Kartais gyvenimas pasiūlo nepakartojamą švenčių scenarijų! Pakelti naujametinę „taurę linksmybių“ tenka ant gimdymo stalo, o Kūčių vakarą, kai laukiame užgimstant kūdikėlio Jėzaus, netikėtai gimsta mūsų pačių šeimos narys.
Apie gimdymus per šventes – trys šeimų istorijos.
Operos solistė Vismantė ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas antrosios dukrytės Marcelės susilaukė Naujųjų metų naktį.
Pasakoja Vismantė:
Naujuosius dažniausiai sutinkame artimame šeimos rate ir be didelių įpareigojimų. Kol dar neturėjome mergaičių, susiplanuodavome namuose skanią vakarienę, kultūrinę programą. O kai gimė mažylės – arba miegame peržengiant Naujųjų ribą, arba tik pasitikus keliaujame ilsėtis. Miegas mūsų šeimoje prioritetas. Koncertų taip pat esu turėjusi, jei galėdavau pasirinkti, rinkdavausi per šventes būti su šeima.
Mūsų antroji dukra Marcelė turėjo gimti sausio 12 dieną. Tačiau vadinu savo mažylę labai protinga, nes ji, nesukeldama daugiau sveikatos problemų, pati žinojo, kada ateiti į pasaulį. Paskutines savaitės iki gimdymo buvau kas antrą dieną stebima medikų dėl aukšto kraujo spaudimo, mažylės tonų, nes ji pilve buvo įsitaisiusi sėdomis. Galų gale mažylė apsivertė į reikiamą gimdymo padėtį ir pasirinko atkeliauti pas mus anksčiau, nei buvo planuota. Dukrytė gimė dukart apsisukusia virkštele aplink kaklą – tad būtent tai, jog ji nelaukė, yra ženklas, kaip vaikelis pats planuoja, kada ateiti, kad viskas būtų tvarkoje. Be abejonės, kad sąrėmiai nebuvo laukti, tačiau pasitikėjau savo kūnu ir mažylės noru.
Gimdymas buvo labai greitas ir sklandus. Pamenu, kad gydytoja paragino greitai susiruošti, nes mažylė nelaukia, gimdos kaklelis buvo atsivėręs 8 cm. Tad ilgai netrukus savo rankose laikiau antrą savo gyvenimo stebuklą. Abu gimdymai buvo sklandūs, tad gimdymo patirtys man liko kaip geriausi gyvenimo prisiminimai, padovanoję didžiausias, brangiausias ir svarbiausias emocijas ir išgyvenimus.
Į gimdymo namus vykome su vyru drauge, jis dalyvavo gimdyme, o su vyresniąja dukryte Agota namuose pabūti pakvietėme auklę. Kadangi viskas vyko nakties metu, Agota nubudusi jau gavo žinią, kad gimė sesė. Kartais moterys bijo gimdyti per šventes, neva nebus gydytojų, personalo. O aš pasitikėjau tuo, kaip bus lemta. Pamenu, įėjus į registratūrą su šypsena slaugytojai pasakiau, kad atvažiavau į kompaniją Naujuosius švęsti. Tokia pažintis ir emocija lydėjo visą tą laiką, buvau apsupta moterų ir gydytojų, kurios su atvira širdimi pasitiko mane ir mažylę. Tad per šventes gydytojų tikrai yra, ir personalo netrūksta, tik svarbu prisiminti, kad gimdyti važiuojame pačios, medikai šio darbo už mus nenudirbs, o jei dar šiltas žodis ir šypsena procesą lydi, geranoriškumo valiuta atsiskaitinėjame dosniai vieni kitiems, juolab kad šventiniu metu ir nuotaika pakilesnė.
