Vis dėlto kelionės autobusu neišnyko taip, kaip dinozaurai po meteorito smūgio.

Ir jos populiarios tarp šeimų su vaikais!

Kaunietė Inga Vaitkūnė pasakoja, kodėl kartais renkasi tokį keliavimo būdą, kokie autobuso pliusai ir minusai. Inga augina beveik 2 metukų Luką ir 7 metų Jorį.

Už temą dėkojame bendruomenei „Keliaujančios mamos“.

Pirmieji bandymai – dienos ekskursijos

Su Joriu pradėjau keliauti gana anksti. Pamenu, kai atostogavome Juodkalnijoje, norėjosi pamatyti ne tik viešbučio teritoriją ir pliažą. Tokia jau esu – geriau valgysiu makaronus, bet keliaudama aplankysiu kuo daugiau vietų. Taigi pasižiūrėjau, kad vienai su vaiku nuomotis automobilį neapsimoka, ir užsisakiau dienos ekskursiją autobusu. Vietinė kelionių agentūra dar suabejojo, ar Joris tokiai pramogai ne per mažas.

Agentūra net buvo nustačiusi, kad keliauti gali vaikai nuo šešerių metų. Vis dėlto Jorį priėmė, nes sugebėjau įtikinti, kad Joris sugebės išbūti netrukdydamas kitiems ir bus pakankamai ištvermingas 12 valandų kelionėje. Ir jis tikrai vyriškai ištvėrė visos dienos ekskursiją į kalnus! Po to buvo ir kitos ekskursijos, vienos jų metu autobusu važiavome iki Skadar ežero, kurio paviršių ir pakrantes formuoja unikalus augalų derinys, sukuriantis ištisus „plaukiojančius kilimus“. Man tie vaizdai iki šiol stovi akyse. O Joriui didžiausią įspūdį padarė Havajų pica, smėlis ir visur vaikštantys kačiukai. Vaikai tokie paprasti – jiems nereikia pasaulio stebuklų, jie laimingi, kai gauna skanumynų ar jiems leidžiama pažaisti. Taigi suderinome abiejų mūsų poreikius.

Vasaros kelionė į Lenkiją

Padrąsinta ekskursijų sėkmės, nutariau leistis į ilgesnę kelionę autobusu. Su drauge ir vaikais ėmėme planuoti savaitgalio kelionę į geriausius Lenkijos pramogų parkus. Tokį ekskursijų paketą siūlė viena kelionių agentūra. Per tris dienas buvo numatyta aplankyti „Suntago“ pramogų parką, garsiąją ,,Energylandią“ ir kilnojamąją Hario Poterio parodą. Visa programa orientuota į vaikus, tad nepabūgau važiuoti su šešiamečiu Joriu.

Kai ryte atėjome į autobusą, pamatėme, kad mūsų vaikai turbūt patys mažiausi iš visų keliaujančiųjų. Bet mes jautėmės drąsiai, nes buvome pasiėmusios įvairių pramogų vaikams užimti.

Anksti ryte, žinoma, pravertė pasiimtos kelioninės pagalvės, vaikai sūpuojami autobuso truputį numigo. O paskui laukė žaidimai – buvau paėmusi „Uno“ kortas, vaikiškų žurnalų, kryžiažodžių, net kelioninę šachmatų lentą. Tokios veiklos neužima daug vietos lagamine, bet labai sutrumpina kelią. Žinoma, skanumynai irgi atliko savo vaidmenį, bet žaidimai vaikus džiugino labiausiai.

„Keliaujančių mamų“ patarimai

Aš pati esu aktyvi „Keliaujančių mamų“ bendruomenės narė, dalinuosi savo patirtimi, o kartu mielai paskaitau ir kitų mamų nuomonių. Prieš trijų dienų kelionę autobusu nerimavau, ar Jorio neužsups tokia ilga kelionė. Mat kartais važiuojant automobiliu jį pradeda pykinti. Iš kitų mamų sužinojau, kad verta nusipirkti pykinimą slopinančių tablečių „Travel“, be to yra ir specialių apyrankių, kurios palengvina vaiko savijautą. Įsigijau šių priemonių, bet, laimei, jų neprireikė. Joris jautėsi puikiai.

Žiemos kelionė į Laplandiją

Po gero pusmečio ėmiau planuoti kitą kelionę, šįkart ne ten, kur šilta, o kur labai šalta. Joris dabar tokio amžiaus, kai dar domisi Kalėdų Seneliu, tad pagalvojau – kada, jei ne dabar? Buvo mintis keliauti ten savarankiškai, tačiau kai pradėjau domėtis lėktuvo bilietų kainomis, pamačiau, kad naujametiniu laikotarpiu jie labai brangūs. Važiuoti automobiliu nenorėjau – žiemos sąlygomis vairuoti būtų tikrai sudėtinga.

Vėl su drauge ir vaikais radome gerą kelionių agentūros pasiūlymą – į priekį skristi lėktuvu, o iš Laplandijos į Lietuvą grįžti autobusu. Išskristi turėjome sausio 1-ąją. Taigi su draugais linksmai sutikome Naujuosius metus, porą valandų nusnūdome ir išvažiavome į oro uostą.

Šįkart, be žaidimų vaikams, buvome apsirūpinę ir specialia apranga – termodrabužių komplektais. Nors Lietuvoje ši žiema buvo šalta, ten pasitiko beveik 30 laipsnių šaltis. Kai išlipome Oulu mieste, apstulbino žiemos grožis – sniegas, skaidrus oras. Labai ilgai atvirame lauke būti neteko. Daugiau sušalome nebent laukdami pasivažinėjimo elnių kinkiniais. O šiaip sušalus gali užsukti į kavinukę. Buvome pasiėmusios ir savo termosus su karšta arbata. Vaikams nebuvo šalta – vos radę kokį kalniuką, imdavo čiuožinėti, gaudyti vienas kitą. Kelionės kulminacija buvo apsilankymas Kalėdų Senelio rezidencijoje. Vaikams buvo truputį nedrąsu – juk čia tikras Kalėdų Senelis, ir dar kalbantis angliškai! Bet kadangi nusifotografuoti su Seneliu eina visa šeima, tai mūsiškiai šalia mamų įsidrąsino. Kiekvienas vaikas iš Senelio gauna ir dovanėlę.

Kalėdų Senelio rezidencijoje yra puikių pramogų vaikams – čia galima dekoruoti meduolius, pasivažinėti traukinuku ir t.t.

O namo grįžome su dviem nakvynėmis. Pirmąją dieną autobusu atvažiavome iki Suomijos miesto Temperės, pakeliui aplankydami zoologijos sodą. Kita nakvynė buvo numatyta Taline – turėjome puikią vakarinę ekskursiją po miestą, kuri įdomi ir tėveliams. Pajutome šventinio Talino atmosferą, nes visas miestas buvo išpuoštas Kalėdoms ir Naujiesiems metams. Taigi kelionės programa buvo sudėliota taip, kad sėdėjimą autobuse keistų kokių nors objektų lankymas, tada vaikams neatsibosta.

Tiesa, turiu pastabų – kelionių agentūros galėtų labiau kreipti dėmesį į keliaujančiųjų amžių. Pavyzdžiui, maršrutai į pramogų parkus arba Laplandiją skirti vaikams, daugiau nei pusė autobuso buvo įvairaus amžiaus vaikai. Tačiau gidai neorganizavo bendrų žaidimų ar pramogų – o juk tai sukurtų draugišką atmosferą, vaikams kelionė neprailgtų. Galėtų būti pagalvota ir apie vaikiškus filmukus, muziką. Atrodo, reikia taip nedaug, kad kelionė būtų dar šaunesnė!

Privalumai ir trūkumai

Man didžiausias kelionių autobusu pliusas yra tai, kad ir mes, tėvai, galime atsipūsti ir niekuo nesirūpinti. Nereikia sukti galvos, kur parkuoti mašiną, kaip patekti į viešbutį ar kur pietauti. Viskuo jau yra pasirūpinta, gali kokybiškai leisti laiką su savo vaiku. Juk kasdienybėje per darbus ir nuolatinį lėkimą rečiau kada prisėdame kartu pažaisti. Arba tiesiog tylomis pabūti šalia.

Keliaudamas autobusu esi ir dviese (su tuo, kuris sėdi šalia tavęs), ir kartu jautiesi keliautojų bendruomenės dalimi. Važiuodamas matai, kaip keičiasi kraštovaizdis, kaip vis tolsti nuo savo namų, pamažu atsiveria nauji vaizdai. To skrisdamas lėktuvu nepatiri.

Pastebėjau, kad Joriui keliauti autobusu patinka, jis nezyzia ir neklausinėja, kada atvažiuosime. Iš anksto būname aptarę, koks numatytas kelionės maršrutas, jis žino, kas mūsų laukia. Kai keliauji su grupe, negali sau leisti miegoti kiek nori – paprastai viešbučiuose būna ankstyvi pusryčiai, kad kuo daugiau per dieną pamatytume ir aplankytume. Ta disciplina kartais atrodo kaip minusas, bet paskui pagalvoji, kad keliaudamas savarankiškai ir patinginiaudamas tikrai nepamatytum tiek daug, kiek dabar pamatei.

Minusai? Vaikai tokiose kelionėse nemato jokių minusų, jiems įdomu ir smagu! O aš, kaip suaugęs ir nemažai keliavęs žmogus, kartais pasigendu laiko labiau patirti tas vietas, kurias lankome. Norėtųsi neskubėti. Skaniai pietauti ir juoktis su kompanija, o ne žiūrėti į laikrodį, kiek liko iki tos valandos, kai turėsime būti autobuse. Manau, pagrindinis minusas yra labai didelis kelionės tempas. Ir, žinoma, kelias namo, kai jau viskas aplankyta ir patirta, kai lieka tik įveikti šimtus kilometrų sėdint autobuse.

Planuose – kelionės su abiem sūneliais

Per beveik dvejus gyvenimo metus mūsų mažylis Lukas jau keletą kartų skrido lėktuvu. Auga ir dar vienas keliautojas – lėktuvuose jam labai patinka! Kai truputį paūgės, planuojame yra su abiem berniukais išvažiuoti į Legolendą ar Vokietijos pramogų parkus. Kelionių autobusu dar tikrai bus!

The post Autobusas – dar ne dinozauras! Mamos dalinasi, kodėl renkasi autobusines keliones appeared first on Mamos Žurnalas.

Papasakokite apie savo šeimą, ar pati buvote vaikas-keliauninkas?

Mano vyras juokauja, kad jeigu galėčiau, tai visus pinigus išleisčiau kelionėms. Mūsų šeima yra paprasta, bet išskirtinai vertinanti patirtis ir nuotykius. Didžioji dalis mūsų laisvalaikio praleidžiama kelionėse – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Kelionės mums tapo gyvenimo būdu, o aktyvus laisvalaikis – nuo stovyklavimo iki dviračių ir žygių – yra mūsų kasdienybė.

Aistra keliauti atsirado tada, kai turėjau galimybę mokytis užsienyje. Gyvendama kitose šalyse, supratau, kaip svarbu pažinti pasaulį savomis akimis. Kelionės mane įkvepia ir augina, todėl norisi šiuo džiaugsmu dalintis su artimaisiais.

Teko keliauti skirtinguose žemynuose ir kiekviena kelionė, kiekviena kultūra, patirtis tik dar labiau kėlė norą pažinti daugiau. Man atrodo, ir keliaujantis žmogus yra lankstesnis, ir labiau priima skirtingus žmones, skirtingas situacijas.

Norisi visa tą grožį ir unikalumą parodyti artimiems. Net dar neturėdami Emos dažnai keliaudavome visa šeima (esu iš trijų vaikų šeimos). Ne viena kelionė buvo su gausiu būriu, ne tik su sese, broliu, mama ir jų antromis pusėmis, bet ir su dėdėmis, tetomis.

Kai tapome tėvais, norėjome, kad Ema nuo mažens pažintų pasaulį. Vaikai nėra priežastis nustoti keliauti ar daryti tai, ką mėgsti, o atvirkščiai – priežastis dar labiau stengtis, patirti ir kuo kokybiškiau leisti laiką. Esu įsitikinusi, kad kelionėse vaikai paauga, pagal savo raidos etapą, žinoma. Tai labai matyti mūsų kelionėse su Ema.

Žinoma, keliauti su vaikais ne visada lengva. Ne visada lengvai kontroliuojamos emocijos, norai, skleidžiami garsai, bet labai labai verta.

Kodėl nutarėte pasiimti į „Camino Lituano“ tokį mažą vaiką?

Žiūrėjau į šį kelią paprastai. Mums įprasta viską daryti kartu su vaiku – nuo maisto gaminimo iki žygių. Ir jei keliaujame, važiuojame dviračiais kartu, einame į žygius, tai galime eiti ir į ilgesnį žygį. „Camino“ tapo nuostabia galimybe kurti prisiminimus, augti kartu ir leisti laiką gamtoje.

Tik reikia pasiruošimo. Geriau būti pasiruošus, net jei ir kažko neprireiks, nei būti nepasiruošus. Ruoštis pradėjau, likus 2–3 mėnesiams iki žygio, dėliojausi etapus, nakvynės vietas. Skaičiau apie ispaniškojo „Camino“ patirtis, kur su vaikais eiti yra įprasta. Tik ten patogiau dėl nakvynės vietų, logistikos.

Ruošiausi ne tik teoriškai, bet ir fiziškai, – ėjau į ilgesnius žygius, viena, su vežimu. Teko eiti įvairiomis sąlygomis, taip geriausiai supratau, ko gali prireikti, nes buvo ir lietus užklupęs, ir labai karšta, teko keliauti ir įvairiomis kelio dangomis.

Pažindinausi ir su Emos reakcijomis, galvojau apie užimtumą, stebėjau, kas jai įdomu. Nes mes keliaujame be ekranų, ir taip – visi 73 km buvo įveikti be ekranų.

Mintis buvo tokia – esame namuose, Lietuvoje, ir kalba ta pati, ir sistema pažįstama, ir jei kas, vyras ar kažkas iš artimųjų tiesiog pasiims.

Po „Camino“ žygio gavau nemažai kritikos, klausimų apie tai, koks tikslas eiti su tokiu mažu vaiku. O tikslas, kaip ir darant visa kita, – daryti kartu, kurti prisiminimus, augti kartu, patirti kartu. Aš manau, kad vaikai nėra priežastis sustoti gyventi, o kaip tik atvirkščiai gyventi dar turiningiau, kokybiškiau.

Be to, norėjau pasigrožėti Lietuva tokia, kokios iš namų ar iš kelionių automobiliu nepažinsi. Galima pamatyti daug, bet žygiuojant pėsčiomis ta patirtis, vaizdai, pažintys, net ir gyvūnija – visai kitokia.

Kaip žygis vyko „techniškai“?

Žygis vyko visokiausiomis formomis: vežimėlyje, ir už rankos, be rankos, nešynėje. Mano principas buvo, kad išėjus po pusryčių Ema šiek tiek pasėdėtų, tuomet išsijudėtų prieš pietų miegą, miegotų vežime, o po to – pagal nuotaiką.

Įdomu, kad Ema jau kurį laiką nelabai noriai sėdėjo ar juolab miegojo vežime, bet prieš žygį gavome vežimą, skirtą specialiai žygiams, kuriuo galima pravažiuoti visur, kur reikia, ir įvairiomis dangomis. Jame sėdėti ir miegoti daug patogiau. Vežimėlį išbandėme prieš keliaudami į „Camino Lituano“, jis tikrai labai padėjo.

Buvau prisiruošusi įvairių veiklų Emai užimti, staliuką pasidėti maistui, gertuvei ar žaislams.

Nesigailėjote nė akimirkos?

Tikrai ne. Gailiuosi tik to, kad neskyriau pakankamai dėmesio operuotam keliui, nes tikiu, kad būtume nuėję daugiau. Žinoma, toks žygis su vaiku buvo iššūkis, ir ne viskas vyko taip, kaip planavau, tačiau kiekviena sunkumų akimirka buvo kažko pamokanti. Net sąrašą rašiausi.

Prieš imdamiesi tokio iššūkio, kiekvienas turime įvertinti tiek savo, tiek vaiko galimybes. Nė viena mama sąmoningai nedarytų to, kas vaikui būtų blogai. O kas „Camino“ vaikui gali būti blogai? Būti visą dieną gamtoje, lauke? Leisti laiką kartu su mama? Pamatyti įvairius kraštovaizdžius? Socializuotis? Pamatyti daug įvairių gyvūnų?  Ugdyti meilę gamtai ir judėjimui? Fizinis aktyvumas gamtoje?

Vaikščiojimas gryname ore ne tik stiprina fizinę sveikatą, bet ir skatina vaiko motorinį vystymąsi. Naujų situacijų patyrimas, žmonių sutikimas skatina socialinius įgūdžius, lengvesnį prisitaikymą. Ema yra drąsi, nauji žmonės jai streso nekelia, atvirkščiai – nakvynės vietose buvo momentų, kai manęs nereikėjo, nes buvo naujų žmonių. O nuolatinis buvimas kartu ir rūpestis žygio metu stiprina emocinį saugumą ir leidžia vaikui jaustis saugiai bei pasitikėti aplinka, o tai – esminis sveiko emocinio vystymosi pagrindas.

Kokie liko geriausi ir blogiausi prisiminimai?

Po „Camino“ žygio labiausiai džiaugiuosi mūsų su Ema ir jos laimėjimais. Ji buvo nuostabi – smalsi, drąsi. Nors kelionė nebuvo be iššūkių, kiekvienas sunkumas atnešė vertingų pamokų. Dabar su nostalgija prisimenu tas dienas ir jaučiu didžiulį pasididžiavimą savimi ir dukra. Labiausiai įsiminę momentai – smalsumo kupinas žvilgsnis, šypsenos, atradimo momentai. Emos reakcijos ir noras viską pamatyti, patyrinėti ir galimybės tam, kai esi gamtoje.

Labai šilti prisiminimai liko iš santykio su naujais žmonėmis, žavėjo jų reakcijos ir dėmesys vaikui. O ko vertas Lietuvos gamtos grožis, kai ryte atsibudus matai laukus ir iškart gali išeiti į gamtą, pusryčiai lauke – nuostabu. Beje, bepusryčiaujant lauke, atbėgo šeimininkų šuo ir pavogė iš mūsų kiaušinį.

Nepozityvūs prisiminimai yra susiję su dviem sunkiausiomis žygio dienomis. Antroji diena buvo ypač sunki dėl aklių miške – net dabar prisiminus jaučiu jų įkandimus, tačiau ši diena kartu tapo viena iš geriausių, – kad ir kokie sunkumai, ėjome toliau, ir pavyko apsaugoti Emą. Fiziškai sunkiausia buvo trečioji diena – ilgiausias maršrutas (28 km), nes, įpusėjus dienai, dar nebuvome nuėję tiek, kiek aš tikėjausi, o greitis buvo mažas – 3 km/h. Labai lėtai artėjome prie tikslo, o eiti buvo sunku.

Nesakau, kad buvo lengva, tikrai buvo iššūkių, bet manau, kad per tas kelias dienas ji tikrai labai paaugo. Ir prisimenu mūsų žygį su didele nostalgija.

Kokie patarimai kitoms mamoms, kaip keliauti su kūdikiu?

Nesvarbu, ar keliaujate lėktuvu, automobiliu, ar einate į žygį, svarbiausia – nusiteikimas.

Gali būti visaip – gerai ar blogai, bet greičiausiai ne taip, kaip įsivaizduojate.

80 proc. baimių neišsipildo, o jos dažniausiai kyla iš nežinomybės.

Baimę mažina pasiruošimas – būkite pasiruošusios įvairiems scenarijams. Svarbu turėti planą, bet dar svarbiau būti lanksčioms ir prisitaikyti.

Kelionėse keičiasi rutina, miego, valgymo įpročiai, vaikai labiau stimuliuojami naujos aplinkos, žmonių ir įvykių. Lanksčiai žiūrėkite į vaiko elgesio pasikeitimus ir atliepkite jo poreikius.

