Mielos skaitytojos!
Renkant iliustraciją šiam redakcijos žodžiui, parinkome šią „Lopšio sakmės“ nuotrauką. Mažylės nuotraukoje vardas – Tautmilė, o mūsų siunčiame žinutė – tai sveikinimas visiems tėčiams Tėvo dienos proga. Mes jus mylime, ir svarbiausia, kad nebūtų karo.
Gyvename neramiais laikais. Lyg ilgai snaudęs ugnikalnis, pasaulis prasiveržė neįtikėtina jėga. Mūsų kartai, kuri dabar augina savo vaikus, viskas nutiko pirmąkart. Pirmąkart išgyvenome pandemiją, pirmąkart taip arti matome karą. Kas galėtų būti dar radikaliau? Nebent ateivių invazija Žemėje.
Kartu šis laikas yra nepaprastai įdomus ir perkainojantis vertybes.
Matome, koks galingas, nesustabdomas yra gyvybės ratas – nors pasaulis verčiasi aukštyn kojomis, kasdien kažkas sužino, kad laukiasi, kažkas kraunasi krepšiuką į gimdymą. Ir per pandemiją, ir per karą gimdymo skyriai veikia visu pajėgumu.
Matome, kokia brangi mums mūsų kasdienybė su visais jos nepatogumais, pavyzdžiui, skaudančia galva po bemiegės nakties, nes vaikui dygsta dantys.
Matome, kokie esame svarbūs vieni kitiems, kokia jėga yra šeima, giminė, vyras, žmona, brolis, sesuo. Visose šeimose, kuriose auga maži vaikai, buvo bemiegių naktų, pokalbių ar bent vidinių svarstymų – kaip galėsiu apginti savo vaikus, namus, jeigu prasidės karas. Ir kaip gera buvo suvokti, kad tiesiasi pagalbos rankos. Mokame ir galime vieni kitiems padėti, svarbiausia – norime. Tai mūsų gerumo patikrinimas, stipresnis negu Kalėdos.
Karas Ukrainoje pažadino mūsų patriotizmą su visomis jo dedamosiomis: meile savo prigimčiai, papročiams, kalbai, net „Eurovizijoje“ nebenorime dainuoti angliškai.
Redakcijos „mamos“