Tie Naujieji metai buvo ypatingi. Pamenu, kad vyras atvyko su mūsų vyresnėle, atvežė jau iškeptos kalakutienos, kuri buvo paruošta Naujųjų vakarienei, atsivežė ir lėkštes, ir taures iš namų, jas pripildėme putojančios arbatos ir jau keturiese palydėjome Senuosius metus. Laikrodžiams mušant dvylika, pamenu, kad prižadinta buvau fejerverkų garsų, stipriau prie savęs priglaudžiau kelių valandų dukrą ir padėkojau Dievui už tokį gimties stebuklo scenarijų. Tada apėmė pilnatvės jausmas, kurį iki šios dienos primenu sau apkabinusi dukras. Be abejonės, sveikinimų buvo daug – sulaukiau žinučių telefonu, bet labai natūraliai leidau sau padėkoti aplinkai ne iš karto, norėjosi būti akimirkoje ir stebėti mažylės pažintį su pasauliu.
Muzikantė, arfininkė Aistė Baliunytė-Dailidienė dukrytę Smiltę pagimdė Kūčių vakarą. Su vyru, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentu Simonu Dailide ji augina ir ketverių metų dvynukus Vytautą Vėją bei Saulę.
Pasakoja Aistė:
Gydytojai buvo numatę, kad trečiasis mūsų vaikelis turėtų gimti gruodžio 25-ąją – per Kalėdas. Tad pernai šventinių vaišių iš anksto ir neruošiau, vyras užsakė vegetariškų patiekalų iš kavinės. Be to, ketinome aplankyti senelius ir pabūti su jais. Vienus metus važiuojame pas mano tėvus, kitus – pas vyro.
Jau gruodžio 23-ąją pajutau sąrėmius. Pamenu, kaip tarp sąrėmių dar pakavau vaikams ir artimiesiems dovanėles. Norėjau dovanas palikti iš anksto, kad paskui į gimdymo namus išvažiuočiau be rūpesčių. Iki didelio intensyvumo laukiau namuose, o kai Simonas mane jau nuvežė į gimdymo namus, kaklelis buvo pilnai atsidaręs, ir iš karto važiavau į gimdyklą. Pasirašinėjau dokumentus, o akyse jau mirguliavo, lyg ir mačiau ligoninėje kalėdines dekoracijas, bet į tai jau nebekreipiau jokio dėmesio. Po 30 minučių gimė mūsų Smiltė.
Šitos šventės iš tikrųjų buvo stebuklingos, nes gavome dovanų naują gyvybę. Gimsta žmogus, Dievo dovana. Stebuklas buvo ir tai, kad pavyko pagimdyti natūraliai. Dvynukai gimė po cezario operacijos, nes abu pilve „sėdėjo“ ir patys neapsivertė. Tačiau šįkart nebuvo jokių indikacijų, kodėl negalėčiau pagimdyti pati. Natūraliai pagimdžius savijauta visai kitokia, negu po operacijos, nes operacija – rimta intervencija į kūną, po narkozės reikia atsigauti, lieka randas.
Į ligoninę man Simonas atvežė skanaus maisto, tad Kalėdos praėjo ten, o Naujuosius metus sutikome visa šeima kartu.
Operos solistas Liudas Mikalauskas su žmona Sigita trečiosios dukrytės Miglės susilaukė Naujųjų metų naktį.
Pasakoja Liudas:
Mūsų beveik visų draugų šeimynos gausios, todėl dažnai juokdavomės, kad ir mes negalime turėti mažai vaikų, – mažiausiai tris. Ėmė ir išsipildė ši mintis ir mūsų šeimoje.
O Miglutė gimė įspūdingu laiku, Naujųjų metų naktį. Planas buvo jos susilaukti sausio pradžioje. Tam laikotarpiui neprisiplanavau daug koncertų. Bet dukrytė nutarė pasibelsti anksčiau. Žinoma, kad gruodžio 31-osios vakarą turėjau dainuoti. Kauno sporto halė – vos už 5 minučių nuo Klinikų, atvažiavau į koncertą tiesiai iš palatos. Visa halė mane pasveikino – publika net sudainavo „Ilgiausių metų“. O Sigitai paskui kolegos pasakojo, kad stovėjau labai susijaudinęs, su ašaromis akyse. Tą dieną, kai ji gimė, žiūrėjome pro langą į naujametinius fejerverkus ir galvojome, koks gražus jos gimtadienis, kai švenčia visas pasaulis.
Susiję straipsniai