Nesistenkite įsikabinę laikytis to, kas buvo namuose. Plaukite pasroviui, prisitaikykite prie vaiko ritmo ir poreikių kelionės metu.

Sunkiais momentais pagalvokite, kad kiekviena patirtis augina, stiprina ryšį ir padeda kurti bendrus prisiminimus.

Pasistenkite į kiekvieną situaciją žiūrėti su šypsena ir iš to pasijuokti. Mamos nuotaika ir požiūris labai paveikia mažylį, todėl stenkitės išlikti ramios ir optimistiškos.

Nevenkite prašyti pagalbos ir leiskite sau mėgautis.

Mokote keliauti ir kitas mamas, papasakokite.

Su pirmąja mūsų kelione, kai Emai buvo 5 mėn., gimė ir „Vaikas Keliauninkas“. Pastebėjau, kad klausimų apie keliones su kūdikiais daug, o atsakymus rasti gana sunku. Taip kilo mintis – dalintis savo patirtimi, kelionių su vaikais subtilybėmis, įdomiomis ir vaikams tinkančiomis vietomis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje bei svarbiausiu dalyku kelionėse su vaikais – patikrintomis idėjomis ir veiklomis užimtumui kelionėse.

Keliaudama susidūriau su didžiausiu galvos skausmu – kuo užimti vaiką? Vaiko užimtumas kelionėje yra labai svarbu, nes nuobodžiaujantis vaikas ir jo reakcijos kelia stresą tėvams, kreivus aplinkinių žvilgsnius. Domiuosi gelbstinčiais produktais, „Vaiko Keliauninko“ e. parduotuvėje galima įsigyti kelionės užimtumo rinkinių, pagal vaiko amžių pritaikytų užimtumo ir užduotėlių knygelių kelionių tematika, edukacinių kelionių kortelių, užkandžių indų bei įvairių kelionėse patikrintų ir padedančių žaidimų ir veiklų.

Keliaujant su vaiku, reikalinga ir tam tikra įranga, bet kartais jos pirkti neapsimoka. Todėl siūlau nuomos paslaugą – galima išsinuomoti vežimo transportavimo krepšius kelionėms lėktuvu, kuprines-nešynes, kurios skirtos ne tik žygiams, bet ir kelionėms miestuose, paplūdimio vežimą, kelioninę lovelę.

Mano tikslas – kad tėvai galėtų lengviau keliauti, mažiau sukti galvą ir labiau mėgautis.

Lauros ir Emos maršrutas „Camino Lituano“ žygyje:

Kelionės metu Emai buvo 1 metai ir 8 mėnesiai.

Nuėjo 73 km, ėjo 4 dienas.

Atkarpos 23,5 km/28 km/7 km/15 km.

Maršrutas Kaunas–Birštonas.

Ateities planas Kaunas–Seinai (10 dienų/230 km).

Daugiau galite perskaityti: https://vaikaskeliauninkas.lt/camino-lituano-su-18m-dukra-kiekvienam-savas-kelias

The post Su kūdikiu – į „Camino Lituano“. Nepakartojama patirtis apie įveiktus 73 km appeared first on Mamos Žurnalas.

Kelionių pomėgis nuo mažens

,,Polėkis keliauti mano širdyje likęs turbūt nuo paauglystės laikų. Mokyklos laikais niekada nepraleisdavau išvykų ar turistinių žygių su klase po Lietuvą. Vėliau turėjau mintyse net planą susikūrusi, kad baigusi vidurinę mokyklą, susikrausiu kuprinę ir iškeliausiu į kokią Afriką savanoriauti. Bet gyvenimas taip susiklostė, kad pradėjau studijuoti, po to sukūriau šeimą, vėliau atsirado vaikučiai, ir mano savanorystės idėja žlugo. Nepaisant to, vis tiek keliavau: į Suomiją, Lenkiją, Latviją, Estiją, Švediją, Airiją, Ispaniją, Graikiją.

Gimus vaikams, mūsų kelionės tapo kiek atsargesnės ir trumpos. Buvo savotiškai keista, kai visada aš būdavau tokia laisva ir nepriklausoma, o dabar turiu atsižvelgti į kitus šeimos narius, sulėtinti tempą ir pasiplanuoti bent pora žingsnelių į priekį.

Sustojimai kas porą kilometrų

Pačių pirmųjų išvažiavimų dabar jau net neprisimenu, tiesiog sėsdavome į automobilį ir važiuodavome į artimiausius miestus. Labai gerai iki šiol pamenu tik tą pirmųjų išvykų jausmą. Jaučiausi labai nedrąsiai, nes, atvirai pasakius, nežinojau, ko laukti kelionės metu, koks bus scenarijus. Vieną dukrą labai stipriai pykindavo važiuojant automobiliu, kita dar buvo maitinama mano pienu, tai ir stodavome pakelėje kas porą kilometrų. Dar bijodavau, o kas, jei nuo namų nuvykus toliau ims ir suges automobilis, nuleis padangą ar panašiai. Bet vėliau, vaikams kiek praaugus, visos baimės išgaravo kaip dūmas.

Dabar visada į kuprinę įsidedame daug geriamojo vandens, įvairių užkandžių, sumuštinių ar tiesiog pasigaminame pietus ir susipakuojame į maisto dėžutes, kad suradę gražią vietą sustotume ir pavalgytume. Lankomės ir kavinėse, pasiskaitę rekomendacijų aplankome tas vietas ir išbandome siūlomą meniu. Vaikai prieš kelionę susikrauna savo norimus daiktus, kad turėtų veiklos važiuojant.

Automobilyje be mobiliųjų

Važiuojant automobiliu, neleidžiu naudotis telefonais, o jeigu vis dėlto išgirstu klausimą: „Ką veikti?“ juokaudama sakau: „Stebėkite besikeičiantį vaizdą pro langą arba pačios sumąstykite sau veiklos“. Po tokių žodžių būna, kad ir dainuoti mažosios pradeda, žaidžia, piešia, skaito knygas arba tiesiog užmiega.

Turbūt vienintelis dalykas, kuris yra išlikęs iki šiol, tai baimė dėl automobilio, bet aš esu ir čia optimistė, įžvelgiu realią situaciją, kad tokiu atveju mus išgelbės techninė pagalba kelyje ar pan. Nėra neįveikiamų kliūčių, jeigu turi tikslą – keliauti. Nors iki šiol dar nė karto nesame su realiu pavojumi ar bėda susidūrę.

Dažnai iš aplinkinių išgirstu klausimą, kaip nepavargstu viena keliauti su trimis dukromis. Bet aš nė neįsivaizduoju, kaip galiu nuo savo vaikų pavargti, juk kartu patiriame ir įvairių nuotykių, kaupiame prisiminimus: kitame Lietuvos gale netikėtai sutinkame savo pažįstamus, pasiklystame, karštą vasaros dieną vidury miesto esančiame fontane vaikai dūksta ir permirkę iki paskutinio siūlo toliau keliauja su šypsena veide.

Apkeliauti savo regioną

Planuojant maršrutus, visada aš arba vyras būname pagrindiniai idėjų generatoriai, ieškome, kur nuvykti, ką pamatyti. Tada papasakojame savo idėjas ir planus, mergaitės pasiūlo savo idėjas, nes jos tikros damos – įnoringos ir užsispyrusios, ne visada patinka tėvų idėjos. Tenka ieškoti kompromisų, diskutuoti. Vyresnioji dukra – jau paauglė, matau, kaip vaikas keičiasi, kas anksčiau buvo smagu ir įdomu, dabar nebe, paauglystė daro savo, ne į visas keliones važiuoja, bet tokiu atveju ir neverčiu.

Kelionėse vaikai vieni kitais pasirūpina, jeigu kelionės po Lietuvą, visada įsimetame į automobilį paspirtukus mažosioms, kurių kojos labai greitai pavargsta, bet viskas eina tik į priekį, jos auga ir stiprėja.

Mūsų kelionių tikslai – pamatyti kuo daugiau ir įvairiau. Lankomės muziejuose, edukacinėse vietose, tyrinėjame apžvalgos bokštus, pažintinius takus, sodybas, kuriose augina įvairius gyvūnus. Aš noriu savo vaikams parodyti visą Lietuvą, kad kiekvienas miestas yra skirtingas ir unikalus, kad Nida turi ne tik kopos ir Kuršių marias, o Lyduvėnų geležinkelio tiltas ilgiausias Lietuvoje, Kretinga puikuojasi ne tik žiemos sodu, bet ir saldainių dirbtuvėmis, čia kepami didžiausi ir skaniausi čeburekai Vakarų Lietuvoje, mūsų gimtinė Plungė nuo senų laikų garsėjanti Mykolo Oginskio dvaro istorija.

Lankome ne tik žaidimų aikšteles, baseinus, bet ir istorinius krašto muziejus, kad pažintume to miesto istoriją. Jeigu savaitgaliais man nėra darbinių reikalų, niekas neserga, visada nors po vieną išvyką kažkur susiplanuojame, kartais į kompaniją čiumpame ir močiutę. Oro sąlygos mūsų irgi nesustabdo, jeigu lyja, – ne bėda, yra skėčiai, kepurės, kapišonai, ir pirmyn į kelią. Ir posakis yra puikus, kad blogo oro nėra, reikia tik tinkamos aprangos.
Labai pasidžiaugiame ir socialiniuose tinkluose paskaitome, kad kitame Lietuvos gale yra labai daug lankytinų vietų, bet ne visada pavyksta mums susiplanuoti tokias tolimas išvykas, tad mes turime savo viziją ir planą – apkeliauti savo regioną, daug kur esame buvę, bet nemažai liko miestų ir miestelių nelankytų, o į patikusias vietas atvykstame net po kelis kartus.

Kartą per metus – kur nors toliau

Kiekvienais metais organizuojame ir vasaros kelionę į užsienį, šiais metais pirmą kartą lankysimės Turkijoje. Mūsų vaikai juokauja, kad po savaitės tolimų atostogų mums reikia dar vienos savaitės atostogų – pailsėti, nes atvykę pasiliekame tik vieną dieną pagulėti ir maudytis į valias baseine. Likusias dienas intensyviai keliaujame, išsinuomojame automobilį ir tyrinėjame šalį, kultūrą, maistą.

Iš tos didžiulės meilės keliauti ir pažinti pasaulį, kuris yra toks platus ir spalvingas, savaime gimė ir pati idėja susikurti instagramo paskyrą pavadinimu „Tyrinėju pasaulį“, nes tai atspindi mano viziją ir svajones, visų pirma smagiai ir įdomiai leisti laisvalaikį, ugdyti vaikus, o kartu ir dalintis aplankytomis vietomis su kitais.

Pasirinkau būtent šią platformą dėl to, kad ji yra patogiausia kaupti savo kelionių albumą – istoriją, kartu ir kitiems papasakoti, ką veikėme, matėme, ką rekomenduoju aplankyti, ko nedaryti ir pan.

Pasidalinus savo įspūdžiais, pradėjo kiti žmonės rašyti ir klausti, kurioje vietoje yra vienas ar kitas objektas, kokios kainos, kiti papasakoja, ką savo ruožtu dar galima aplankyti, bendraujame ir keičiamės informacija. Šiandien aš mielai galėčiau susikrauti kuprinę, rankose laikyti pasus ir su vaikais iškeliauti nors į pasaulio kraštą, nes žinau tik viena – neįveikiamų dalykų nėra, problemos ir baimės gimsta tik galvoje.

Tad ir kitas mamas skatinu pradėti keliauti drąsiai su vaikais, nesvarbu, kokio amžiaus jie yra. Iš pradžių gal reikėtų susiplanuoti nedidelę kelionę, susidėlioti norimus taškus, visada kuprinėje turėti vaistinėlę su būtiniausiomis priemonėmis, vandens, užkandžių ir pagal vaikų tempą keliauti.

Gyvename tik vieną kartą, tad viską reikia daryti maksimaliai, o užaugę vaikai bus turtingi, sukaupę didžiulę patirtį, susipažinę su gamta, istorija, taip pat kelionės yra puikus būdas stiprinti tarpusavio ryšį, bendravimą. Labai tikiu ir noriu, kad mano pačios vaikai užaugę prisimintų savo pašėlusią vaikystę, kurią praleido ne telefono ekranuose, bet kelionėse ir nuolat tyrinėdami pasaulį.

Mėgstamiausios lankytinos vietos Vakarų Lietuvos regione:

1. Klaipėdoje Danės gatvėje stovi įspūdingas laivas „Sūduvis“, kuriame ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems yra labai įdomu, galima viską liesti, tyrinėti.
„Dino parkas“ Radailiuose – visas pramogų parkas vaikams, iš kurio išeiti sudėtinga. Nuo karuselių, žaidimų aikštelių, pasivažinėjimo automobiliukais, dviratukais pagal eismo taisykles iki pasiplaukiojimo vandens dviračiais, čiuožimo padangomis ir daugybe kitų pramogų.

2. Šiauliuose kiekvienas smaližius būtinai turi aplankyti „Rūtos“ saldainių fabriką bei ten vykstančią edukaciją, kurios metu patys gaminsite įvairius saldainius, vėliau jie bus supakuoti į gražią dėžutę.
„Alpakų auginimas“, kuris įsikūręs Šiaulių rajone Dargaičių kaime. Ten galima pamatyti net 40 skirtingų rūšių gyvūnų, juos maitinti. Veikia jauki kavinukė, vaikai gali pasivėžinti elektrinėmis mašinytėmis.

3. Plungės rajone Plateliuose vaikams ir suaugusiesiems veiklos į valias: Šaltojo karo muziejus tikrai įspūdinga vieta Žemaitijos nacionaliniame parke, požeminė balistinių raketų bazė, Užgavėnių kaukių ekspozicija, Siberijos apžvalgos bokštas, Šeirės pažintinis takas, pažintinis takas „Giliuko ir Kaštoniuko“ kelionė, kurio ilgis 1 kilometras. Jame yra net 19 sustojimo vietų, kuriose pasakojama apie dvaro parko istoriją, natūralią pievą, tvenkinį, išvirtusio medžio reikšmę, akmenis, kerpes, augančius medžius. Šiuo maršrutu galima keliauti savarankiškai arba su gidu. O kur dar didžiausias ir giliausias Žemaitijos ežeras ir nesibaigiančios maudynės, pasiplaukiojimas laiveliu ar vandens dviračiais.

4. Telšiuose rekomenduojame aplankyti Ilgio pažintinį taką ir Germanto kraštovaizdžio draustinį, kuriuose rasite sūpynes, bokštelį medyje, savęs pažinimo labirintą, laipynes vaikams, basų kojų taką.
Masčio ežero pakrantė – tai puiki vieta pasivažinėti dviračiais, paspirtukais palei ežerą, su vaikų žaidimų aikštelėmis. Ant šešių tiltelių, kurie turi net savo pavadinimus, slepiasi šešios meškutės – Telšių simbolis. Liftu pakilę į viršų rasite „Džiugo namų“ kavinukę-firminę parduotuvę, su pačiais skaniausiais ledais, sūrių degustacija ir muziejumi ir kitais skanumynais.

5. Kretingos žiemos sodas – unikali vieta visai šeimai pamatyti išskirtinio grožio augalus oranžerijoje, šalia jos vyksta saldainių gaminimo edukacija – vaikams čia rojus.
Kretingos rajone Darbėnuose verta aplankyti edukacinį Baltų mitologinį parką, kuris yra verpstės formos.

The post 5 mamų mėgstamiausios lankytinos vietos Vakarų Lietuvos regione appeared first on Mamos Žurnalas.

Svarbus atostogų etapas yra įdomių vietų, kur verta nuvykti, paieška. Šiame straipsnyje pristatėme šešias Madeiroje esančias vietas, kurias verta aplankyti visai šeimai.

Madeiros keltuvai

Tai patogus būdas pasiekti populiarias salos turistines vietas ir tuo pačiu pasigrožėti Madeiros vaizdais iš aukštai. Turistai gali rinktis tris kryptis: Funšalas-Monte, Jardim Botanico ir Monte-Santo. Kelionės šiais maršrutais viena kryptimi trunka nuo 7 iki 15 minučių. Suaugusiojo vienos kelionės bilieto kaina – 15 eurų, vaikams iki 12 metų – 10 eurų, o vaikai iki 4 metų gali važiuoti nemokamai. Šeimoms yra galimybė įsigyti vieną bilietą. Jo kaina – 60 eurų už du suaugusiuosius ir du vaikus.

Kabo Žirao uola

Tai aukščiausia jūrinė uola Europoje ir antra pagal aukštį pasaulyje. Jos aukštis siekia 580 metrų virš jūros lygio. Viršūnėje yra apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria nuostabus vaizdas į vandenyną ir aplinkines salas. 2012 m. čia buvo pastatytas stiklinis tiltas, leidžiantis lankytojams pajusti esant ties bedugnės kraštu. Kelias nuo Funšalo miesto į Kabo Žirao užtrunka iki pusantros valandos. Pasiekti ją galima nuosavu automobiliu arba autobusu. Taip pat galima užsisakyti ekskursinę kelionę. Jei planuojate aplankyti Kabo Žirao, būtinai pasiimkite šiltų drabužių. Uolas smarkiai appučia šalti vėjai.

Kristiano Ronaldo muziejus

Muziejus, skirtas portugalų futbolininko Kristiano Ronaldo gyvenimui ir karjerai. Jis yra Ronaldo gimtinėje, Funšalo mieste. Atidarytas 2013 m. gruodį. Čia galima pamatyti nuotraukas, vaizdo įrašus bei žymaus žaidėjo asmeninius daiktus, taip pat įsigyti CR7 atributikos. Vienkartinis suaugusiojo bilietas kainuoja 14 eurų, vaikams iki 12 metų – 10 eurų. Vaikams iki 6 metų įėjimas nemokamas.

Monte rūmai

Monte rūmai stovi ant Monte kalno. Jie buvo pastatyti XIX a. brazilų cukraus eksportuotojo José Afonso de Almeida. Rūmuose yra didelė paveikslų galerija, kurioje eksponuojami Europos dailininkų darbai. Aplink pastatą auga botanikos sodas, puošiamas krioklių, tvenkinių ir fontanų. Tai maloni vieta ramiai pasivaikščioti. Be to, vaikams teritorijoje įrengtas žaidimų aikštelė.

Porto Monišo lavos baseinai

Tai natūralūs baseinai Madeiros salos šiaurės vakarinėje dalyje, Porto Monišo kaime. Jie yra vandenyno pakrantėje, bet apsaugoti nuo bangų uolų. Vandens temperatūra – 18-25 laipsniai, todėl maudytis galima bet kuriuo metų laiku. Patogiausia pasiekti baseinus nuosavu automobiliu. Kelias nuo Funšalo užtrunka apie valandą. Patys baseinai nemokami.

San Lorenzo

Tai šiaurinis Madeiros salos galas. Čia laukia uolingos pakrantės, kalnai ir miškai. Iškyšulį puošia švyturys, pastatytas dar 1870 m. San Lorensas yra ir draustinis, kuriame gyvena dešimtys žinduolių, roplių ir žuvų rūšių. Paprasčiausias būdas pasiekti iškyšulį – autobusu nuo Funšalo autobusų stoties. Kelias nuo Funšalo užtrunka iki valandos. Įėjimo bilietų į San Lorensą pirkti nereikia. Vietiniai ir vaikai iki 12 metų gali aplankyti iškyšulį nemokamai. Suaugę turistai turi mokėti 1 eurą.

Santana

Tai mažas kaimelis, esantis salos šiaurės rytuose. Jis įkurtas XV a. ir yra vienas seniausių Madeiros gyvenviečių. Šiandien Santaną vadina atviru etnografiniu Portugalijos muziejumi.

Šios turistinės vietos ypatumas – ryškūs trikampiai nameliai iš akmens, nendrių ir šiaudų. Be to, Santana yra tradicinio madeiriečių šokio „Mazorelės“ gimtinė. Nuvažiuoti į Santaną iš Funšalo galima automobiliu arba autobusu. Kelionė trunka iki 30 minučių.

The post Patarimai keliaujantiems į Madeirą su vaikais: ką veikti visai šeimai? appeared first on Mamos Žurnalas.

