Tapkite savanoriu ir aplankykite ligoninėje niekieno vaiką

Monikos Požerskytės-Kalvelės nuot.

Monikos Požerskytės-Kalvelės nuot.

2020-ieji buvo paskelbti vaikų emocinės gerovės metais, tačiau juos užgožė COVID-19 pandemija. Kartu su kitais prioritetais, vaikų emocinės gerovės problemas ji išstūmė į paraštes. Tą pajuto ir vienišus vaikus ligoninėse lankantys iniciatyvos „Niekieno vaikai“ savanoriai – sugriežtinus lankymo taisykles, vaikai lankytojų ligoninėse sulaukia gerokai rečiau, todėl vis daugiau laiko ligoninėse jie praleidžia vieni.

„Pandemija mus privertė labiau rūpintis savo fizine sveikata, tačiau neretai pamirštame emocinę būklę, o ji ne mažiau svarbi. Paaukoję ją, netruksime sulaukti sunkių pasekmių. Rimtas signalas yra paskutinis UNICEF tyrimas, kuris parodė, kad pagal vaikų emocinę sveikatą Lietuva yra viena paskutinių Europoje.

Žinoma, būtina taikyti prevencines apsisaugojimo nuo viruso priemones, tačiau kartu būtina pasverti jų mastą ir galimą žalą“, – įsitikinusi „Niekieno vaikų“ plėtros vadovė Indrė Vileitė.

„Niekieno vaikai“ – tai mažieji ligoniai, kurie į ligonines patenka iš vaikų ar kūdikių namų bei po krizių šeimose. Sunkiomis ligos akimirkomis jie lieka vieniši, mat neturi juos lankančių suaugusių: tėvų ar kitų artimų žmonių.

Indrė Vileitė pastebi ir teigiamų pokyčių – lengviau sergančių „niekieno vaikų“ ligoninėse dabar mažiau.

Anksčiau pasitaikydavo atvejų kai vaikus, ypač iš globos namų, hospitalizuodavo ne tiek dėl ligos sunkumo, kiek dėl to, kad jie neužkrėstų kitų. Dabar gi ieškoma sprendimų, kurie globos namų personalui sudėtingesni, tačiau palankesni vaikams, kurie lieka jiems įprastoje aplinkoje.

Ligoninėse vieniši liko sunkiausiai sergantys vaikai

„Kai užpernai pradėjome veiklą, dažnai lankydavome vaikus, kurie po krizės būdavo paimami iš šeimos ir ligoninėse – kartais net 3 savaites – laukdavo sprendimų dėl tolimesnio savo likimo. Šiuo metu tokių atvejų neliko, užtat dabar savanoriai daugiausiai būna su sunkiai sergančiais mažaisiais ligoniais: vieni serga vėžiu ar cerebriniu paralyžiumi, kitu turi autizmo spektro sutrikimų ar sveiksta po sunkių operacijų.

Dėmesys ir emocinė parama jiems visuomet reikalingi, o ligoninėje – ypač“, –­ pasakoja „Niekieno vaikai“ vadovė Ieva Šuipė.

Jos teigimu, dabar sudėtinga vertinti situaciją, nes organizacijos savanoriams dar nepavyko grįžti į visas ligonines, kuriose budėta iki karantino. Tačiau ji pastebi, kad ligoninėse lieka daug žmogiškumo ir rūpesčio vaikų emocine gerove, tik bėda, kad ligoninių personalas neturi fizinių galimybių suteikti reikiamos paramos.

Pandemija išretino savanorių gretas

Monikos Požerskytės-Kalvelės nuot.

Monikos Požerskytės-Kalvelės nuot.

COVID-19 pandemija sumažino ne tik mažųjų ligonių, bet ir juos lankančių savanorių gretas, nes dabar šalia vienišų vaikų negali budėti į rizikos grupę patenkantys, t. y. vyresni nei 60 metų bei lėtinėmis ligomis sergantys savanoriai. Į budėjimus nevyksta ir tie, kurie gyvena kartu su rizikos grupės asmenimis ar juos dažniau lanko.

Būtent todėl „Niekieno vaikai“ ieško Vilniaus, Kauno ir Jonavos savanorių komandos papildymo. Visi norintys prisidėti prie iniciatyvos ir tapti „Niekieno vaikai“ savanoriais, turėtų iki antradienio (rugsėjo 15 d.) užpildyti šią anketą.

Ieva Šuipė sako, kad budėjimas su vaikais ne tik gerina emocinę jų būklę. Savanoriai pasakoja, kad buvimas šalia taip pat gerina vaikų miegą, greitina sveikimą. Kūdikiai su savanoriais patiria daugiau fizinio kontakto, o tai skatina jų fizinę ir psichinę raidą. Vyresni vaikai žaisdami ir bendraudami su savanoriais nusiramina, pralinksmėja, gali įgyti naujų žinių bei įgūdžių.

Nuo veiklos pradžios užpernai birželį, „Niekieno vaikai“ savanoriai jau padėjo 368 vaikams Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio ligoninėse. Susipažinti su „Niekieno vaikai“ veikla, budėjimo istorijomis bei savanoriais galima iniciatyvos paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ bei tinklalapyje niekienovaikai.lt

Susiję straipsniai

 

Žymos: , , , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− šeši = 3

Kitos temos: