Paplūdimyje praleistas laikas vaikui duos daugiau naudos nei kilogramai papildų. Įsivaizduokite, kad sveikata – tai baterijos, kurias geriausiai įkrauna saulė, vanduo ir pajūrio vėjas. Jeigu energijos prigamins per daug, panaudosite per virusų sezoną.
O kad laikas paplūdimyje būtų saugus, pasinaudokite šiais gydytojos Linos Orlovskajos patarimais.
Nudegė saulėje
Taip neatsitiks, jeigu laikysite paprastų taisyklių:
- Bet kokio SPF apsaugos lygio kremu odą reikia tepti kas 2 valandas, nes praėjus daugiau kaip 2 valandoms apsaugos lygis kur kas sumažėja.
- Išsimaudžius baseine, jūroje ar ežere irgi būtina kiekvieną kartą iš naujo tepti odą apsauginiais kremais, net tuo atveju, jei ant kremo yra ženklinimas: „Atsparus vandeniui“.
- Deginantis, maudantis, gausiai prakaituojant, šluostantis rankšluosčiais, gulinėjant ant patiesalų ar smėlio dalis kremo tiesiog mechaniškai nutrinama nuo odos. Tad jei pliaže vaikas aktyvus, tepkite dažniau.
- Kremą tepkite storu sluoksniu ir naudokite pagal visas išvardintas taisykles, kitaip ir naudodami kremą, pažymėtą SPF50, galite tegauti SPF15 lygio apsaugą. Nebijokite, kad vaikui pritrūks aktyvaus vitamino D, jo aktyvavimui užteks 10–15 min. buvimo netiesioginiuose saulės spinduliuose, esant atvirai odai vien rankyčių ir veiduko srityje.
- Kadangi kremas neapsaugos galvos ir plaukų, būtina uždėti kepuraitę nuo saulės ir akinukus su specialia UV danga, nes vėžiniai odos pokyčiai neaplenkia ir plaukuotos galvos dalies bei ragenos. Paplūdimiui tinkamiausia kepurė – su snapeliu ir dengianti kaklą.
- Vanduo praleidžia iki 90–95 proc. saulės spindulių, todėl negalvokite, kad jeigu vaikas maudosi, tai tuo metu yra saugus nuo saulės.
- Nepamirškite kremu ištepti vaikams ausyčių, nes jų oda nenusakomo plonumo ir nudega akimirksniu.
- Jeigu vaikučio oda jauti, šviesi, nupirkite uždaresnį maudymosi kostiumėlį, kurio audinys turi UV50+ filtrą.
- Nesvarbu, koks filtras naudojamas, apsauga nuo saulės išreiškiama SPF vienetais (angl. Sun Protection Factor), nurodomais ant gaminio pakuotės. Kuo SPF skaičius didesnis, tuo apsauga stipresnė. Vaikams Lietuvoje rekomenduojama SPF50.
- Grįžę iš paplūdimio, vaiką nuprauskite po dušu, kad pašalintumėte kremo pikučius.
Nors nesidegino, bet perkaito
Perkaistama dėl infraraudonųjų saulės spektro spindulių poveikio.
Ką daryti, kad vaikas neperkaistų? Ilsėdamiesi paplūdimiuose, stebėkite, kad vaikai neužmigtų saulėje, neškitės į paplūdimį skėčius ar palapines nuo saulės pasislėpti. Nevėjuotą dieną perkaistama greičiau nei vėjuotą. Greičiau perkaistama esant didesnei santykinei drėgmei ar gausiai prisivalgius sunkiai virškinamo maisto.
Kartais perkaitimo požymiai pasireiškia pavėluotai, ne esant saulėje, o po 6–8 valandų.