Kuo arčiau – kad skrydis nevargintų. Ir kuo taupiau – saugant šeimos biudžetą, nes kelionių kaštai keliaujant su vaikais brangesni nei statistinis „pabėgimas“ savaitėlei dviese. Keliaujant rudenį yra ir privalumų – daug kur vietoje alinančių karščių pasitiks maloni šiluma, kainos irgi būna draugiškesnės ne sezono metu, o ir turistų visose lankytinose vietose mažiau.

Klubas „Keliaujančios mamos“ kiekvieną sezoną draugiškai keliauja kartu su vaikais, tad jau turime nemažai išbandytų krypčių. Tačiau, kad ir kaip patogumais begarsėtų Turkija, viliotų Egiptas ar labiau žiemai tinkanti tolimoji Tenerifė, dažniausiai rudenį renkamės keliauti ne į visiems įprastas kryptis, o ieškome įdomesnių, dar nedaugelio šeimų su vaikais atrastų perliukų Europoje.

Tad šiam rudeniui drąsiai rekomenduojame:

Italija

(Klubas „Keliaujančios mamos“ lankėsi prie Gardos ežero, Sicilijoje, Neapolyje ir Amalfi pakrantėje, Riminio kurorte, Venecijoje)

Ta, ko gero, apskritai yra ta šalis, kurioje galite rasti visko, ko širdis geidžia tiek tėvams, tiek vaikams. Čia susijungia gyva istorija tiesiog gatvėse, mada italams įaugusi į kraują, o gastronomija labiausiai patiks vaikams – kuris iš jų nemėgsta picų ar makaronų? Italai vaikus tiesiog dievina, tad drąsiai galima sakyti, kad tai šeimoms su vaikais labai draugiška šalis.

Ir jei nuspręsite rudenį nuvykti prie nuostabaus Gardos ežero, aplankykite vaikams tikrai įspūdį paliksiantį atrakcionų parką „Gardaland“, apsistokite trumpam Sirmione pilies miestelyje ir apiplaukite jį motorine valtimi su gidu saulei leidžiantis, kaip tai padarėme mes. Ir labai romantiška, ir išduosim – pigiau nei privatus turas, bet nesant daug turistų plaukėme vienos su vaikais.

Pasirinkus apsistoti prie jūros Riminyje (tai toks Palangos atitikmuo italams), nepraleiskite progos užsukti ir į nykštukinę valstybę San Mariną. Nuo Riminio tai tik valanda kelio autobusu. Jei turite galimybę pasilikti ten nakvynei, taip ir padarykite – išvažiavus turistų srautui ir leidžiantis saulei bei skambant pilies varpams, įspūdis liks neišdildomas.

Sicilijos saloje jau atskrisdami, tikėtina, pamatysite įspūdingą Etnos ugnikalnį, o nusileidus rekomenduojame apvažiuoti bent kelis vis kitaip nuostabius ir skirtingus miestelius Ortigia, Taorminą, užsukite ir į antrą pagal dydį salos miestą – Kataniją.

Nuskridę į Neapolį, leiskitės kelionėn traukiniais ir laivais bei aplankykite Vezuvijaus ugnikalnį, Pompėją bei nuostabaus grožio Amalfi pakrantę su įspūdingais miesteliais Positano ir Amalfi, pasinaudokite proga užsukti ir į pasaulio įžymybių dievinamą Kaprio salą.

Ispanija

(Kam skristi 6 valandas rudenį į Tenerifę, jei perpus arčiau galima aplankyti žymiąją Barseloną, Alikantę ir Valensiją ar artimesnę Ispanijos salą – Maljorką)

Ispanija irgi viena mėgstamiausių mūsų šalių įdomiam ir šiltam rudeniniam poilsiui su vaikais. Kiek teko lankytis kartu su Klubo mamomis, nenusivylėme. Smagiai pabuvojome Barselonoje 8 mamos su vaikais, dar tuomet vežimėliuose, – kartu su lietuve gide aplankėme žymiausias vietas – pasigrožėjome Sagrada Familia, Gaudi parku ir išvaikščiojome visą Barselonos senamiestį bei garsiąją La Rambla skersai išilgai, nepraleisdami progos išragauti gausybę šviežių vaisių Mercat de la Boqueria bei dieviškai skanių ledų. O kaip vaikams patinka gyvos skulptūros! Bet neužsimirškite į jas bežiūrėdami – Barselona garsėja kišenvagiais. Kadangi paisome tam tikrų saugumo taisyklių, su jais mums neteko susidurti.

Atskridus į Barseloną, apsistoti galima ir pakrantės ruože Kosta Dorada, kurį patogiai pasieksite iš Barselonos centrinės metro stoties Katalonijos aikštėje, – jame išsidėstę ištisi miesteliai maloniam poilsiui prie jūros.

Alikantę ir visą pakrantės ruožą iki Valensijos mes tiesiog įsimylėjome. Daugybė pilių beveik kiekviename miestelyje (pačioje Alikantėje būtinai užkilkite į Santa Barbara – panorama neįtikėtina). Baltasis Altea miestelis, Kandeliabros urvai su stalaktitais, vienas didžiausių Europos vandens pramogų parkų Benidorme, Valensijoje – bioparkas ir okeonografijos parkas.

Dar vienos mūsų lankytos krypties pietų Ispanijoje – Malagos – nelabai rekomenduojame dėl ten pablogėjusios kriminogeninės padėties. Geriau rinkitės Maljorką, o būdami ten, pasivažinėkite tikru šimtamečiu traukinuku per kalnus, tuneliais ir slėniais, plaukite laivu aplink salą, pasimėgaukite klausydamiesi gitaros garsų kalnuose įsikūrusiuose miesteliuose.

Žydroji Prancūzijos pakrantė

(„Keliaujančios mamos“ lankėsi Kanuose, Nicoje, Antibes ir nykštukinėje valstybėje Monake)

Daug kartų girdėjote ir filmuose matėte Žydrąją pakrantę? Atrodytų, ji skirta tik garsiems Kanų festivaliams, pasaulio įžymybėms ir turtuoliams ar prabangių Formulės lenktynių gerbėjams? Tikrai klystate! Mes ir ten buvome. Ir, kaip mums įprasta, – su vaikais bei gana ekonomiškai!

Nica ir jos, galima sakyti, priemiesčiai – Antibes miestelis, Kanai įsikūrę visai šalia. Nusileidus lėktuvui Nicoje miestą apžiūrėjome, pasivaikščiojome, pasimėgavome tikromis Nicos salotomis. Bet apsistoti pasirinkome Antibuose – arčiau paplūdimio ir jūros, pigiau, o iš jo be problemų viešuoju transportu galima pasiekti ir kitus aplinkinius miestus bei Monaką. Kanuose, be žymiųjų Kanų festivalio laiptų aplankymo ir daugybės parduotuvių bei viešbučių, galima pasivažinėti traukinuku, kuris siauromis gatvytėmis užveža ant kalno, kurio savarankiškai su vežimėliais, ko gero, nepasiektume. Vaikams patiks atrakcija, o jūs pasimėgausite atsiveriančiais vaizdais.

Aplankyti Monaką bent kartą gyvenime irgi rekomenduojame – iki čia atvykti iš Nicos galite metro traukiniu, išlipsite stotyje kalno viduje ir iš jos išėję leiskitės liftu žemyn. Pasivaikščiokite tarsi automobilių parodoje Monte Carlo kazino pašonėje, pasižvalgykite po gausiai nusėtą jachtomis uostelį, leiskite vaikams pasidžiaugti išpuoselėtais parkais ir žaidimų aikštelėmis (nemokamai).

Graikija (Kreta)

Vykstant į Graikiją su vaikais, siūlytume rinktis ne Atėnus (nors ir ten tikrai rastumėte ką veikti), bet Kretą. Nes Atėnai labiau domina suaugusiuosius istorija ir didmiesčio gyvenimu, o Kretoje vaikai ras daugiau pramogų gamtoje. Čia jus apsups ne tik gamtos grožio įvairovė – kalnai, tarpekliai, kriokliai ir stalaktitų urvai, bet rasite ir jaukių miestelių, istorinių vietų, gyvūnų parkų ir net nemažą muziejų akvariumą.

Graikija (Kipras)

Amžino pavasario sala, talpinanti savyje gražius vaizdus, minkštą klimatą ir skanų maistą. Vaikai iki soties pasimėgaus paplūdimiais, galite aplankyti ten įsikūrusį Pafos zoologijos sodą, o gal pasiseks pamatyti atskridusius žiemoti flamingus Larnakos druskos ežere.
Rinkstis rudens kelionėms tikrai yra iš ko! Nori daugiau konkrečių kelionių su vaikais idėjų? Ne tik idėjų, bet ir konkrečiomis mamų kelionėmis paremtų patirčių visada rasi www.keliaujanciosmamos.lt. O jei nedrąsu leistis su vaiku į kelionę vienai, – rasi ir mamų kompaniją kelionėms „Keliaujančių mamų“ klube.
Smagių rudens kelionių jums linki jūsų kelionių draugės – „Keliaujančios mamos“.

The post Keliaujančios mamos: Misija – suorganizuoti kelionę per rudens atostogas appeared first on Mamos Žurnalas.

Šiame straipsnyje Lina kviečia keliauti į Ventspilį.

Daug kartų teko skaityti, kad Ventspilis yra tikras „vaikų rojus“ . Tad pernai paskutinėms vasaros dienoms nusprendėme – geriau vieną kartą pamatyti ir įsitikint patiems, ar tai tiesa. Keliavome su dukromis ir likome sužavėtos – nuo paplūdimio su žaidimų aikštelėmis iki kelis eurus kainuojančio vandens parko. Pramogų čia ras ir mažiausi keliautojai, ir jau paūgėję kelionių mėgėjai, nes Ventspilis siūlo tiek ramaus, tiek aktyvaus poilsio galimybes.

Čia yra 37 žaidimų aikštelės ir 2 vaikų miesteliai, 2 vandens parkai, mokslo muziejus, planetariumas, mėlynosios vėliavos paplūdimys – ir tai tik dalis visko, ką čia galime nuveikti. 4 naktų Ventspilyje mums buvo maža.

Mūsų rekomenduojami „Top 10“ lankytini objektai

1. Labiausiai patikusi atrakcija – kelis eurus vaikui kainuojantis Paplūdimio vandens parkas

Vasaros dienomis Paplūdimio vandens parke laukia linksmybės, aktyvus poilsis ir vandens džiaugsmai: čia rasite baseinų, bokštų su įvairiomis čiuožyklomis, saunų ir burbulinių vonių, čia yra ir specialiai mažyliams skirtas baseinas su atrakcionais.

Vietoje galima išsinuomoti liemenes vaikams, kad saugiai leistųsi nuo vandens kalnelių. Man labai patiko, kad nebuvo ūgio ribos, nuo kurios gali leistis vaikas, tad ir mažesnio ūgio vaikai gali drąsiai čiuožti. Be to, leidžiama leistis kartu su vaiku.

Kainos mums neįprastos: suaugusiajam 1,5 val. kainuoja 6 eurus, vaikui iki 6 m. – 2 eurus, nuo 6 m. – 4,5 euro.

2.               Nemokamų žaidimų aikštelių gausa

Galima laipioti, ropštis, čiuožti, suptis ir šokinėti – šioms mažiausių miesto svečių pramogoms skirtos nemokamos, spalvingos, net nematytos ir šiuolaikiškos karstynės „Vaikų miestelyje“ ir vaikų parke ,,Fantazija“.

Vaikų miestelyje pastatyta daugiau negu 40 įvairiausių žaidimų įrenginių, skirtų ir patiems mažiausiems, ir paaugliams. Galima pasukioti 1,5 m aukščio gaublį, smaližiai gali pasimėgauti vaikų kavinės „Pepija“ skanumynais.

Šalia žaidimų erdvės „Fantazija“ yra miško takas su 12 įvairių lygių sudėtingumo objektų. Kliūčių trasa padaryta iš lynų ir trosų ir yra apie 100 m ilgio.

Kiekvieną sekmadienį 11 val. „Vaikų miestelyje“ ir 15 val. vaikų parke ,,Fantazija“ mažiesiems rengiami smagūs nemokami renginiai su dainomis, šokiais ir žaidimais, kuriuose dalyvauja įvairūs pasakų personažai.

3.     Ekskursijų traukinukas

Lankantis Ventspilyje pirmą kartą, visai smagu pažintį pradėti ekskursijų traukinuku. Per beveik 40 min. trukmės kelionę apžiūrėsite garsiausias Ventspilio vietas – miesto centre esančią Didžiąją aikštę ir koncertų salę ,,Latvija“, populiariausius turistinius ir pramogų objektus, istorinius pastatus, išpuoselėtus miesto pakus ir aikštes.

Taip pat galima imti ekskursiją laiveliu ,,Hercogs Jėkabs“, atrodo labai įdomu pamatyti Ventspilį iš upės. Mes nespėjome, tad liko kitam kartui. Nes tikrai grįšime.

4.     Mėlynosios vėliavos paplūdimys

Nuostabus smulkaus balto smėlio paplūdimys su puikia infrastruktūra – mediniai takai, vedantys iki pat jūros, vaikų žaidimų aikštelės, poilsio suoliukai ir banglenčių zona. Krantas nuosekliai gilėjantis, tad tikrai puiki vieta su vaikais vasaroti.

5. Planetariumas – 45 minutės kosmose

Planetariumo kupolas – 8 metrų skersmens. Čia naudojama programinė įranga leidžia rodyti unikalius žvaigždynus ir 360 laipsnių filmus. Vienu metu planetariume telpa iki 40 žmonių grupės, o seansas trunka 35–45 minutes. Labai rekomenduoju rezervuoti iš anksto.

6. 2022 m. vasarą duris atvėręs modernus mokslo centras „Vizium“

Čia kiekvienas gali įgyti fizikos, matematikos, inžinerijos ir technologijų sričių, gamtos mokslo žinių, išbandydamas įvairiausius čia esančius objektus.

Centre veikia septynios galerijos – Sveikos gyvensenos, Vaikų, Išmaniųjų technologijų, Fizikos ir matematikos, Geografijos ir pasaulio, Žmogaus, Savęs suvokimo, taip pat simuliatorių zona. Kiekvienoje galerijoje bus galima interaktyviu būdu gauti informacijos įvairiomis temomis. Mokslo centre lankytojai gali naudotis įvairiais simuliatoriais, kurie leis patirti, pavyzdžiui, kas juntama žemės drebėjimo metu.

Už papildomą kainą galima nusipirkti bilietus į mokslo šou.

Yra erdvė mažiausiems centro lankytojams.

Mokslo centre veikia apie 80 interaktyvių eksponatų, mokslo šou, laboratorijos, konferencijų salės, klasės ir technologijų kūrybinės dirbtuvės.

„Viziumo“ mokslo centro bilietas suaugusiesiems kainuoja 15 eurų, vaikams – nuo 2 iki 5 eurų. Bilietas šeimai – nuo 18 iki 33 eurų, priklausomai nuo asmenų skaičiaus.

7. Nuotykių parkas

Iš tiesų labiausiai čia patiko man, nes vienintelė galėjau nusileisti nuo smagaus atrakciono – valties su tramplinu. Kitos pramogos – atrakcionų mašinėlės ir valtys, vaikų vairavimo mokykla, batutų kompleksai, padangos – panašios į Lietuvos Labirintų parką, Raubonių parką, tik smagesnės ir pigesnės.

8. Kiek karvučių gyvena Ventspilyje?

Viena įdomiausių veiklų buvo surasti visas 27 spalvingas, išskirtines kavutes Ventspilyje. Radome 23, tad kitą kartą bandysime iš naujo. Karvutės išdėstytos prie įvairių miesto objektų, kviečia ir padeda pažinti Ventspilį.

9. Pajūrio parkas su inkarų ir džiunglių takais

Mes jau nespėjome, tik traukinuku pravažiavome, bet jei keliausite į Ventspilį, būtinai užsukite į Pajūrio parką, kuriame galėsite pasivaikščioti inkarų taku, mažiausieji įvertins medinius žaidimų bokštus, o aktyviausi – Džiunglių tako iššūkį. Čia kursuoja ir traukinukas „Mazbanitis“.

10. Pasivaikščiojimas Uosto promenada

Dar viena smagi vietelė – Uosto gatvės promenada, arba Ventos krantinė, kurioje gausu turizmo objektų – Livonijos ordino pilis, ekskursijų laivas „Hercogs Jēkabs“ („Hercogas Jokūbas“), Kr. Valdemaro paminklas, figūrinis gėlynas „Mārītes“ („Boružės“) ir kt. Iš Uosto gatvės promenados atsiveria platus vaizdas į Ventą, jūros vartus, senąsias uosto dirbtuves, įspūdingą plūdurų kolekciją ir eksponuojamą locmanų katerį „Rota“. Šioje promenadoje slepiasi ir gražiausia man Ventspilio karvutė.

The post Vaikų sostinė Ventspilis – kelionės patarimais dalinasi 3 dukrų mama Lina appeared first on Mamos Žurnalas.

„Haris Poteris“ – visą pasaulį sužavėjusi J. K. Rowling fantastinių romanų knygų serija apie vienuolikmečio Hario ir jo draugų nepaprastus nuotykius. Tie vaikai, kurie jau moka skaityti, tikriausiai perskaitė visas septynias serijos apie Harį Poterį Hogvartso kerėjimo ir burtų mokykloje knygas. O mažesnieji tikriausiai matė nepaprasto įtaigumo ekranizacijas ir susižavėjo burtais, gėrio ir blogio kova.

Kelionė į Londoną Hario Poterio pėdsakais sužavės kiekvieną vaiką. Ką tik iš Londono grįžo keliaujanti mama Aleksandra su šeima – dukryte Rusne ir vyru Artūru, tad dalinamės jų atradimais.

Galimybė pamatyti filmo užkulisius

Pasakoja Aleksandra:

„Esame aplankę daug šalių, o sausio pradžioje į kelionių sąrašą įsirašėme dar vieną šalį – Jungtinę Karalystę. Keliavome į Londoną, o šią kelionę derinome prie dviejų dalykų – dukrytės Rusnės mokyklinių atostogų ir apsilankymo Hario Poterio pasaulyje (Harry Potter Warner Bros studios). Apie Harį Poterį Rusnė žino jau seniai – abu su vyru Artūru esame Hario Poterio fanai, tik atradome jį skirtingu laiku. Vyras knygas skaitė paauglystėje, o aš – jau suaugusi. Abu labai greitai įsimylėjome burtų ir magijos pasaulį ir tapome jo ištikimais fanais, o kai įkūrėme bendrus namus, turėjome dvi knygų kolekcijas ir labai daug įvairiausių su Hariu Poteriu susijusių dalykų (tarkime, mūsų koridoriuje ant sienos yra užrašas – citata iš Hario Poterio knygų: „Working hard is important, but there is something that matters even more: believing in yourself“).

Su Rusne esame kartu perskaitę pirmąją knygą ir ji yra mačiusi kelis filmus (tai mūsų šeimos kalėdinė tradicija). Anksčiau darželyje su draugėmis ji yra žaidusi „Harį Poterį“, nešdavosi burtų lazdelę ir rengdavosi Hermionos uniformą. Žinau, kad kai kurie tėvai nenori rodyti savo vaikams burtininkų, raganų ir Voldemorto, tačiau mes Rusnei akcentuojame visiškai kitus šios istorijos dalykus – draugystę, ištikimybę, drąsą, kovą už gėrį ir pan.

Taigi pereikime prie kelionės į Hario Poterio pasaulį. Svarbiausią informaciją ir patarimus išdėstysiu punktais, kad būtų patogu skaityti:

Bilietai. Kelionės planavimą pradėjome būtent nuo HP bilietų pirkimo, nes šiuos bilietus arba išperka labai greitai, arba lieka nepatogūs laikai. Bilietai mums trims kainavo apie 150 svarų, tačiau yra įvairių variantų (tarkime, grupiniai bilietai), mažesniems vaikams bilietai nekainuoja.

Turo laikas. Mes rinkomės savo turą pradėti 9 val. ryte. Toks laikas turi ir savo pliusų, ir minusų. Įvertinkite tai, kad jeigu apsigyvenote Londone, tai nukeliauti iki Hario Poterio pasaulio užtruks apie 1,5–2 val. (čia kad būtų ramu ir spėtumėte). Pagrindinis pliusas – 9 val. prasideda pirmasis turas, todėl dar nėra daugybės žmonių ir visur galima ramiai nusifotografuoti, nereikia laukti eilėse ir pan. Tad įvertinkite, kas jums svarbiausia, ir pagal tai rinkitės turo laiką.

Laikas ture. Laikas, kurį praleidžiate Hario Poterio pasaulyje, yra neribotas, taigi galite būti iki pat studijos uždarymo.

Susisiekimas. Jeigu keliausite iš Londono, būtinai pasidomėkite, ar niekas nestreikuoja. Hario Poterio studija įsikūrusi netoli miestelio Watford, į kurį lengviausia ir paprasčiausia nuvažiuoti traukiniu iš centrinio Londono, tačiau atvykę į Londoną sužinojome, kad būtent ši traukinio linija streikuoja ir nevažiuos. Teko suktis iš padėties.

Atvykimas ir rūbinė. Atvykę praeisite patikrą ir tuomet galėsite rūbinėje palikti savo striukes ir paltus. Kadangi dalis turo yra lauke (apie 25 minutes), darbuotojai siūlo striukes pasiimti su savimi. Mes nusprendėme imti tik Rusnės striukę ir gerai padarėme, nes tuomet per visą turą tektų nešiotis striukes, kažkur jas pasidėti norint nusifotografuoti, o Rusnės striukė tilpo tiesiog tėčio kuprinėje. Kai ateina jūsų turo laikas, tai galite jį ir pradėti, būsite surinkti į grupę, kuri visa kartu ir pradės kelionę po magiškąjį pasaulį.

Audiogidas. Galima užsisakyti audiogidą (įvairiomis kalbomis, mes ėmėme anglų), tačiau, tiesą sakant, nedaug jo ir naudojome, nes su mažu vaiku nelabai yra „palauk, čia dabar mama paskaitys“. Tačiau vyras buvo užsakęs Rusnei specialų albumą (jį irgi rasite puslapyje), ten daug kas aprašyta.

Apranga. Vienas iš dalykų, kurių pasigailėjau, kad neaprengiau Rusnės jos turima Hermionos uniforma ir nepaėmėme burtų lazdelės, būtų smagesnės nuotraukos. Tačiau pagrindinis patarimas apsirengti tiesiog patogiai vaikščiojimui.

Nuotraukos ir vaizdo įrašai. Ture beveik visur galima fotografuoti ir filmuoti kiek tik norisi.

Ką pamatysite? Lengviau turbūt būtų atsakyti, ko nepamatysite… Iš tiesų turas yra didelis, jame pamatysite labai daug Jums pažįstamų vietų (jeigu matėte filmus), personažų ir pan. Čia bus ir Skersinis skersgatvis, Gringotso bankas, Hogvartso didžioji salė, Grifų gūžtos koledžo berniukų kambarys, mandragorų auginimo šiltnamis ir dar daug daug kitų smagių vietų (nenoriu visko išpasakoti).

Papildomos pramogos (nemokamos ir mokamos). Ture gausu ir pramogų. Vienos iš jų yra visiškai nemokamos (mokymasis, kaip laikyti burtų lazdelę, mokymasis laikyti šluotą ir pan.), prie kai kurių eksponatų vaikai gali spaudinėti mygtukus ir, tarkime, priversti puodą maišytis (vaikams tai labai patinka), kitos yra mokamos – filmavimasis ar fotografavimasis prie green screen (skrendant ant šluotos ar važiuojant Hogvartso ekspresu). Mūsų laiku nebuvo jokių eilių, tad labai greitai viską padarėme, ką norėjome.

Maistas. Turo viduryje bus kavinė, kurioje galėsite nusipirkti sumuštinių, vaisių, desertų, kavos ir net butterbeer (ir pasilikti suvenyrinį bokalą sau)! Kainos tikrai nėra didelės, galima visai neblogai pavalgyti. Kavinių yra ir pagrindinėje salėje prieš turą, ir jau išėjus iš jo, tad alkani tikrai neliksite.

Suvenyrai. Ture yra kelios parduotuvės, didžiausia parduotuvė yra turo gale, tačiau turo viduryje yra parduotuvė, kurioje buvo dalykų, kurių nebuvo toje galutinėje parduotuvėje. Labai nuliūdau, nes buvau pasiruošusi nusipirkti kalėdinius žaisliukus, tačiau išėjus iš turo jau neberadau jų. Tad patarimas – jeigu matote kažką, kas patinka, pirkite iškart. Parduotuvėje rasite labai daug įvairiausių dalykų su HP simbolika, net trigalvį šunį ar mandragoras.

Grįžimas atgal. Shuttle autobusai nuo studijos važiuoja maždaug kas pusvalandį ir nuveš Jus iki Watford Junction, o jau iš ten arba traukiniu (jeigu nestreikuoja), arba metro galite grįžti į Londoną.

Ar tikrai verta važiuoti? Jeigu esate ištikimi Hario Poterio gerbėjai, tikrai verta. Ir visiškai nesvarbu, kiek jums metų. Matėme labai daug suaugusių žmonių be vaikų, kurie užaugo su Hariu Poteriu. Tačiau vaikams čia irgi labai patiks, ypač, jeigu jie bent šiek tiek susipažinę su Hariu Poteriu ir jo draugais. Tai tikrai buvo viena smagesnių mūsų kelionių!

Parengė „Keliaujančios mamos“

Apie keliones su vaikais:

Ruošiantis į pirmąsias keliones su kūdikiu ar ieškant idėjų vaikų atostogoms su savo mokyklinukais, šimtams tūkstančių mamų Lietuvoje dažniausiai kylanti mintis – pasižvalgyti idėjų socialiniuose tinkluose „Keliaujančios mamos“ ar tinklapyje www.keliaujanciosmamos.lt. Ir tikrai ne veltui, nes ten galima rasti ne tik specialistų patarimų, ko jums gali prireikti kelionėse ir kaip keliauti ramiau, bet ir tikrų mamų kelionių istorijų iš viso pasaulio!

Mus rasite feisbuke ir instagrame bei www.keliaujanciosmamos.lt.

Apie keliones su vaikais žinome viską!

Jūsų kelionių draugės – „Keliaujančios mamos“

The post Kelionė į Londoną Hario Poterio pėdsakais sužavės kiekvieną vaiką appeared first on Mamos Žurnalas.

Nepaisant visų privalumų, kuriuos gausite iš kelionės su šeima, išvykos planavimas kelia stresą. Tačiau neplanuotos atostogos su vaikais virsta visišku chaosu. Net jei manote, kad bus lengviau, jei keliaujate ne pirmą kartą. Tiesa ta, kad kiekviena kelionė sukelia vis naujų iššūkių. Dalinamės lengvai įgyvendinamais patarimais, kurie padės sutaupyti laiko, pinigų ir nervų šeimos kelionės metu!

1. Pradžiai rinkitės keliones į kaimynines šalis

Mintis, kad su vaikais leisitės į nuotykį kitoje pasaulio pusėje, skamba jaudinančiai. Tačiau ilgi skrydžiai per laiko juostas bus per sunkūs mažamečiams vaikams. Pirmajai kelionei užteks net išvykos automobiliu. Jūsų mažyliui kiekvienas vaizdas pro langą atrodys ypatingas.

Be to, jei pakeliui pravažiuosite įdomesnius objektus, galėsite sustoti ir išlipti juos apžiūrėti iš arčiau. Automobiliu patogiausia keliauti į kaimynines šalis. Pavyzdžiui, į Latviją. Jei vaikams nebereikia automobilinių kėdučių, važiuokite autobusu ar traukiniu.

P.S. Prieš iškeliaudami į užsienį, pasirūpinkite, kad vaikai gautų visus reikiamus skiepus.

2. Iš anksto viską rezervuokite

Jūs nebeturite prabangos nuvykti į vietą, susipažinti su miestu ir tik tada nuspręsti, ką jame veikti. Be to, kad iš anksto įsigijate kelionės bilietus ir užsirezervuojate kambarį viešbutyje, pilnai susiplanuokite dienas. Jei yra galimybė, užsisakykite visas veiklas, prieš išvykdami į kelionę. Sumažinsite riziką planams sugriūti.

Pirmiausia susidarykite sąrašą dalykų, kuriuos norite pamatyti. Juk dėl jų ir atvykstate! Po to ieškokite, kur apsistoti šalia visų kelionės maršrute esančių vietų. Raskite iš anksto suplanuotas keliones, apsilankę https://www.ingridatours.lt/.

3. Išnaudokite nuolaidas

Kelionės su 3 ir daugiau asmenų šeima bus viena iš didesnių išlaidų per metus. Pravartu iš anksto nustatyti biudžetą. Planavimo etape atkreipkite dėmesį į nuolaidas vaikams muziejuose, pramogų parkuose ir kitose lankomose vietose. Tai padės sumažinti nemažą dalį biudžeto ir padidins galimybes kitoms veikloms.

4. Pirmenybę teikite miegui

Stenkitės planuoti veiklą, atsižvelgdami į įprastus pietų ir nakties miego laikus. Kiek įmanoma labiau laikykitės miego režimo. Investuokite į garso izoliatorius ir kelioninę užuolaidėlę. Į lagaminą įsidėkite vaiko mylimą lovelės paklodę. Jam tai primins namus ir jam bus lengviau užmigti.

Jei turite kūdikį, suplanuokite veiklą, kurios metu jis miegotų. Pavyzdžiui, važiuokite ilgesniu mašrutu ar išeikite pasivaikščioti. Kai kurie kūdikiai ramiai miega ir nešioklėje.

5. Pasirūpinkite užkandžiais

Alkanas mažylis – piktas mažylis. Todėl visada turėkite užkandžių po ranka. Pasiimkite vaisių, granolos batonėlius ir kitus lengvai nešiojamus, bet sveikus užkandžius.

Taip pat tikėtina, kad vaikas nėra toks drąsus kaip Jūs, kad išbandytų naują patiekalą vietiniame restorane. Net užsisakius gali tekti ilgai laukti, kol maistas bus paruoštas. Tokiu atveju užkandžiai padės išvengti pykčio priepuolių.

Be to, jei važiuosite į kalnuotą vietovę, pasiruoškite slėgio pokyčiams. Kilimo ir nusileidimo metu duokite vaikui čiulptuką arba gertuvę. Čiulpimo veiksmas sušvelnins slėgio veikiamus kūno pokyčius.

Svarbu: turėkite papildomą drabužių komplektą sau ir savo mažyliui. Pasitaiko išsiliejimų, o maistas neišvengiamai pateks ant pirštų, veidų ir marškinėlių.

6. Leiskite vaikui žinoti tikslų planą

Pasistenkite įtraukti vaiką į kelionės planavimą. Paaiškinkite kuo daugiau apie būsimą išvyką. Nepamirškite paminėti lūkesčius, kokio elgesio tikitės kelionės metu. Vaikas labiau jausis kelionės dalimi ir kartu taps atsakingesnis. Būdas, padedantis geriau orientuotis naujoje vietoje – iš anksto supažindinti vaiką su miestu per virtualią ekskursiją.

Taip pat įtraukite vaiką į daiktų pakavimo procesą. Jis žinos, kuriame krepšyje ieškoti savo daiktų. Kelionės metu nebus visiškai priklausomas nuo Jūsų.

7. Nusiteikite netikėtumams

Leiskitės į šį nuotykį susitaikydami, kad kartais kas nors nepavyks. Atsitiktinai vaikas užsigaus, pavėluosite į traukinį arba pamesite svarbų daiktą. Klaidų pasitaikys. Kuo greičiau tai suvoksite, tuo mažiau streso patirsite, kai kažkas nutiks. Galbūt ištikusi bėda netgi taps pagrindine kelionės istorija, kuria mielai pasidalinsite sugrįžę!

US

The post 7 patarimai, planuojantiems kelionę su jaunesniais nei 5 metų vaikais appeared first on Mamos Žurnalas.

Kelionių gidas su vaikais po Lenkijos pramogų ir vandens parkus, zoologijos sodus ir įdomiausius muziejus. Patirtimi dalinasi „Kelionės su vaikais“ mamos: Jolita ir Agnė.

Kodėl Lenkija

„Patikėkite, nereikia toli važiuoti – Lenkijoje rasite nuostabius vandens parkus, įspūdingus atrakcionus, kurie nepaliks abejingų. O zoologijos sodai tikrai neatsilieka nuo esančių Europoje. Labai dažnai savaitgalio išvykoms renkamės Lenkijos ežerus, vykstame į Augustavą, Mikolaikų miestelius. Šiemet jau keturis kartus buvome Lenkijoje per trumpas savaitgalio išvykas. Lenkiją renkamės dėl kelių priežasčių – kainos tikrai mažesnės nei Lietuvoje, o pramogų pasiūla gausesnė“, – patirtimi dalijasi Agnė.

Jei vykstate automobiliu atostogų į Vakarų Europą ar grįžtate po atostogų, – visuomet verta sustoti Lenkijoje pernakvoti ir aplankyti vieną iš šių objektų. Dalinamės su jumis TOP pramogų ir vandens parkais, zoologijos sodais ir įdomiausiais muziejais vaikams.

TOP PRAMOGŲ PARKAI

ENERGYLANDIA. Tai didžiausias atrakcionų parkas Lenkijoje, kuriame įrengtos trys pagrindinės zonos: Bajkolandia (skirta patiems mažiausiems), Šeimos ir Ekstremalioji. Pačių mažiausių parko lankytojų laukia vaikystės rojus: ne tik karuselės ir traukinukai, bet ir mėgstamiausių pasakų herojai. Šeimos zona, įkurta Vikingų kaimelyje, nenuvils ir adrenalino dozę padidins plaukimas tikru vikingų laivu pašėlusia upe, Drakono ir Bumerango traukinukai, interaktyvi monstrų ataka ir dar daugybė smagių atrakcijų. Ekstremalioji zona – patiems drąsiausiems. Majų traukinuku pakilsite į 33 metrų aukštį, „Formulės 1“ atrakcionu lėksite 100 km/h greičiu, o Vandens traukinuku pakilsite į 60 metrų aukštį ir leisitės žemyn 110 km/h greičiu. Labai rekomenduojame bilietus įsigyti iš anksto. Kadangi esame aplankę daugybę pramogų parkų tiek Europoje, tiek Amerikoje, galime palyginti. Tai arčiausiai Lietuvos esantis toks įspūdingas parkas. https://energylandia.pl/

MANDORIA. Visus metus dirbantis didžiausias Europoje pramogų parkas po stogu. Atidarytas tik 2021 m. liepos mėnesį. Parkas nukels į Renesanso laikotarpį. Čia rasite 20 atrakcionų, iš jų du pasivažinėjimai amerikietiškais kalneliais. Daugelis iš atrakcionų tinkami vaikams nuo 90 cm ūgio, tad puikiai tinka su mažesniais vaikais. Parkas nutolęs nuo Varšuvos 150 km. https://mandoria.com/

BALTOWSKI KOMPLEKSAS. Didelis pramogų kompleksas, kuriame rasite pirmąjį Dinozaurų parką Lenkijoje, gyvūnų parką, jodinėjimą arkliais, miniatiūrų parką, priešistorinį akvariumą ir raganų kaimelį. Čia Jūsų laukia ir Safari parkas. Parkas įsikūręs pakeliui į Krokuvą, vykstant nuo Varšuvos. https://juraparkbaltow.pl/

MAGICZNE OGRODY. Magiškas fėjų sodas-pramogų parkas, įsikūręs šalia žavingo ir turistų pamėgto Kazimierz Dolny miestelio, netoli prie Liublino. Parkas apima kelis hektarus teritorijos su gėlėmis, medžiais, upeliais, kriokliais ir, žinoma, atrakcionais vaikams bei pasakų zonomis su paslaptingais gyventojais. Ypač patiks mergaitėms. https://magiczneogrody.com/

LEGENDIA. Seniausias pramogų parkas Lenkijoje, įsikūręs netoli Katovicų miesto. Čia rasite daugiau kaip 40 atrakcionų visai šeimai. https://www.legendia.pl/en/

FARMA ILUZJI. Veikia tik sezono metu. Parkas įsikūręs daugiau nei 6 hektarų žalioje teritorijoje, pusiaukelėje tarp Varšuvos ir Liublino. Čia kelios dešimtys atrakcionų įvairaus amžiaus vaikams. Mažiesiems įrengtos žaidimų aikštelės, įvairios linksmybės. Didesniems vaikams – iliuzijų pasaulis su skraidančiu paslapčių nameliu ir aukso kasykla. Kasdien galima pamatyti iliuzijos meno spektaklį ir kitus pasirodymus. Vasaros metu veikia lauko baseinas. https://farmailuzji.pl/pol/

LUNAPARK SOWINSKI. Veikia sezono metu, įsikūręs populiariame Lenkijos pajūrio mieste Vladyslavove, netoli prie Gdynios. Daug įvairių atrakcionų, amerikietiški kalneliai. https://lunapark-sowinski.com.pl/

TOP VANDENS PARKAI

SUNTAGO. Didžiausias Europoje vandens pramogų parkas, kurio dydis – apie 70 000 kv. m. Per dieną jame gali apsilankyti apie 15 tūkst. žmonių. Šiame vandens pramogų parke, kuriame oro temperatūra siekia apie 32 laipsnius ir auga 740 palmių, atgabentų iš Malaizijos, Floridos ir Kosta Rikos, galėsite smagiai leisti laiką. Parkas suskirstytas į tris atskiras zonas. „Relax Suntago“, „Jamango“ ir „Saunaria Suntago“. Bilietus įsigykite iš anksto. https://parkofpoland.com/en/pricing

ENERGYLANDIA. Didžiausias pramogų parkas Lenkijoje turi ir didžiausią atvirą vandens parką. Net 14 įspūdingo dydžio vandens kalnelių ir labai didelė parko teritorija tikrai nepaliks abejingų. https://energylandia.pl/

VROCLAVO VANDENS PARKAS. Labai puikiai vertinamas, siūlo daugybę pramogų tiek patiems mažiausiems, tiek ir suaugusiesiems. https://www.aguapark.wroc.pl.