Ar tai saulės smūgis? Ištikus saulės ar šilumos smūgiui, gali pakilti temperatūra, krečia šaltis, skauda galvą, parausta veido oda, ima mirgėti akyse, svaigsta galva, pradeda pykinti. Galvos smegenyse išsiplečia kraujagyslės, todėl gali imti kraujuoti iš nosies. Vėliau vaikas gali viduriuoti, vemti, išblykšta, pulsas tampa labai dažnas, darosi sunku kvėpuoti, vaikas darosi vangus, prasideda kliedesiai, haliucinacijos, raumenų traukuliai.
Ištikus saulės smūgiui, ieškokite pavėsio ir vaiką vėsinkite. Kaklo šonuose, ties pažastų, alkūnių kirkšnių ar pakinklių linkiais (kur stambesnės kraujagyslės yra arčiausiai odos paviršiaus) uždėkite vėsius kompresus – šaltu vandeniu suvilgytą rankšluostį, šalto vandens pripiltą plastmasinį butelį. Tai daug efektyviau, nei šaldyti vaiko kaktą drėgnu rankšluosčiu. Duokite gerti vėsaus vandens, arbatos mažais gurkšneliais.
Besimaudydamas pamėlo nuo šalčio
Dauguma vaikų dievina maudynes. Jiems vanduo visada šiltas iš švarus, pakrantė patogi, dugnas saugus. Pamačius vandens telkinį, kritinis mąstymas vaikams išsijungia. Būtų gerai, kad neišsijungtų tėvams.
Vaikui maudantis, svarbu stebėti, ar jis nedreba, ar nepablyško lūpos ir nepašiurpo odelė.
Maudymosi trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus ir vandens temperatūros.
Jūros vandenyje vaikui patartina maudytis ne ilgiau kaip 20 min., žinoma, jeigu vanduo sušilęs virš 20 laipsnių. Jeigu vanduo vėsesnis, maudynės turėtų būti trupesnės, iki 10 min.
Ežero vandenyje, jeigu jis įšilęs, galima maudytis šiek tiek ilgiau.
Upėje vanduo būna šaltesnis, todėl maudynės neturėtų užtrukti.
Jeigu maudosi kūdikis, maudynių trukmė turėtų būti trumpesnė, iki 3 min. Jei norite kad vaikutis pasipliuškentų ilgiau, nusineškite nedidelį pripučiamą baseinėlį, pripilkite jį ežero ar upės vandens, šiek tiek palūkėkite, kol vanduo apšils, ir leiskite kūdikiui saugiai mėgautis vasaros malonumais.
Nurijo telkinio vandens
Jeigu yra galimybė, pasidomėkite telkinio užterštumu. Kad ir koks mielas močiutės prūdas, jeigu jame peri antys, taškosi šunys, šalia ganosi karvės, – gal geriau paieškokite švaresnio telkinio savo vaiko maudynėms.
Nešvariausias vanduo yra ežeruose ir tvenkiniuose. Kad kūdikis ar mažas vaikas neparagautų vandens, neplukdykite jo, o laikykite stačiai, tvirtai suėmę už pažastų. Maudykite nuleisdami į vandenį pėdutes, kojytes, kūnelį iki pažastų, leiskite pasitaškyti kojytėmis, po to ištraukite, priglauskite prie savęs, kad sušiltų ir jaustųsi saugus.
Jeigu vaikas netyčia ar tyčia paragavo gamtinio telkinio vandens, nepanikuokite, dažniausiai dėl to nieko blogo neatsitinka.
Pavalgė smėlio, prisikando nuorūka
Kartais mažieji sugalvoja paragauti paplūdimio smėlio, įsidėti į burną rastą nuorūką ar akmenėlį. Paplūdimio smėlis ir jame randamos priemaišos nėra sterilios, čia dažnai patenka atsivestų šuniukų šlapimo, išmatų, kitų ekskrementų, todėl galima užsikrėsti kirmėlių kiaušinėliais. Jei vaikutis paragavo smėlio, švariai išvalykite burnytę servetėle ar nosine. Neplaukite vandeniu, nes pajutęs skystį burnoje vaikutis jį nuris ir nešvarumai greičiau pateks į skrandį. Patartina po vasaros kreiptis į šeimos gydytoją, kad skirtų vaikui tyrimus dėl helmintozių (kirmėlinių susirgimų).