REDA AKVAPARKAS. Tai vienas ir smagiausių vandens parkų ir viena iš tų vietų, kurias turite aplankyti, jei atostogaujate Lenkijos pajūryje, nes parkas yra visai netoli Gdynios. https://www.aquaparkreda.pl/en/

NEMO VANDENS PARKAS. Įsikūręs netoli Katovicų miesto. Ypač tinkamas lankyti vasarą, turi nemažai lauko baseinų ir pramogų. https://nemo-wodnyswiat.pl/

WARSZAWIANKA VANDENS PARKAS. Įsikūręs viešbutyje ir pramogų komplekse. Nėra labai didelis, tačiau labai vertinamas turistų ir vietinių. Labai rekomenduojame apsilankyti, mums labai patiko. https://www.warszawianka.pl/en/

KROKUVOS VANDENS PARKAS. Puikus vandens parkas, kurį privalu aplankyti, jei keliaujate pietų Lenkijoje. https://www.parkwodny.pl/

LODZĖS VANDENS PARKAS. Vandens parkas, kurį labai patogu aplankyti, vykstant automobiliu į Vokietiją ar į kitas Europos šalis. Turi labai puikų lauko baseiną. https://aquapark.lodz.pl/

SOPOTO VANDENS PARKAS. Priklauso dideliam pramogų kompleksui. Itin populiari vieta, ypač tarp poilsiaujančių prie jūros. www.aquaparksopot.pl

ZAKOPANĖS VANDENS PARKAS. Išskirtinis savo vaizdais į Tatrų kalnus. Kai kurios parko dalys dirba tik sezonu metu. https://www.aquapark.zakopane.pl/pl/

TROPIKANA VANDENS PARKAS. Labai mėgstamas Lietuvių, įsikūręs nedideliame Mikolaikų miestelyje. Priklauso dideliam viešbučiui. Pats miestelis labai gražus, įsikūręs ant ežero. Mums labai patinka. www.golebiewski.pl

KUTNO VANDENS PARKAS. Naujas, modernus, tačiau nėra labai didelis. Puikiai tinka sustoti vykstant į Vokietiją ar Europą pailsėti. www.aquaparkkutno.com

TERMY UNIELIOW. Turi didelę lauko zoną, labai puiki sustojimo vieta grįžtant iš vakarų Europos. Labai puikūs atsiliepimai iš apsilankiusių šeimų. https://www.termyuniejow.pl/

TROPICAL POOL. Natūralių atogrąžų augalų apsupti baseinai yra įstiklintoje erdvėje su stumdomu stogu. Čia rasite 3 dideles vandens čiuožyklas, kurių bendras ilgis – 300 m., įvairias žaidimų aikšteles vaikams, baseiną su vandens čiuožyklomis mažiausiems vaikams. Parkas yra Kielc miestelyje. https://basenytropikalne.pl/

TERMA BIALKA. Tai kompleksas, kuriame yra terminių baseinų, įvairių pirčių, vandens čiuožyklų, sveikatingumo centras. Kadangi šis kompleksas įsikūręs prie didžiausios Lenkijoje slidinėjimo kurorto, yra ypač populiarus. https://www.termabania.pl/

TOP MUZIEJAI

KOPERNIKO MOKSLO CENTRAS. Koperniko mokslo centre galite apsilankyti parodose, kuriose daugelį „eksponatų“ galima paliesti ir, tikrąja šio žodžio prasme, išbandyti patiems. Centre taip pat galite apsilankyti Robotų teatro bei Aukštos įtampos teatro spektakliuose arba sudalyvauti moksliniuose eksperimentuose. Jūsų laukia ir mini dirbtuvės centro laboratorijose bei kvapą gniaužiantys pojūčiai viename moderniausių planetariumų Lenkijoje. Rekomenduojame bilietus įsigyti iš anksto, nes muziejus labai populiarus.

HYDROPOLIS. Vandens muziejuje „Hydropolis“ Vroclave simboliškai įsikūrė istoriniame XIX a. požeminiame švaraus vandens rezervuare, kurio plotas –4000 m². Tai interaktyvi ekspozicija „Žemė – vandens planeta“, kurioje pasakojama apie vandens kilmę ir jo reikšmę mūsų planetai. Visa vandens įvairovė pristatoma pasitelkiant multimediją, modelius, interaktyvias instaliacijas, jutiklių ekranus. Bilietus vasarą rekomenduojame įsigyti iš anksto.

ŽAISLŲ MUZIEJUS. Varšuvoje esančiame muziejuje yra daugiau nei 150 istorinių namų, parduotuvių ir lėlių namų kolekcija. Eksponatai atkeliauja iš viso pasaulio, seniausiems – daugiau nei 200 metų. Kolekcijoje – bene didžiausioje ir įdomiausioje šioje Europos dalyje – keli tūkstančiai miniatiūrinių daiktų ir žaislų, gausu senų žaidimų ir galvosūkių.

ILIUZIJŲ MUZIEJUS. Labai populiarus muziejus Varšuvoje. Patiks tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

AVIACIJOS MUZIEJUS. Šis muziejus Krokuvoje turi itin didelę daugiau nei 200 įvairių lėktuvų, 100 lėktuvų variklių ekspoziciją. Tikrai patiks besidomintiems aviacija. Labai patogu bilietus įsigyti iš anksto.

ŽAIDIMŲ AUTOMATŲ MUZIEJUS. Šis muziejus Krokuvoje tikrai nukels mus į vaikystę. Daugiau nei pusantro šimto senovinių žaidimų aparatų, kuriais dar ir galima pažaisti.

TOP ZOOLOGIJOS SODAI

VROCLAVO ZOOLOGIJOS SODAS. Vroclavo zoologijos sodas buvo įsteigtas 1865 m., kuomet miestas dar buvo Prūsijos karalystės dalis. Tai – ne tik pats seniausias, bet ir pats didžiausias zoologijos sodas Lenkijoje. 33 hektarų teritorijoje galite išvysti 1100 skirtingų rūšių gyvūnų. Iš viso čia gyvena daugiau nei 14000 individų, atkeliavusių iš įvairiausių pasaulio kampelių – Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Azijos, Australijos.

GDANSKO ZOOLOGIJOS SODAS. Zoologijos sodas įsikūręs miesto pakraštyje, iki jo galima nuvažiuoti 179 autobusu. Veikia visus metus, dalis gyvūnų yra lauke, dalis – uždaroje teritorijoje. Parkas didelis, jam skirkite pusdienį. Yra nemažai poilsio erdvių. Bilietų kainos skiriasi pagal sezoną.

KROKUVOS ZOOLOGIJOS SODAS. Zoologijos sode yra apie 260 rūšių, 1500 gyvūnų, teritorija užima beveik 17 hektarų plotą. Zoologijos sodo automobilių stovėjimo aikštelė yra tolokai nuo paties sodo, tad jeigu yra galimybė, siūlome automobiliu atvažiuoti iki pat zoologijos sodo, išleisti vaikus (bent vienam suaugusiajam prižiūrint, žinoma). Kol jie nusipirks bilietus, automobilį galite pastatyti aikštelėje, kuri yra maždaug už 1 km, ir ateiti pėsčiomis.

POZNANĖS ZOOLOGIJOS SODAS. Šis zoologijos sodas yra vienas seniausių Lenkijoje. Tačiau gyvūnai dabar laikomi atnaujintame zoologijos sode, nors išlikusi ir senoji istorinė zoologijos sodo dalis.

VARŠUVOS ZOOLOGIJOS SODAS. Sodas įsikūręs pačiame Varšuvos miesto centre, lengvai pasiekiamas viešuoju transportu. Šiandien 40 ha plote gyvena apie 500 skirtingų rūšių gyvūnų, iš viso – apie 4000 individų. Tai aktyvus ir modernus zoologijos sodas. 2003 m. sode atidaryta 6 tūkst. kvadratinių metrų užimanti dramblių zona – specialus aptvaras su išoriniais ir vidiniais baseinais, namu, specialiu plotu, skirtu dramblių pasivaikščiojimui. Labai rekomenduojame apsilankyti.

Rubriką remia tinklaraštis „Kelionės su vaikais“

The post Kelionių gidas su vaikais po Lenkijos pramogų ir vandens parkus, zoologijos sodus ir įdomiausius muziejus appeared first on Mamos Žurnalas.

Kaip tinkamai pasiruošti, kad kelionė netaptų alinančia savaitgalio ar atostogų pradžia, o tuo labiau ir nesugadintų suplanuoto laisvalaikio sveikatos negalavimais? Ką pasiimti būtina kartu į lėktuvo saloną, tačiau kaip neapsikrauti daiktais?

Keliaujančių tėvų bendruomenė „Kelionės su vaikais“ dalinasi savo patarimais ir rekomendacijomis.

Dokumentai ir reikalavimai

Jei keliaujate Europoje, vaikams užtenka ir tapatybės kortelės, pasas nėra būtinas. Atsiminkite šiuos niuansus:

1. Vaiko asmens dokumentai, tinkami vykti į užsienio valstybes, yra tik Lietuvos Respublikos pasas ir asmens tapatybės kortelė.
2. Vaiko gimimo liudijimas nėra tinkamas keliauti į užsienį.
3. Vaikų asmens dokumentai galioja trumpesnį laiką (2–5 metus), todėl reikia atkreipti dėmesį į dokumentų galiojimo laiką.

Svarbu. Niekuomet nerizikuokite vykti į užsienio šalį (net ir netolimas Latviją ar Lenkiją) be kelionės dokumento. Nes atsitikus nelaimei galite turėti daug problemų. O taip pat ir nemalonumų su teisėsauga!

Į Šengeno erdvei priklausančias valstybes nepilnametis gali išvykti vienas, t.y. nelydimas tėvų arba vieno iš tėvų. Jam būtina turėti galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę.

Vaikui, laikinai vykstančiam į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, su bent vienu iš tėvų, kito iš tėvų rašytinio sutikimo nereikia. Tėvai turi susitarti tarpusavyje dėl vaiko vykimo į užsienio valstybę.

Jei vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas vyksta, pavarde, LR pasienio pareigūnai gali pareikalauti pateikti vaiko gimimo liudijimą.

Vaikui, į užsienio valstybę vykstant vienam ar su lydinčiu asmeniu, reikalingas bent vieno iš tėvų rašytinis notariškai patvirtintas sutikimas.

Svarbiausia užduotis tėvams – pasistengti nesijaudinti ir atsipalaiduoti. Ypač jei tai pirmoji jūsų kelionė. Kaip jausitės jūs, taip jausis ir jūsų vaikai. Ruoškitės kelionei ir keliaukite su gera nuotaika ir nusiteikimu, tai jausdami vaikai bus ir patys ramesni. Nes vaikai jaučia ir perima tėvų emocijas.

Paruoškite vaiką kelionei

Labai patariame vaiką (nuo 2 metukų) pradėti ruošti kelionei iš anksto.

1. Dar gerokai prieš skrydį su vaiku pradėkite kalbėtis apie kelionę. Papasakokite apie kelionę, parodykite lėktuvo nuotraukas.
2. Papasakokite, kur skrendate, rodykite viešbučio ar šalies nuotraukas – vaikas su nekantrumu lauks kelionės. Papasakokite, ką veiksite nuskridę, kaip leisite laiką.
3. Jei gyvenate Vilniuje, nuvažiuokite į oro uosto lėktuvų stebėjimo aikštelę – kylančius ir besileidžiančius lėktuvus galėsite parodyti vaikui gyvai.
4. Atvykite į oro uostą su vaiku anksčiau, neskubėdami leiskite susipažinti su aplinka.

Pasiruošimas kelionei lėktuvu

Pasiruošti pirmosioms kelionėms su mažuoju keliauninku – sunki užduotis. Ypač skrendant lėktuvu, kai daiktų kiekis ribotas. Per ilgą laiką pasidarėme tokį sąrašą, kuris, mūsų nuomone, optimaliai atitinka vaiko poreikius. Aišku, juo remtis reikia atsižvelgiant būtent į savo vaiko poreikius, amžių, pomėgius bei kelionės trukmę.

Svarbu. Skirtingos avialinijos taiko skirtingą bagažo vaikams politiką, tad labai aktualu prieš skrydį ja pasidomėti. Net ir pigios avialinijos vaikams iki 2 metų leidžia pasiimti nemokamą bagažo vienetą, tačiau visuomet pasidomėkite jo matmenimis.

Dažniausiai vaikams iki dvejų metų leidžiama nemokamai gabentis du reikmenis (vežimėlį, autokėdutę, sulankstomą lovelę). Tačiau visuomet pasiteiraukite avialinijų.

Mūsų didžiausias patarimas – imti su savimi kuo mažiau daiktų ir tikrai pagalvoti, ko reikia ir ko ne, nes tampytis daug daiktų tikrai nepatogu.

Ko gali reikėti kelionės metu ir ką pasiimti su savimi į lėktuvą:

1. Sauskelnės. Reikia taikyti paprastą taisyklę. Trims valandoms kelionės – vienerios sauskelnės. Skaičiuoti reikia ir laukimo oro uoste laiką ir persėdimus. Jeigu mažylis pratinasi būti be sauskelnių, rekomenduotume vienkartinius TRON naktipuodžius, mums labai pasiteisinęs dalykas.
2. Gėrimai. Priklauso, aišku, nuo avialinijų, bet visuomet imame savo vandens keletą buteliukų. Kadangi savo vaiką maitinau ilgai, mums šilto vandens termosuose mišinukui neprireikė. Be to, palydovės visuomet galite paprašyti šilto vandens mišinukui ar arbatėlei. Drąsiai imkite sulčių, pienuko, tai, ką vaikas mėgsta ir geria. Oro uosto apsauga dažnai palankiai žiūri į tėvus, keliaujančius su mažais vaikais, todėl skysčių kiekis leidžiamas ir didesnėse talpose, be to, jų nereikia dėti į maišelius. Tik, aišku, jums reikia logiškai įvertinti kelionės trukmę ir atitinkamai pasiimti gėrimų. Niekaip neįtikinsite apsaugos, kad trijų valandų skrydžiui vaikui reikia trijų litrų vandens, litro sulčių ir kelių buteliukų paruošto pieno.
3. Užkandžiai ir maistas. Mūsų įsitikinimu, užkandžių kelionėje negali būti per daug. Nors daugelis avialinijų maitina, bet mūsų vaikams visada kyla apetitas tiek lėktuve, tiek laukiant lėktuvo, tiek persėdimų metu. Be to užkandžiavimas – puikus laiko praleidimo būdas.
4. Pagalvė ir pledukas. Prieš skrydį pasidomėkite, ar reikia imti šiuos daiktus su savimi, nes nemažai avialinijų skrydžio metu juos duoda, tad pagalvokite, ar verta imti, nes jie užima nemažai vietos.
5. Drėgnos ir sausos servetėlės, dezinfekcinis skystis. Tikrai jų niekada nebus per daug keliaujant su vaikais. Kol vaikas mažas, nepatingėkite tik įlipę į lėktuvą drėgna servetėle nuvalyti sėdynės prieš jus ir šalia jūsų.
6. Ilgesniam nei trijų valandų skrydžiui visuomet su savimi imu žvakučių nuo temperatūros ir kitų svarbių vaistų.
7. Meškiukas, čiulptukas, migdukas. Čia jau labai individualu ir priklauso tik nuo jūsų vaiko.
8. Atsarginiai rūbai. Mūsų vaikai priklauso tai kategorijai, kurie mėgsta apsipilti, susipurvinti, todėl imu du rūbų komplektus. Rūbelius visuomet susidedu į užtraukiamus „zip bag“ maišelius, labai patogu vėliau susidėti nešvarius ir drėgnus drabužius. Jei skrendame į šiltus kraštus, iškart susipakuoju ir plonus rūbelius, kol laukiame bagažo, perrengiu vaiką. Taip susitaupo laikas, be to, nereikia ieškoti ir kraustyti lagaminų oro uoste.
9. Mėgstami žaislai ir kitos laiko praleidimo priemonės. Mes turime specialią kosmetinę su rankenėlėmis, į kurią viską susidedame. Patogu, nepasimeta, viskas vienoje vietoje. Kaip ir keliaujant automobiliu, jei tik leidžia galimybės, rekomenduojame įsigyti naują žaisliuką ar knygelę.

Ką daryti, kad vaikui skrydžio metu neužgultų ausyčių?

Kūdikius, lėktuvui kylant ir leidžiantis, reikėtų maitinti krūtimi. Jei vaikas nemaitinamas krūtimi, duokite iš buteliuko atsigerti.

Vaikams pasiūlykite atsigerti vandens mažais gurkšneliais, duokite čiulpiamų saldainių. Taip labai padeda žaidimas „išpūsk žandus“.

Prieš skrydį vaikams, kaip ir suaugusiesiems rekomenduojame vengti saldaus ir riebaus maisto, nes skrydžio metu jis gali sukelti pykinimą.

Visą informaciją apie keliones su vaikais galite rasti mūsų feisbuko puslapyje „Kelionės su vaikais“. Čia rasite patarimų, idėjų, rekomendacijų ir įdomiausių keliaujančių tėvų su vaikais istorijų. Mus rasite ir instagrame.

https://www.facebook.com/kelionessuvaikais/

The post Keliaujančių tėvų bendruomenė „Kelionės su vaikais“ dalinasi patarimais ir rekomendacijomis appeared first on Mamos Žurnalas.

Kiek iš jūsų pliaupiant lietui, sningant ar pučiant žvarbiam vėjui ryžtųsi savaitgalio rytą lovoje iškeisti į pasivaikščiojimą pažintiniais takais?

Daugumai net nuo tos minties norisi dar labiau susisukti į antklodę ir gerti arbatą žiūrint filmą ar skaitant knygą. Tačiau ne Linai (35 m.) ir visai Vasiliauskų šeimai. Negana to, Lina savo instagramo bei feisbuko paskyrose „Nėra blogo oro“ skatina visus kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, nežiūrint į oro sąlygas.

Oru patenkintųjų šeima didėja

Kadangi Linos tinklaraštis gyvuoja jau 3 metus ir sekėjų armija vis auga, tad greičiausiai jau būsite apie šią šeimą girdėję ar skaitę. Paskutinį kartą su Lina „Mamos žurnale“ kalbėjomės 2019 metais, tuomet jiedu su vyru ir 2 dukrytėmis dalinosi savo patarimais keliaujant. Pastarieji dveji metai visiems buvo kitokie dėl pandemijos. Vasiliauskų šeimai irgi. Ne, pandemija nesustabdė jų kelionių, tačiau šeimą papildė dar vienas šeimos narys. Jiems gimė dukrytė Miglė, kuri įnešė dar daugiau spalvų į jų pažinimų pasaulį.

Kai paklausėme Linos, kokie iššūkiai laukė nėštumo metu keliaujant su dviem vaikais, ji tik nusijuokė, kad pas didžiausias iššūkis buvo išsėdėti namie niekur nekeliaujant. Nes didžioji dalis trečiojo nėštumo praėjo būnant karantine.

Linai šis nėštumas nebuvo lengvas. Dėl galimų komplikacijų ji negalėjo nutolti nuo gydymo įstaigos. Tad su dukrytėmis Meda ir Rūta iš naujo atrado Vilnių ir jo apylinkes. „Išnaršėme visus pažintinius takus, miškus, apėjome ežerus. Kadangi žiema džiugino nuostabiu oru, kasdien traukdavome roges ir eidavome čiuožinėti nuo kalnų. Na, tiksliau jos čiuoždavo, o aš dirbdavau keltuvu“, – juokiasi Lina.

Kaip keliauti nėštukei

Ar nebaisu keliauti besilaukiant? 3 mergaičių mama turi atsakymą: „Visos mūsų baimės yra galvose. Man labai padeda jas užsirašyti ir pamodeliuoti, kaip elgčiausi kiekvienoje situacijoje. Dažniausiai ta neišleista baimė galvoje atrodo daug didesnė, nei kai ją įvardini garsiai ar popieriuje. O dar geriau, jei pasikalbi su kitu žmogumi. Jei gydytojai leidžia, tiesiog keliaukite“, – pataria Lina.

Su kūdikiu keliauti lengviausia

Gimus Miglei, šeimos kelionės nesustojo, o įgavo dar didesnį pagreitį. Pasak moters, su kūdikiu keliauti yra lengviausia. „Kai manęs mamytės klausia, kur keliauti, ką pamatyti su kūdikiu, mano vienintelis patarimas – visur ir viską, ką jūs pačios norite pamatyti ir kur komfortiškai jaučiatės. Nes kūdikiui viskas, ko reikia ir kas įdomiausia, yra mama. Jam jokio skirtumo, ar mama kops į kalnus, ar vaikščios po muziejus, ar gers kavą Paryžiuje. Net jei kūdikis labai neramus, mažai miega, – jo didžiausias poreikis yra mama, o mama kelionės metu yra visuomet šalia. Mūsų mažiausia dukrytė tikrai nėra nei mieganti, nei rami, bet nešynė yra jos ramybės uostas ir kelionėje puikiai jaučiasi būdama joje. Nešynė labai palengvina gyvenimą kelionėse, ypač jei vaikai nepripažįsta vežimo. Vaikams augant, jau atsiranda poreikis derinti kelionės maršrutą, daugiau planavimo ir prisitaikymo.

Man kelionėse daug lengviau emociškai nei būti namuose. Kelionėse vaikams viskas nauja, įdomu, pakeista aplinka, nebelieka buitinės trinties ir emocijų iškrovų“, – sako Lina.

Žiemos kelionių idėjos

Į Lietuvą atėjo žiema, kokiomis išvykomis tėvai galės pradžiuginti savo vaikus? Lina vardija paprasčiausius dalykus, kurie nereikalauja materialinių išlaidų: „Aš visuomet esu už lauką ir pramogas jame, tad jei tik ši žiema leis, geriausia pramoga vaikui – dūkimas lauke: rogės, sniego mūšis, besmegenio statymas, čiuožinėjimas ant užšalusio ežero. Galima važiuoti palikti maisto žvėreliams miške, pasivažinėti rogėmis, kurias tempia arklys ar šunys“.

Netinkama apranga

„Visi žinome posakį, kad nėra blogo oro, tik netinkama apranga. Ir tai tikra tiesa. Mums, suaugusiesiems, blogas oras yra išėjimas iš komforto zonos, o vaikui – tai tik dar viena žaidimų galimybė. Balos, lietus, purvo košės – kiek džiaugsmo ir smagumo. Viskas, ką mes kaip tėvai galime padaryti, tai padovanoti vaikams buvimo lauke džiaugsmą bet kokiu oru. Geriau nenupirkime dar vieno žaislo, bet investuokime į kokybišką lauko aprangą. Aš esu skandinaviškų drabužių gerbėja.

Labiausiai reikalingi drabužiai – kombinezonas, merinosų vilnos apatiniai, geros pirštinės, kepurė, batai. Mes turime po dvi poras batų – šilumą išlaikančius guminius bei žieminius batus, tik atkreipkite dėmesį, kad jie būtų neperšlampami, su ženklu goretex“, – pataria Lina.

5 MUST VISIT vietos per kalėdš laikotarpį

Linos dovana žurnalo skaitytojams artėjančių švenčių proga – 5 nuostabūs maršrutai. Leiskitės į juos kartu su vaikais ir atsiminkite, kad buvimui ir pramogoms lauke – nėra blogo oro.

1. Ieškote žiemos pasakos? Vykite į Raudondvario pilies dvarą! Čia tikrai pajusite šventišką atmosferą, nes kas gali būti nuostabiau pasipuošęs nei vienas gražiausių dvarų Lietuvoje? Geriausia apsilankyti vakare, kad geriau būtų matyti apšviestos skulptūros ir kalėdinės puošmenos, tarp kurių smagu pasivaikščioti ir nusifotografuoti. Čia veikia lauko čiuožykla, o jei sužvarbsite, užsukite į cukrainę, kur galima pasmaližiauti ir sušilti geriant arbatą ar kakavą.

2. Dar viena idėja – per šventinį laikotarpį aplankyti kuo daugiau šventiškai pasipuošusių Lietuvos miestų ir miestelių bei pamatyti jų eglutes. Jei keliauti po visą Lietuvą nenusiteikę, tai bent vieną savaitgalį aplankykite artimiausius miestelius ir jų eglutes – tikrai pasisemsite šventinės nuotaikos.

3. Norite pamatyti Kalėdų Senelį? Jums visai nereikia keliauti į Laplandiją, nes Lietuvoje irgi yra Kalėdų Senelio rezidencija. Ją rasite Anykščiuose. Devynioliktą amžių menančiame dvarelyje Kalėdų Senelis kviečia visus – didelius ir mažus – aplankyti išskirtinai papuoštą paslaptingą jo rezidenciją.

4. Vienas gražiausių reginių šventiniu laikotarpiu yra šviesų festivalis Pakruojo dvare. Tai kerintis iliuzijų, spalvų, magijos ir muzikos pasaulis. Keli šimtai didžiulių rankų darbo šilko skulptūrų. Žaidimų ir atrakcionų parkas visai šeimai. Kalėdinė mugė ir netikėti šventiniai personažai.

5. Kalėdinių žaisliukų muziejus – vienintelis toks Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Senovinių eglutės žaisliukų kolekcija buvo pradėta rinkti 2010 metų spalį, kai Miežiškių bibliotekininkė Violeta Karklytė pakvietė miežiškiečius padovanoti senovinių eglutės žaisliukų ir jų atributikos parodai „Prisiminus vaikystės eglutę“. Per porą mėnesių parodai buvo padovanota apie 200 įvairių žaisliukų, girliandų, o dabar jų eksponuojama daugiau nei 1600. Žaisliukų geografija labai plati – muziejaus lentynas puošia lietuviškos, ukrainietiškos, lenkiškos, vokiškos kalėdinės puošmenos. Turbūt nenuostabu, kad didžiausią eksponatų dalį sudaro Rusijoje, tiksliau – SSRS, pagaminti žaisliukai – raudonos žvaigždės, kosmonautai, blizgantys lietučiai, primenantys seną ir ne tokią seną istoriją. Muziejus dirba visus metus, tik būtina iš anksto susitarti dėl apsilankymo.

Simona Juodsnukienė, nuotraukos Paukštės foto

„Mamos žurnalas“

The post 5 MUST VISIT vietos per šventinį laikotarpį – pataria tinklaraščio „Nėra blogo oro“ autorė appeared first on Mamos Žurnalas.

Gyvenimas kaip nuotykis

Pirmiausia bandysime kaip įmanoma glausčiau pristatyti Simoną, kad vėlesnis pokalbis apie keliones būtų labiau suprantamas.

Gimė Klaipėdoje, o kai buvo 8 metų, tėvai emigravo į Ameriką kaip politiniai pabėgėliai. Mergaitė pateko į 2 klasę visiškai nemokėdama angliškai.

Užaugo Naujajame Džersyje, baigė tarptautinio verslo bakalaurą ir studijavo madą, dirbo Niujorke.

Po trylikos metų gyvenimo Amerikoje pirmą kartą aplankė jau nepriklausomą Lietuvą, parodė gimtinę būsimam vyrui Douglui. Kelionė į Lietuvą abiems labai patiko.

Prasidėjus finansų krizei Simonos įmonė atleido 45 proc. darbuotojų, tarp kurių buvo ir Simona. Tada kilo mintis atvykti į Lietuvą, geriau susipažinti su giminėmis. Simona su Douglu pardavė namą Naujajame Džersyje ir su keturiais lagaminais atvažiavo gyventi į Lietuvą. Čia jie gyvena jau 11 metų.

10 metų pagyveno Vilniuje, dabar šeima apsistojusi Kaune, augina 2 vaikus – 5,5 metų Vėją Strormy ir 1,5 metų Ąžuolą River.

PRIEŠ POKALBĮ – KELI FAKTAI

Į Simonos pasakojimą apie keliones vis įsiterpdavo kokie nors neeiliniai faktai, kurių nepaminėti neįmanoma.

Ąžuolas gimė per tėčio ir senelio gimtadienį. Ypatingoji data yra balandžio 24. Visiškai neplanuotai ir neskaičiuotai trijų kartų vyrai gimė tą pačią dieną. Senelis Robertas, jo sūnus Douglas ir anūkas Ąžuolas gimtadienius gali švęsti kartu.

Simona matė Bokštų Dvynių griūtį. Būdama studentė Simona savo akimis matė rugsėjo 11-osios teroro aktą, kai lėktuvai įsirėžė į Bokštus Dvynius (World Trade Center). Šiemet sukako 20 metų nuo to kraupaus įvykio. Jėzuitų universitetas, kuriame studijavo Simona, yra prieš Bokštus kitoje Hadsono upės pusėje. Būtent tą rytą Simona nutarė neiti į pirmą paskaitą, kuri vyko 8 ryto (teroro aktai įvyko 8.45 ir 9.03 val.). Netrukus į Simonos kambarį įbėgo draugė šaukdama: „The world is under attack“ (pasaulis atakuojamas). Iš pradžių Simona pamanė, kad draugė kvailioja, bet kai pamatė jos akis, suprato – čia ne juokai. Abi išbėgusios į lauką kaip ant delno matė visą siaubą.

Douglas turi bene vieną iš paskutiniųjų Bokštų Dvynių nuotraukų – išvakarėse, 2001-09-10 buvo Maiklo Džeksono koncertas Madison Square Garden, skirtas 30 metų solinei karjerai. Grįždama iš koncerto kompanija nusifotografavo ant tilto, o už nugaros – Bokštai. Kitą rytą jų nebebuvo.

Pasak Simonos, teroro aktas pakeitė daugybės žmonių likimus. Vienas Douglo draugas rugsėjo 11-ąją buvo povestuvinėje kelionėje, o tą dieną žuvo visi jo įmonės darbuotojai.

Įdomus faktas – Maiklas Džeksonas rugsėjo 11-osios ryte turėjo susitikimą Pasaulio prekybos centre, kad gražintų pasiskolintą laikrodį, bet pramiegojo.

Kaip Douglas išmoko lietuviškai. Kai Simona susipažino su Douglu ir pristatė savo tėvams, Simonos mama (nors gyveno Amerikoje ir puikiai mokėjo anglų kalbą), kalbėjo su Douglu TIK lietuviškai. Pradžia buvo labas–ačiū–alus, bet Simonos mama nepasidavė. Ji norėjo, kad būsimas dukros vyras mokėtų lietuvių kalbą, o Douglas irgi nenorėjo būti „tas vyras, kuris sėdi prie stalo ir nieko nesupranta, kai kiti tuo metu apie jį kalba“.

Vaikai turi po du vardus. Douglas norėjo vaikams duoti kuršių vardus, nes labai daug apie juos skaitė. Pasak Douglo, vaikai turi jo pavardę, tad amerikietiškumo pakanka, vardai turi būti lietuviški. Vis dėlto šeima skyrė antrus vardus – Vėjai davė vardą Stormy (audringa), o Ąžuolui – River (upė). Įdomu, kad Lietuvoje vardas Upė yra moteriškas, o Amerikoje – vyriškas.

Vieninteliai fotografuotis atėjo tautiniais drabužiais. Instagramo paskyroje Simona įdėjusi nuotrauką, kurioje visa šeima pasipuošusi tautiniais rūbais. Turėti tokius rūbus buvo Simonos svajonė. Kartą Simoną su Douglu buvo pakviesti fotografuotis Beatos žurnalui. Kadangi leidinys buvo skirtas tautiškumui, leidžiamas vasario mėnesį, Simona pagalvojo, kad būtų gražu nueiti su tautiniais rūbais. Kaip vėliau paaiškėjo, jie taip apsirengę buvo vieninteliai.

Turi du švenčių kalendorius. Šeima švenčia visas lietuviškas ir amerikietiškas šventes, tad sudėjus išeina, kad visas gyvenimas – kaip nesibaigianti šventė. Kai Vėjos darželyje pasakė, kad jie nešvenčia Helovino, Simona iš anksto atsiprašė, kad dukra tikrai tą dieną ateis fėjos ar karalaitės drabužiais. Šalia mums įprastų lietuviškų švenčių gražiai dera Padėkos diena, Nepriklausomybės diena, šv. Patriko diena, Darbo diena (tai tarsi vasaros uždarymas, minimas pirmąjį rugsėjo pirmadienį). Simonos šeimoje švenčiamos dvi Motinos ir dvi Tėvo dienos, nes jos Amerikoje būna ne tuo pat metu, kaip Lietuvoje. Paskutinį gegužės pirmadienį Simonos šeima švenčia Atminimo dieną (Memorial Day), per kurią paminimi visi kariai, atidavę savo gyvybę už tėvynę, ir švenčiamas vasaros atidarymas.

Viena iš įspūdingiausių užstalių būna per Padėkos dieną, kai specialiu kimšalu kemšamas iš ūkininkų pirktas kalakutas, tiekiamos saldžios bulvės, Briuselio kopūstai ir spanguolės. Apie kimšalą atskira kalba – Douglas jį tradiciškai gamina ir duonos, dešrų, obuolių, daržovių.

Vaikai kalba dviem kalbomis. Simonos vaikai kalba abiem kalbomis, bet mama pastebi, kad vaikams kur kas lengvesnė yra anglų kalba. Tad jie, jeigu tik leistumei, rinktųsi anglų.

 PAKALBĖKIME APIE KELIONES

Pagaliau priėjome tą pokalbio vietą, dėl kurios ir susiradome Simoną. Tai kelionės.

Simona, savo aplankytų šalių skaičiumi stulbinate. Kaip spėjote tiek prikeliauti?

Keliavome visą laiką, nuo pat pažinties su Douglu. Toliausios aplankytos vietos buvo Bora Bora, Taitis, Morėja. Išmaišėme Aziją ir ne po kartą. Žinoma, Islandija, Europos šalys, daug kelionių į Karibus. Pačioje Amerikoje irgi yra kur keliauti – gamta stulbinanti, ypač man patinka Ramiojo vandenyno pakrantės kelias Kalifornijoje.

Kai grįžome gyventi į Lietuvą, kelionių padaugėjo. Amerikoje per metus gauni 2 savaites atostogų, kurios skaidomos į 2 kartus per metus. Kartą norėjau pasiimti papildomą laisvą dieną, nes sutapo daug šventinių dienų vieną savaitę: pirmadienis ir antradienis buvo nedarbo dienos, tada trečiadienis darbo diena, o ketvirtadienis ir penktadienis vėl laisvi. Mano pusbrolis tuo metu kėlė vestuves, ir man labai reikėjo laisvo trečiadienio. Paprašiau darbdavių, žinoma, sakydama, kad man už tą dieną nereikės mokėti. Bet man buvo pasakyta, kad jeigu tą dieną neateisiu į darbą, aš jį prarasiu.

Ar susiplanuojate kelionės maršrutą iš anksto?

Esame linkę patirti nuotykius, o ne užsidaryti viešbučiuose viską suplanavę iš anksto. Kartą išsiruošėme tiesiog paslidinėti, o namo grįžome po 110 dienų.

Tada jau gyvenome Lietuvoje, tad savo automobiliu nuvažiavome į Šveicariją, vėliau planavome nuskristi paslidinėti į Japoniją, o automobilį palikti Ženevos oro uoste. Bet iš pradžių nuvykome aplankyti draugus Vokietijoje, nes arti. Per vakarienę draugė papasakojo, kad darbo reikalais skirs mėnesiui į Singapūrą. Mudu su Douglu pajuokavome, kad tuo metu būsime Japonijoje, tad mielai ją aplankysime. Kai jau buvome Singapūre, buvo gaila grįžti, kai čia pat Tailandas, Malaizija, Kambodža. Taip beklajojant man toptelėjo mintis, o kiek ilgai automobilis gali būti paliktas parkuotis oro uosto garaže? Pradėjau guglinti – pasirodo 90 dienų! Kuo greičiau parskridome į Europą, pasiėmėme savo mašiną, bet buvo gaila grįžti, kai netoliese Amsterdamo tulpių grožis, Belgija ir t.t. Tad namo parsiradome po 110 dienų.

Nuo kokio amžiaus vaikus jau imatės su savimi į dideles keliones?

Vėjai buvo 4 mėnesiai, kai pasiėmėme ją pirmą kartą, – keliavome į Siciliją. Kelionė buvo tokia sklandi, skrydžiai tokie lengvi, kad pasakiau – jei turėsime antrą vaiką, jis tikrai skris kur kas anksčiau. Vėja, kaip ir jos tėtis, vos įlipusi į lėktuvą, užmigdavo. Tame skrydyje buvo daug vaikų, su viena šeima susipažinau jau Sicilijoje nuomodamasi automobilį. Jų kūdikiui buvo vos mėnuo. Pagalvojau – oho, mes gerokai pavėlavome.

Deja, Ąžuolas dėl karantino į pirmąją kelionę iškeliavo tik 11 mėnesių. Ir pasimatė milžiniškas skirtumas, kaip jiedu keliauja. Ta kelionė buvo pirma po karantino ir pirma, į kurią išsiruošėme visi 4, – skridome į Dubajų. Gal kad skrydis jungiamasis (teko persėsti), gal kad vaikas vyresnis, nemiega, viską nori matyti, vaikščioti, ta kelionė buvo tikrai nelengva. Bet niekis, mums po karantino taip reikėjo šilumos ir vasaros, kad visi nepatogumai nublanko. Kokia laimė matyti smėliuku bėgiojantį laimingą vaiką. Kai grįžome po 3 savaičių, supratau – man neužteko! Pasakiau vyrui – varom į Ameriką. Juk reikėjo Ąžuolą parodyti seneliams ir giminaičiams. Ta kelionė ir buvo tarsi didelis 5 savaičių trukmės giminių susitikimas.

Kiek šalių aplankė vaikai?

Vėja pamatė jau 20 šalių, o skydžių patyrė 93. Juk bet kokia tolesnė kelionė būna su persėdimais. Tarkime, kai skridome į Malaiziją, turėjome pirmiausia nuskristi iš Vilniaus į Frankfurtą, tada iš Frankfurto į Singapūrą ir tik tada į Malaiziją. 93 skrydžiai susidarė ir todėl, kad kai kuriose šalyse Vėja buvo kelis kartus: Italijoje 3, Singapūre 3, JAV 4, Graikijoje 4, Kipre 2, Malaizijoje 2, Dubajuje 2.

Ąžuolas yra karantinukas, tad jis buvo tik 4 šalyse.

Tokioms kelionėms reikia didelių išteklių – laiko, pinigų. Kaip jums tai pavyksta?

Mūsų darbas leidžia vienu metu ir keliauti, ir dirbti. Tačiau svarbiausias dalykas – toks mūsų pasirinkimas. Juk visi gyvenime renkamės, kam mes leidžiame pinigus, tiesa? Tarkime, giminaičiai įsirengia terasą, pasisodina medžius, perdaro namo duris. Jų aistra – namų puoselėjimas. Kai pasako kad terasa kainavo 4000 eurų, man norisi sušukti: „O siaube, nejau ji iš aukso?“. Aš tuos 4000 eurų tuoj pat išleisčiau kelionei.

Vilniuje gyvenome nuomojamame bute, dabar nuomojamės namą, tai padeda sutaupyti, nes nereikia investuotu į jau apkalbėtą terarą ar duris.

Beje, gyvenime turėjau du dalykus, kuriems kategoriškai sakiau NE. Tai kruizai ir namas. Išbandėme kruizą ir supratome, taip, mes tikrai ne kruizų žmonės. Kitas bandymas – namas. Išsikraustėme per pandemiją, kai tikrai namas daug geriau, bet ir vėl tapo aišku, – mes ne namo žmonės. Namas prie savęs pririša. Nusipirkome žuvyčių, ir atsirado problema – išvažiuodamas jų priežiūrą turi kažkam palikti. Turiu gerą draugę, kuri augina 2 vaikus, 2 katinus ir 2 šunis, tai ji niekur nekeliauja.

Gal Vėja jau pati susikrauna lagaminuką?

Vėja žino, kad į kelionę gali pasiimti vieną žaislą ir keletą knygų, kurios turi būti ir lietuviškos, ir angliškos (1+1 arba 2+2). Kelionėse žaislų pridovanoja, ypač Azijoje. Ten oro uostuose registracijoje į lėktuvą visi vaikai gauna po žaislą, o kai laukiausi, tai žaislą gavo ir mano pilve augantis vaikutis. Singapūro oro uoste mergina, tiesiog nei iš šio nei iš to, priėjo prie mūsų ir padovanojo Vėjai didžiulį meškiną. Japonijoje mums nepažįstamas žmogus tiesiog nupirko padėklą vietinio maisto, norėdamas, kad paragautume – jį užbūrė Vėjos šypsena.

Ką vaikams duoda tokios sunkios, ilgos kelionės? Gal tikrai paprasčiau juos palikti namuose?

Per visą karantiną Vėja verkė ir dejavo, kaip ji nori skristi, kaip jai reikia į lėktuvą, į oro uostą. Kiekvieną Vėjos gimtadienį švęsdavome vis kitoje šalyje. Pirmasis buvo Honkonge. Tada kelionė užtruko, nukeliavome iki Balio ir ten sulaukėme mano gimtadienio, kurį atšventėme Japonijoje. Antrąjį Vėjos gimtadienį šventėme Singapūre, kartu aplankėme Malaiziją ir Filipinus. Trečiasis buvo Porto mieste Portugalijoje, kartu pasinaudojome proga aplankyti krikšto tėtį Kanarų salose.

Ir kaip buvo liūdna, kai penktąjį gimtadienį dėl karantino teko atšvęsti namie. Juolab kad dukra visą laiką – kaip didžiausią gimtadienio norą kartojo – per gimtadienį aš noriu būti prie jūros!