Išsimaudė žydinčiame vandenyje
Nesimaudykite, jeigu vanduo žydintis. Žydinčiame vandenyje dumbliai išskiria toksinus, kurių didelė koncentracija gali sukelti įvairių negalavimų.
Dėl tiesioginio kontakto su žydinčiu vandeniu gali pasireikšti alerginė reakcija: odos bėrimas, paraudimas, niežėjimas, sloga, akių ašarojimas. Gali atsirasti akių, ausų ir kvėpavimo takų uždegimas, o gurkštelėjus tokio vandens – virškinimo sutrikimų: pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
Kita dažna situacija – vanduo, regis, švarus, bet pliaže tiek daug žmonių (ir šuniukų), kad maudynių vieta primena verdančią sriubą. Tikimybė, kad dalis besimaudančiųjų pasišlapina vandenyje, – gana didelė. Su šlapimu iš organizmo pašalina bakterijos, kurios gali užkrėsti, ypač vaikus, kurių odos barjeras silpnas.
Jei vizualiai vanduo atrodo drumzlinas, matomos rudos ir žalios dalelės bei dumblių kilimai, tokiame vandenyje maudytis irgi nederėtų. Ypač vaikams, nėštukėms ir tiems, kurių imunitetas silpnas ar oda probleminė.
Jeigu neatsispyrėte ir su vaikais išsimaudėte nešvariame vandenyje, po maudynių kruopščiai išsivalykite ausis, nusisausinkite veidą, apsivalykite kūną. O kai grįšite namo, būtinai nusiprauskite po dušu.
Į ausis pateko vandens
Yra situacijų, kai prieš maudynes patariama vaikui nupirkti ausų kištukus ar prižiūrėti besimaudantį vaiką, kad į ausis nepatektų vandens.
- Jeigu vaikas yra sirgęs išorinės ausies uždegimu (vadinamoji „plaukiko ausis“), nes tuomet jo apsauginis ausies landos odos barjeras nėra pakankamas.
- Jeigu yra pažeistas ausies būgnelis.
- Jeigu ausies landos oda yra įdrėksta.
Svarbiausia taisyklė, norint išvengti išorinės ausies uždegimo, – gerai nusausinti ausų landas išsimaudžius. Tai padaryti reikia atsargiai, nekišant ausų tamponų ar susukto rankšluosčio galiuko į ausies ertmę. Netinkamai valant ausų landas, pro mikroįbrėžimus odoje gali patekti vandenyje esantys patogenai ir sukelti ausų odos uždegimą. Kuo siauresnė ausies landa, tuo didesnė tikimybė, kad vanduo liks viduje ir mikrobai dauginsis.
Kai vaikas išsimaudo, paprašykite palenkti galvą, kad iš ausies ištekėtų vanduo ir švelniai, puriu rankšluosčiu ar vatos lapeliu nusausinkite.
Jeigu ausies ertmėje užsilaiko drėgmė, vystosi uždegimas, kurio požymiai – skausmas, pilnumo jausmas, suprastėjusi klausa, išskyros iš ausies.
Išbrinko sieros kamštis
Kartais maudynių metu išbrinksta sieros kamščiai, esantys ausyse. Tuomet aplinkiniai garsai tampa duslesniais ar trumpam visai apkurstama, kartais girdimi pašaliniai garsai, juntamas skausmas ausyse, ausų užgulimas ir diskomfortas.
Jei ausyje dar nesusiformavęs kamštis, o tik sieros masė, susikaupusi išorinėje klausomojoje landoje, galima lašinti lašiukus, kurie padėtų sierai ištirpti ir lengviau pasišalinti.
Jeigu yra galimybė, išbrinkus kamščiui važiuokite į polikliniką. Procedūra trumpa ir neskausminga. Ilgai delsiant ir „auginant“ sieros kamštį, gali prasidėti uždegimas.
Susiję straipsniai