Ar vaikai kažką atsimena iš kelionių?

Dažnai girdžiu klausimą – kam vaikui tiek kelionių, juk jis jų neprisimins. Iš kiekvienos kelionės parsivežame tūkstančius nuotraukų, jas paskui žiūrime telefone, albumuose, komentuojame, pasakojame. Vėja tvirtina, kad jos mėgstamiausia pasaulyje vieta yra Balio sala, tačiau ten ji buvo dar kūdikis. Ar ji tai prisimena realiai, o gal iš nuotraukų?

Vaikai turi po savo Kelionių dėžutę, ten dedu skrydžių bilietus, maišiukus su vietinio paplūdimio smėliu ar kriauklelėmis, muziejų skrajutes, atvirukus, kuriuos patys išsiunčiame namo iš tos šalies, kurioje lankomės. Mano patarimas kitoms keliaujančioms šeimoms – nupirkite atviruką, užrašykite jame įdomiausius kelionės nuotykius ir pasiųskite namo. Nuotykių juk būna kiekvienoje kelionėje, štai, skridome į Atėnus ir namie pamiršome Vėjos lagaminą. Po 20 metų tokia detalė bus pasimiršusi, bet Vėja ras ją aprašytą atviruke iš Atėnų.

Skaičiau, kad tų atviručių pardavimai sumažėjo 80 proc., žmonėms to nebereikia. Matyt, mes išperkame likusius 20 procentų, nes mums jų labai reikia. Birželio mėnesį atkeliavo atvirutės, kurias išsiuntėme kovo mėnesį iš Dubajaus. Ir vėl buvo proga pasimėgauti kelionės prisiminimais.

Nenoriu savo pasakojimu skleisti žinios, kad su vaikais keliauti lengva ir paprasta. Būna sunkų momentų, kartais esi supančiotas. Štai eini, matai – vyksta renginys, ir žinai, jei būtum be vaikų, žinoma, kad dalyvautum, o dabar eini į viešbutį vaikų migdyti.

Kokia kita kelionė?

Nepaskysiu nei kur, nei kada. Mėgstame priimti greitus spontaniškus sprendimus. Patirtis parodė, kad su vaikais planuoti reikia dar mažiau, nei keliaujant be vaikų. Kai laukiausi Ąžuolo, keliavome po Ameriką su kemperiu. Keliaudami susipažinome su lietuviais iš Australijos, kurie atskrido į Ameriką 3 savaitėms. Moteris man pasiguodė, kad jų kelionės planas labai tamprus, kasdien jie suplanavę nuvažiuoti tiek ir tiek mylių, nes nakvos toje ir toje vietoje. Viskas užsakyta iš anksto. Tačiau ėmė ir susirgo vaikas. Kas tada? Begalės problemų, rezervacijų atšaukimo, įtampos. Mes esame pasiruošę, kad bet kada ir bet kas gali nutikti, todėl nėra prasmės susiplanuoti iš anksto. Tikrai yra buvę vakarų, kai 20 valandą įsijungdavome Booking programėlę ir ieškodavome, kur miegosime.

Ačiū už pokalbį.

Neila Ramoškienė

The post Aplink pasaulį su Vėja ir Ąžuolu – per 5 metus dukrytė skrido 93 kartus appeared first on Mamos Žurnalas.

Sutikite – vaikai tiesiog dievina gyvūnus. O dar kai galima juos paliesti ir paglostyti, – abejingų nelieka. Vietų, kuriose vaikai susipažįsta artimai su gyvūnais, yra daugybė visoje šalyje. 

SVARBU: visuomet vykdami į parką pasiskambinkite ar parašykite dėl apsilankymo ir pasiteiraukite dėl darbo laiko.

Pateikiame smagiausias Lietuvos vietas, kur vaikai galės pasidžiaugti gyvūnais.

Alpakų pieva (Vilniaus rajonas)

Alpakų pieva – tai tebeaugantis nuostabių gyvūnų ūkis, kuris džiugina ir didelį, ir mažą. Alpakų vilna Jums dovanoja vieną iš švelniausių vilnų pasaulyje. Čia yra mezgamos alpakos vilnos kojinės, pirštinės bei kitokie rankdarbiai.

Kontaktinis tel. +370 655 93855

Adresas: J.K. Obsto gatvė 12 LT-15221, Mostiskės

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/alpakupieva

Elnių SPA (Širvintų rajonas)

Elnių SPA galite rasti netoli nuo Kernavės miškų apsuptyje. Rasti nėra sudėtinga, tik reikia stebėti nuorodas. Pasak legendos, kadaise klajoklius į šias apylinkes atviliojo čia besiganiusios šiaurės elnių kaimenės. Sekdami paskui jas, medžiotojai įkūrė stovyklavietę, vėliau tapusią Kernavės miesteliu. Pasak „Elnių SPA“ įkūrėjų Remigijaus Garškos ir Rimos Janužytės, būtent šis faktas įpareigojo šiose žemėse auginti ne karves, o elnius.

Daugiau informacijos: https://deerspa.com/

Pelėdų parkas (Vilniaus rajonas)

Tai arčiausiai sostinės esantis paukščių parkas, nuo sostinės jį skiria vos apie 12 km.  Apsilankymas „Pelėdų parke“ leis jums susipažinti su įvairių rūšių pelėdomis iš arčiau, turėsite galimybe pajusti šių nuostabių gyvūnų didingumą. Čia sužinosite daug apie šių paukščių gyvenimą,  jums papasakos žmonės, kurie nuoširdžiai rūpinasi, augina ir domisi šiais paukščiais daugybę metų.

Kontaktinis tel.+370 688 00822

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/peleduparkas.lt/ arba https://www.peleduparkas.lt/

Šilėngirės slėnis (Biršonas)

Čia galite susipažinti su Alpakų šeimyna, ožiukų gyvenimu, avinų išdaigomis, triušiukų meilumu. Čia galėsite ramiai pasivaikščioti gamtoje ir surengti šeimos iškylą, išgirsti paukščių dainas, girios ošimą. Ši vieta unikali tuo, kad čia galėsite susipažinti ne tik su gamta, bet ir prisiminti, kokiose sodybose gyveno mūsų močiutės, seneliai, proseneliai.

Adresas: Pelėdų g. 6, Šilėnų k., Birštono sen., Birštono sav.

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/MB-Šilėngirės-slėnis-100253308403726

Gyvas kalnas (Kaišiadorių rajonas)

Tai šeimos ūkis, kuris gyvuoja jau 21 metus. Jame galėsite pamatyti įvairiausių gyvūnų – nuo viščiukų iki ponių. Svarbiausia tai, kad vaikai šiame ūkyje gali augintinius paliesti ir pamaitinti. Sodybos savininkai pažymi, kad dažnai tokia artima pažintis su gyvūnais ne mažiau emocijų suteikia ir suaugusiesiems, ne tik vaikams.

Dėl apsilankymo ūkyje reikia susitarti iš anksto telefonu: Dalia, tel. +37060356068 arba Diana, tel. +37067516291

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/Gyvas-Kalnas-603656163135223/

Myliu kaimą (Kaišiadorių rajonas)

Keliaudami po Kaišiadorių rajoną, apsilankykite ir miške įkurtoje rančoje. Vaikai čia turi galimybę pajodinėti žirgu arba poniu, palakstyti didelėje pievoje kartu su ožkomis, paglostyti triušius, palesinti vištas ir pasidžiaugti kitais kaimo teikiamais malonumais: žaisti lauko žaidimus, suptis sūpynėse, pamankštinti pėdas basakojų take.

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/myliukaimaranca/

Jonavos alpakos (Jonavos rajonas)

Mažytis, bet jaukus alpakų ūkis yra įsikūręs Jonavoje šalia 2-ojo tvenkinio. Čia gyvena dar tik keletas išskirtinės išvaizdos gyvūnėlių, tačiau vasarą gims mažieji alpakiukai. Jeigu norite jas pamaitinti, šalia pabūti ir įsikrauti teigiamų emocijų, – esate labai laukiami.

Būtina išankstinė registracija telefonu +370 656 50475.

Karpiškių žvėrynelis (Varėnos rajonas)

Užsukus į žvėrynėlį galima rasti ir netikėtų derinių – sparnuočių kompanijoje puikiai jaučiasi ir vilkai. Po sodybą vaikšto spalvingi povai, kudakuoja margaplunksnės vištos, o aptvare suka ratus vilkai. Čia galima pamatyti ir pamaitinti Šiaurės Amerikos meškėnus, triušius, o visus atvykstančius ypač stebina lapė, atliekanti salto.

Išankstinė registracija telefonu +370 670 23941.

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/Karpiškių-žvėrynėlis-176895439765316

Ąžuolų vila (Kazlų Rūdos rajonas)

Tai be galo jaukus ir mažutis šeimos ūkis. Jo šeimininkai į kaimą pabėgo vos prieš keleirius metus, bet jau turi būrelį avelių, ožkyčių, ponį, įvairių paukščių ir šunų. Sodyba priima svečius laisvam bendravimui su augintiniais ir organizuoja fotosesijas bei šventes.

Būtina susitarti iš anksto telefonu +370 611 76696.

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/azuoluvila

Triušiukų slėnis (Utenos rajonas)

Triušiukų slėnyje galima susipažinti su daugiau nei 40 skirtingų veislių triušių ir triušiukų. Ūkyje, be ilgaausių, galima pasigrožėti ir tauriaisiais elniais, Kamerūno ožiukais, nutrijomis, įvairiais paukščiais: stručiais, fazanais, kalakutais, dekoratyvinėmis vištomis, žąsimis, antimis, putpelėmis ir kitais šio slėnio gyventojais.

Kontaktinis tel. +370 673 37 553

Daugiau informacijos: www.triusiukuslenis.lt

Safario parkas (Anykščių rajonas)

Aptvertame 50 hektarų kalvų, miškelių, pelkių parke rasite daugiau nei 150 gyvūnų – čia laisvai ganosi danielių kaimenė, laksto juodieji Afrikos stručiai, ramiai žolę rupšnoja Highlando raguočiai ir išdykauja lamos, asiliukai, alpakos bei muflonai. Čia galima pažvelgti į gyvūnų pasaulį iš arti ir be jokių gardų, lyg jie būtų laisvėje.
Dėl apsilankymo reikia derintis iš anksto telefonu +370 666 00114.

Daugiau informacijos: www.safariparkas.lt

Paukščių kaimas (Ignalinos rajonas)

Tai nuostabi vieta vaizdingame Aukštaitijos nacionaliniame parke, kur galite pamatyti daugiau paukščių, nei kada nors esate matę, ir išgirsti daugiau jų balsų, nei kada nors esate girdėję. Apie auginamus paukščius šeimininkė žino viską, todėl visiems atvykusiems gali apie juos pasakoti be galo.

Kontaktinis tel. +370 670 72989.

Daugiau informacijos: https://www.pauksciukaimas.lt/

Panevėžio alpakų ūkis (Panevėžio rajonas)

Panevėžio alpakų ūkis yra puiki vieta mažiems ir dideliems smagiai praleisti savaitgalį gamtoje ir pamatyti, kaip gyvena alpakos, lamos ir ožiukai. Svetingi ir draugiški šeimininkai – Renata ir Rolandas Meleškos – ne tik papasakos, kaip pradėjo šį gyvenimo hobį, bet ir pakvies įsigyti švelnių bei šiltų gaminių iš alpakų vilnos, dalyvauti edukacinėse programose.

Būtina registruotis iš anksto telefonu +370 682 19653.

Raiba plunksna (Šiaulių rajonas)

Sodyboje auginama daug įvairiausių paukščių, graužikų, laukinių gyvūnų ir begalės rūšių ožkyčių ir avelių. Gyvūnus galima maitinti savo atsivežtu maistu (morkomis, obuoliais, salotomis, kopūstais), tačiau jokiu būdu negalima maitinti sausainiais, batonu ir kitu nesveiku maistu.

Dėl apsilankymo kreipkitės telefonu +370 620 88561.

Dargaičių zoo (Šiaulių rajonas)

Alpakų ūkyje, įsikūrusiame Dargaičių kaime, galima išgirsti viską apie mieląsias alpakas: iš kur jos kilo, kaip atsirado Lietuvoje, kuo ypatingi šie gyvūnai, kaip atrodo alpakų vilna. Šiuo metu ūkyje gyvena net 21 skirtinga gyvūnų rūšis. Prižiūrint šeimininkui, gyvūnus galima pašerti, paglostyti, kartu nusifotografuoti.

Registracija nebūtina.

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/pg/alpakuauginimas/

Mindaugo Ivanausko zoo (Kretingos rajonas)

Salantiškis Mindaugas Ivanauskas savo namų ūkyje užveisė tikrą zoologijos sodą. Zoologijos sode gyvena apie 100 gyvūnų. Patį Mindaugą Ivanauską labiausiai žavi retų veislių sparnuočiai. Jis augina Orlovo vištas, rudąsias urvines žąsis, Kinijos šilkines vištas, fazanus, povus ir kitus paukščius. Be paukščių, zoologijos sode galima pamatyti lamų, apykaklėtųjų pokarių, karčiuotųjų avių, Belgijos flandrų, stručių emu ir kt.

Adresas: Taikos g. 17, Salantai, Salantų sen., Kretingos r.

Daugiau informacijos: http://ivanauskaszoo.lt/

Vinetu kaimas (Klaipėdos rajonas)

Vinetu kaimas – tai tikrai ypatinga vieta. Tai gyvosios indėnų istorijos muziejus po atviru dangumi, kur dunda indėnų būgnai, į dangų stiebiasi toteminiai stulpai, o šalia stovi autentiškos indėnų palapinės tipiai, kuriose apsigyventi gali ir atvykę svečiai. Gyvūnai yra neatsiejama indėnų gyvenimo ir kultūros dalis, tad Vinetu kaime gyvena įvairių gyvūnų: naminių paukščių, avių, ožkų, arklių. Lankytojai gali prie jų prieiti, pamaitinti. Norintieji gali pajodinėti ir žirgais.

Daugiau informacijos: http://vinetukaimas.lt/

Lietuvos jūrų muziejus (Klaipėda)

Viešint prie jūros tiesiog privalu užsukti pasisveikinti su delfinais, ruoniais, pingvinais ir kitais jūrų gyvūnais. Šis muziejus daugeliui poilsiautojų, ypač su vaikais, jau tampa tradicija. Istoriniame Nerijos forte įsikūręs Lietuvos jūrų muziejus ir delfinariumas visus pajūrio gyventojus bei svečius kviečia pažinti paslaptingą vandenų pasaulį. Visa informacija apie darbo grafiką ir lankymą karantino metu: https://muziejus.lt/

Lankytinas vietas rekomendavo https://keliaujanciosmamos.lt/

The post „Keliaujančios mamos“ rekomenduoja – gyvūnų parkai Lietuvoje appeared first on Mamos Žurnalas.

Anksčiau rubrika „Keliaujame su vaikais“ mus vedžiojo po įvairiausius pasaulio kampelius. Pastarojo pusmečio kelionės – dažniausiai tik po Lietuvą. Karantinas pakeitė mūsų kelionių geografiją. Paskutiniai mohikanai, sugebėję išskristi ir įstrigti egzotiniuose kraštuose, dabar tai prisimena kaip nuotykį, tačiau iš tiesų patirtys gana ekstremalios.

Klaipėdiečiai Gintarė ir Danielius Djačkovai su vaikais – šešiamečiu Luku ir trejų metukų Leticija – trim mėnesiams buvo įstrigę Tailande.

Gintare, ar kelionės yra jūsų šeimos hobis?

Keliauti mėgstame abu. Net mūsų santykių pradžia kaip iš filmo. Dar kai net nebuvome pora, Danielius  mane pakvietė į avantiūrą – keliauti į Indijos ašramą (vienuolyną)  Bangoloro mieste. Po tokių išbandymų Indijoj, jis iškart nupirko bilietus i Tailandą, tuomet aš Tailande ir atsidūriau pirmąjį kartą. Ir taip…. ši kelionė įstrigo visam gyvenimui. Neilgai trukus po to Danis man pasipiršo.

Kokie kraštai jus labiausiai vilioja?

Gražiausia, aišku, Azija, būtent savo gamta, klimatu, vaikams ji idealiausia, bet aš asmeniškai miesto žmogus, tai man gražesnių miestų už Peterburgą ir Amsterdamą  kol kas nėra.

Kaip planuojate keliones – viską detaliai, ar paliekate vietos improvizacijai?

Susidėlioju viskas pagal protokolą, ir lagaminus pakuoju aš, kad žinočiau, kas kur guli. Kas bus, jei kuris vems, jei sunegaluos, jei verkšlens:  „Mama, šalta“, „Mama, karšta“, „Kur mano mašinytė?“, “ „Kur kroviklis“?  Improvizacija – čia jau tėčio sritis.

Kaip atsitiko, kad įstrigote taip toli nuo namų?

Kelerius metus iš eilės skridome į Tailandą peržiemoti. Pabėgdavome tuo metu,  kai Lietuvoje siausdavo ligos ir gripo epidemija, – nuo gruodžio iki kovo pabaigos. Visada būdavome nusiteikę, kad bus labai smagu, vaikai visą laiką žais, „plikinės“, mirks jūroje ir bus įdegę kaip angliukai… Kad šauniai leisime laiką, vėl visą laiką būsime kartu ir lauks daug  naujų nuotykių. Praėjusiais metais Tailande prabuvome 6 mėnesius, bet nutarėme, kad tai šiek tiek per ilgai. Taigi šiemet planavome prabūti 4 mėnesius.

Na ir ką jūs manote? Praėjus jau 3 mėnesiams supratome, kad reikia krautis lagaminus ir nešdintis, nes visą situaciją pasaulyje stebėjome internetu. Taigi jau kovo pradžioje mėginome keisti bilietus, deja, situacija jau buvo kebli, nebeišėjo keisti į artimesnes dienas, kokios jau buvo suplanuotos. Įmanoma buvo keisti tik į tolimesnes. O kovo 10-ąją mums paskambino ir pasakė, jog jau nebeplanuotumėm skrydžio kovo 29-ąją, nes jį perkėlė į 30-ąją.

Aišku, visą laiką vis bandėme pirkti bilietus namo savarankiškai ir per firmas. Dar mums siūlė vadinamąjį „gelbėjimo skrydį“. Tačiau jo kaina atrodė nereali, kai tavo šeimos narių net 4, o kaina visiems lygi. Dar kelias dienas medžiojome skrydžius ir bandėme keisti, bet tiek bilietų, kiek reikėjo mūsų šeimai, paprasčiausiai nebūdavo, – atsirasdavo du ar trys, tik ne keturi.

Po dar kelių dienų sužinojome, kad ir „gelbėjimo skrydis“ nebeturi net vadinamųjų ekonominių vietų, ir bendra suma visai šeimai 10 000 eurų! Taigi su didžiausia viltimi laukėme, kad mums neatšauks skrydžio kovo 30-ąją. Deja, jį atšaukė, Turkijos avialinijos užsidarė. O toliau kas kelias savaites mums žadėjo naujas skrydžio datas, bet likdavo diena dvi iki skrydžio –  ir vėl žinutė: „Skrydis atšauktas“… Ir taip prabuvome saloje dar 2 mėnesius papildomai, kol pagaliau atsirado galimybė grįžti pro Amsterdamą į Taliną ir tada su mašina namo.

Ar labai nervinotės dėl pasikeitusių planų?

Buvome jau beprarandantys viltį, nes net paskutinę dieną susidėjus daiktus ir vaikus pasodinus ant lagaminų, mes staiga sužinodavome, kad vėl atšaukia skrydį! Ar nervinomės? Tai švelniai pasakyta. Bet negalėjome savo nerimo rodyti vaikams,  nes jei jie pradėtų jausti įtampą, tai būtų negerai. Mes tiesiog visada sakydavome:  jau greitai!

O vaikam „greitai“ tai labai neapibrėžtas laiko matas.

Kaip organizavote savo gyvenimą būdami karantine ten? Ar galėjote išeiti iš namų?

Gyvenome nuomojamame name, džiunglėse. Netoli pliažas, vienas gražiausių paplūdimių saloje. Sala mūsų maža, be jokių didelių susibūrimo vietų, be prekybos centrų, be mašinų, populiariausia susisiekimo priemonė – motoroleriai. Parduotuvėlės ir kavinės dirbo šiaip ne taip, bet jose ir iki paskelbto karantino maisto galima buvo rasti labai ribotai, taigi saloje tekdavo gerai pamedžioti reikiamų produktų. Pavyzdžiui, kiaušinių tekdavo laukti savaitę, o išvykdavome jų ieškoti nuo ankstaus ryto. Iš Trat provincijos, į kurią įeina miestas Tratas, įmanoma išplaukti į tris salas:  Ko Mak, Ko Chang ir Ko Kud (mūsų sala). Bet karantino metu, nors nebuvo užfiksuota nė vieno Covid- 19 ligonio, Tailando valdžia uždarė visą provinciją.

Kaukes dėvėti buvo privaloma visose parduotuvėse ir kavinėse. Masažo salonai ir viskas, kas susiję su pramogomis, irgi užsidarė. Taigi didžiausia pramoga buvo gaudyti krabus paplūdimyje ir „medžioti“ po salą reikiamų produktų.

Ar buvo baisu dėl nežinios?

Buvo ne tiek baisu dėl nežinios, kiek dėl per didelio srauto informacijos, kurią rasdavome šia tema.

Skaitėme rusų, anglų, lietuvių kalbomis einančią informaciją. Kas dieną keitėsi užkrėstųjų skaičius, saloje po truputėlį kilo įtampa, nes, pasak tailandiečių, tik „farangai“ (užsieniečiai) atvežė ligą.

Ką per dienas veikėte?

Rasti maisto saloje visada sunku, taigi pradėjome elgtis kaip vietiniai – po kurio laiko jau žinodavome, į kokią parduotuvę ir kokiu laiku yra tiekiamos prekės, kaip sovietų laikais stovėdavome ir laukdavome.

Kavinėse parduodavo maistą tik išsinešimui, ir jos dirbo tik kelias valandas. Saloje buvome ne vieni užsieniečiai, įstrigę karantine, tad susidraugavome su daug likusiųjų: vokiečiais, lenkais, čekais, italais, net lietuviais. Visi vis kažką darėme, ir taip vyko mainai. Aš turėjau dar iš Lietuvos atsivežtų kruopų ir vaistų, viena vokietė gamino naminį jogurtą ir varškę, mano vyras labai nagingas ir išradingas, susipažinęs su vienu naru, kasdien ėjo nardyti ir gaudyti žuvies. Tą žuvį vakarais prie namo ir kepdavome. Aišku, vyras tatuiruodavo norinčius, nes yra žinomas tatuiruočių meistras, Klaipėdoje turintis tatuiruočių saloną, kuriame dirbu ir aš – veriu auskarus.

Kaip pasisekė grįžti namo?

Kad neatšaukia mūsų skrydžio, mes sužinojome per mano gimtadienį, gegužės 17 dieną. O dar po 3 dienų mums leido įsiregistruoti skrydžiui.

Padėjo žmonių grupelė internete, kurie kas dieną, kas kelias valandas vis keldavo informaciją, kas ir per kur bando skristi ir kaip sekasi. Kažkas pasidalino vienos iš turizmo agenčių kontaktais, kuri sąžiningai „medžiojo“ skrydžius. Ir būtent visų jų pagalba mes ir grįžome „tiesiai per aplinkui“. Kelionė namo buvo įtempta: iš salos reikėjo nusigauti iki kelto, toliau keltu plaukimas 1,5 valandos, žinoma, su krūva lagaminų. Atplaukus mūsų laukė kelionė iki sostinės – Bangkoko, o jau ten ir oro uostas. Nuo pat namų mus vežė ir visą kelionę buvo su mumis vienas tajus, Kapitonas Tujus. Jam mano vyras darė nemažai tatuiruočių, o jis mums, norėdamas atsidėkoti, visaip talkino.

Skrydis buvo labai baisus, nes sugebėjome papulti į audrą, tai pakratė kaip reikalas. Skrydis nuo Bangkoko į Amsterdamą truko 12 valandų, o ten dar reikėjo palaukti apie 5 valandas ir tuomet – skrydis į Estiją. Taline jau laukė mūsų automobilis ir dar ilga kelionė į Klaipėdą…. Visai kelionei buvome prisiruošę daug maisto, užkandžių, skirtingų drabužių.

Vyras vaikams įrašė daug filmukų, aš priruošiau flomasterių, popieriaus, lego, žaisliukų, kad tik jie nejaustų diskomforto. Labai didžiuojuosi vaikais, nes jie pamena tik diskomfortą dėl rankų dezinfekavimo skysčio, kuris graužė. O kaukes dėvėti labai patiko, nes pateikėme tai kaip žaidimą, visi buvome nindzėmis.

Ką naujo sužinojote apie tą šalį per karantiną?

Sala ir šalis atsivėrė daugybe naujų spalvų. Pamatėme kitokias gamtos sąlygas, nes likome jau nebe turistinio sezono metu. Labai pakilo karštis, pasidarė drėgna dėl daugybės lietingų dienų. Na ir, aišku, pamatėme išlindusią visą fauną – gyvates, roplius, voragyvius, uodus.

Ar dabar tai jau atrodo kaip nuotykis?

Kad ir kaip būtų keista, mes jau svajojame apie jūrą, vaisius ir šilumą. Tailandas nekaltas, kad buvome „įstrigę“ ir negalėjome grįžti namo. Ta sala tikrai magiška, jautiesi kaip Piteris Penas „Niekados šalyje“, gamtos grožis neišpasakytas, žmonės geri ir draugiški. Rekomenduojame visiems kada nors aplankyti Tailandą.

Parengė Ginta Liaugminienė

„Mamos žurnalas“

The post Karantino grimasos – kaip klaipėdiečių šeima trims mėnesiams buvo įstrigę Tailande appeared first on Mamos Žurnalas.

Artėjančios moksleivių atostogos, anksčiau buvusios galimybe pasisemti saulės ar įspūdžių kitose šalyse, ne vienai šeimai primena, kad dabartinėje situacijoje keliauti tapo beveik neįmanoma. Pagalbos ranką šeimoms tiesia aktorė, radijo laidų kūrėja ir trijų vaikų mama Kristina Savickytė, siūlydama kūrybiškas kelionių idėjas, neišeinant iš namų.

„Pati idėja – keliauti vaizduotės, istorijų, pasakų, įdomybių – ir iš to gimstančių veiklų pagalba – gimė pavasarį, karantino metu. Pradėjusi planuoti įsivaizduojamas keliones ir kurti jas įvairiomis pasaulio kryptimis, pamačiau, kad tai – neišsenkantys šaltiniai, galintys tapti pagalba tiek tėvams, tiek ugdytojams bei įkvėpti juos kūrybiškai leisti laiką su vaikais ir tvirtinti ryšius – tiek šeimoje, tiek ugdymo įstaigoje“.- sako Kristina.

Kristina pateikia penkias idėjas „kelionėms“ ir kitų šalių pažinimui:

1. Angliškos arbatos valandėlė

Ar žinote, ką kiekvienas save gerbiantis anglas būtinai daro popiet, tarp 15:30 ir 17:00 valandos? Geria arbatą! 18-tame amžiuje arbata Anglijoje, o ir visoje Europoje buvo prabangos prekė ir ją gerti galėjo tik turtingieji visuomenės nariai. Todėl iki šiol arbatos gėrimo tradicija šalyje labai stipri kartu su iš tų laikų atkeliavusiais įpročiais. Pavyzdžiui, gardinti arbatą pienu – tai buvo daroma tam, kad nesuskiltų brangūs kiniško porceliano puodeliai ir nenustebkite, jei kada pamatysite britą, pilantį pieną į puodelį prieš arbatą būtent dėl šitos priežasties.

Pasidarykite arbatos gėrimo valandėlę namuose – išsirinkite gražiausius puodelius, iškilmingai padenkite stalą, o gerdami arbatą susitarkite šnekučiuotis ir elgtis kaip santūrūs anglai. Jei vaikams patinka vaizduotės žaidimai, tokią ceremoniją galite atlikti ir su įsivaizduojama arbata.

2. Vestuvės!

Indijoje, Varanasio provincijoje, sausros metu vietiniai gyventojai rengia varlių vestuves – kad pamalonintų lietaus dievus ir tie atsiųstų taip laukiamo lietaus. Išpuošia varlių porą gėlėmis ir surengia dideles iškilmes. Apsidairykite, ką galėtumėte sutuokti namuose – meškį su lėle, amadinų porelę ar dvi žuvytes akvariume – gal nėra kiekvienu atveju svarbu išpuošti jaunuosius, kiek žinoti, kokia ypatinga šventė laukia, ją planuoti ir kartu švęsti.

3. Gaidelis – vėtrungė

Jei kada buvote Rygoje (Latvija), tikriausiai atkreipėte dėmesį į ant bažnyčių bokštų patupdytus gaidelius. Jei užklupo kūrybinė nuotaika, jų pavyzdžiu pasigaminkite vėtrungę – gaidelį. Projektą susiplanuokite pagal norimą įdirbį ir rezultatą – nuo iš kartono iškirpto ir dekoruoto gaidelio ant kiniškos lazdelės iki rimtos vėtrungės, kuri, radus jai tinkamą vietą lauke, rodys ir vėjo kryptį.

4. Sala vaiko veikloms

Ar girdėjote, kad Estijai priklauso apie 2222 įvairaus dydžio salų. Įrenkite arba padėkite vaikui įsirengti savo salą ar net salyną namuose. Leiskite skleistis vaizduotei – kur, kokia ir kam ji bus naudojama? Skaitymo sala po stalu? Lego sala ant kambario kampe? Būtinai išgirskite, ko norėtų vaikas ir leiskite jam prisidėti prie kūrybinio proceso. O jei tingisi užsiimti baldų perstumdymu ir statybomis, tiesiog įsivardinkite, kokių salų galite turėti namuose. Pasimylavimų sala ant sofos?

5. Pasakos, knygos ir savų kelionių istorijas.

   

Knygos ir asmeninės istorijos – visada puikus būdas keliauti. Skaitymo, istorijų laiką būtina planuoti, jis labai svarbus tėvų – vaikų ryšio mezgimui ir palaikymui. Kristina Savickytė rekomenduoja ir įvairių tautų pasakas, kaip būdą sužinoti apie kitus kraštus, jų herojus,  veikėjus, vertybes.

Taip pat nuostabu atrasti – kiek daug pasakų siužetų atsikartoja įvairių tautų pasakose.

Skirtingomis pasakomis, įdomybėmis apie kitas šalis bei iš jų gimusiomis veiklos idėjomis rugsėjo ir spalio mėnesiais Kristina dalinosi ir interaktyvių pasirodymų – edukacijų ikimokyklinukų, pradinukų šeimoms bei grupėms projekte “Pasakiškos kelionės”, kurio partneris – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

The post Penki būdai keliauti su vaikais, neišeinant iš namų – idėjomis dalinasi Kristina Savickytė appeared first on Mamos Žurnalas.

Šią vasarą atostogaujame kitaip, nei daugelis mūsų buvome įpratę. Nebeliko tolimų kraštų ir „viskas įskaičiuota“, tačiau liko galimybė atidžiau patyrinėti neatrastas gimtojo krašto vietas. Keliautoja Vaida Strolienė tai daro jau daug metų ir savo patirtimi mielai dalinasi su jumis.

Vaidos ir Artūro Strolių šeimoje auga trylikametis sūnus Jonas ir dešimtmetė dukra Liepa.

Kelionių organizavimas nuo studijų  laikų

Kelionės – antroji Vaidos profesija iš pašaukimo. Vilniaus Gedimino technikos universitete ji įgijo vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnį ir sėkmingai dirbo pagal specialybę. Nuo studijų metų jos hobis buvo organizuoti keliones kurso draugams. Artėjant savaitgaliui, studentai klausdavo: „Na, motoriuk, kur važiuosime dabar“? Vaida sako, jog jai labai patinka ne tik pačios kelionės, bet ir nuotykiai, patiriami kartu su artimais žmonėmis, atrandant perliukus, kurie nepažymėti masinio turizmo vadovuose. Jai kelionė – tai ne tik nuvykimas į įdomią lankytiną vietą, bet visas procesas – nuo įlipimo į autobusą, važiavimo, žaidimų, viktorinų autobuse.

Po universiteto visi draugai išsiskirstė kas sau, sukūrė šeimas, augino vaikus. Atrodė, tokių smagių kelionių laikas pasibaigė. Bet paraginta vienos pažįstamos, Vaida ryžosi iš naujo suburti draugus su šeimomis švęsti Užgavėnių. Išnuomojo kaimo turizmo sodybą, užsakė specialų autobusą, ir visi, persirengę Užgavėnių velniais bei raganomis, išvyko į Kernavę. Pasirodo, ir su vaikais nešynėse galima keliauti!

Kodėl smagu keliauti su didesne kompanija

Dažnai Strolių šeima išsiruošia į kelionę ir vieni, bet sako, kad dar smagiau kažkur nuvykti su tokių pat kelionių mėgėjų šeimomis, didesniu būriu žmonių. Pastaraisiais metais kiekviename Lietuvos miestelyje kažkas pasikeitė: kaimo turizmas siūlo įvairių edukacinių programų, degustacijų, muziejuose irgi sukurta smagių veiklų, kurios siūlomos didesnėms grupėms iš anksto užsisakius. Pavienėms šeimoms vargu ar teatralizuotos ir edukacinės programos būtų prieinamos, o kompanijoms, kuriose dešimt ar daugiau žmonių, – jau kitas reikalas. Susitarus iš anksto, galima patirti naujų įspūdžių tame pačiame mieste, kuriame jau, atrodo, esi buvęs ir viską apžiūrėjęs. Vaidai svarbu ne gauti vien tik sausos informacijos apie miesto istoriją ar bažnyčios architektūrą, bet ir visais potyriais pajusti tos vietovės unikalumą – paragauti, pauostyti, pajodinėti, persirengti, pavaidinti. Juk puiku, kai pažintinė ekskursija baigiasi vakarone su tradiciniais valgiais, o avių ūkio apžiūra – sūrių degustacija!?

Vaida nuolat domisi naujausiomis programomis, edukacijomis įvairiuose Lietuvos regionuose. Vėliau suburia bendraminčių būrį ir autobusu vyksta pasisemti naujų potyrių. Kodėl autobusu, o ne kiekvienas savo automobiliu?

Todėl, kad net keliaujant čia pat, Lietuvoje, tokios kelionės sukuria nuotykio įspūdį. Bendruomeniškumo dvasia ir gera atmosfera ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems leidžia užmegzti naujas pažintis, sudalyvauti protmūšyje ar loterijoje. Liūdna tikrai nebūna!

Kelionės programa pagal vaikų amžių

Kol Liepa ir Jonas buvo priešmokyklinio amžiaus, jiems labai patikdavo kelionės, kurių metu buvo lankomi gyvūnėliai. „Triušiukų slėnis“, alpakų ūkis, „Paukščių kaimas“ – visos šios vietos aplankytos ne kartą. Lietuvoje yra ne vienas privatus mažytis zoologijos sodas, kur vaikai gali ne tik stebėti gyvenų elgseną, bet ir patirti džiaugsmą juos maitindami.

Augant vaikams, šiek tiek keitėsi ir kelionių programa. Į išvykas Vaida stengiasi įtraukti įvairias edukacines veiklas, kad vaikams būtų įdomu. Atrodo, kiek kartų jau lankytasi Druskininkuose, viskas patirta ir pamatyta! Nieko panašaus, pasirodo, amatų centre „Menų kalvė“ galima susivyti apyrankę iš odos ar pasidaryti odinį raktų pakabuką su savo vardu. Kita siūloma edukacija dar kūrybiškesnė: vaikams duodamas paveikslo rėmelis, kurį jie turi užpildyti savo kompozicija iš ekologinių žaliavų.

Vėliau vaikai darbelius vežasi namo, jiems tai brangūs suvenyrai. Vaikams patinka ir „Girios aidas“ – lankytojų centras, kur galima išgirsti įvairių Lietuvos paukščių balsus. Miesto vaikams tai labai vertinga patirtis.

„Visada, kai keliaujame su vaikais, sugalvoju jiems smagios veiklos, – pavyzdžiui, kai lipame į Ginučių piliakalnį, jie gauna užduotį suskaičiuoti, kiek laiptelių veda į viršų. Kartais reikia surasti kokį paslėptą objektą, kurį būnu nužiūrėjusi iš anksto. Kartais rungtyniauja, kuris greičiau užkops,“ – pasakoja Vaida.

Štai savaitgalio kelionė į Šiaulius buvo sudėliota iš skirtingų objektų – nuo pažinties su Kryžių kalnu, „Rūtos“ saldainių fabriko muziejaus lankymo bei saldainių gamybos edukacijos iki Šiaulių dviračių muziejuje išgirstų įkvepiančių pasakojimų apie lietuvius, pasaulį apkeliavusius dviračiais.

Įspūdžiai buvo labai įvairūs – nuo istorinių, dvasinių dalykų iki smaližavimo ir noro kitą kelionę planuoti tik dviračiais.

Mažų miestelių staigmenos

Mes žinome apie gražiausias ir labiausiai turistų lankomas Lietuvos vietas, bet neįsivaizduojame, kad beveik kiekviename Lietuvos miestelyje galima rasti įspūdingų dalykų. Vienas iš tokių atradimų Vaidai buvo Joniškėlis. Šis Lietuvos pakraštyje esantis miestelis turistų dėmesiu tikrai nelepinamas. Bet Vaida sužinojo, kad Joniškėlyje vyksta edukacinė programa „Naktis Karpių dvare“ , kur puikus pasakotojas ir eruditas, žurnalistas Viktoras Stanislovaitis veda ekskursijas sutemus, kad dvarą gaubiančios legendos skambėtų dar įtikinamiau. Ekskursijos metu negalima nei juokauti, nei kalbėti – atmosfera būna labai ypatinga.

Ar esate girdėję apie Joniškėlio respubliką, valdžiusią Šiaurės Lietuvą 1918–1919 metais? Ar žinojote, kad Joniškėlyje yra seniausia Lietuvoje universitetinė kaimo ligoninė? Joje dirbo rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės tėvas, būtent čia rašytoja susitikdavo su savo drauge rašytoja Žemaite. Bet tai jau kitos ekskursijos dalis. Šios vasaros planuose yra aplankyti Bebrų kelią Širvintų rajone, kur žygio metu einama per brastą ir purvą. Bus nelengvas, bet ilgam įsimenantis nuotykis! Jonas ir Liepa nuo vaikystės yra adrenalino mėgėjai, išbandantys įvairius atrakcionus. Pavyzdžiui, užsienio kelionių metu jiems patinka lankyti teminius parkus: Disneilendą, Legolandą (jame buvo net 3 kartus), Heide parką, Serengečio parką ir kitas tokias smagias vieteles. Jie neatsisako išbandyti pačių ekstremaliausių karuselių ir atrakcionų, kurie priverčia klykti iš baimės.

Kelionėse svarbu aktyviai dalyvauti

Vaida savo bičiuliams pasiūlo nukeliauti į tokias vietas, kur galima aktyviai leisti laisvalaikį. Pavyzdžiui, Biržų rajone, lankydamiesi Montegailiškio dvaro parke, jie išbandė puikų žaidimą – montebolą. Tai vieno iš Rinkuškių alaus daryklos savininkų sugalvotas ir užpatentuotas lauko žaidimas, primenantis futbolą ir golfą vienu metu, – žaidėjai, pasiskirstę į komandas, nepakeldami į orą kamuolio turi jį nuspirti į specialias duobutes. Laimėjusieji apdovanojami specialiais daryklos prizais. Vaida sako, jog montebolą teko žaisti ne kartą, bet dar neteko sutikti nė vieno ekskursijos dalyvio, kam šis žaidimas būtų nepatikęs.

„Smagios tokios kelionės, į kurias įtraukiami teatralizuoti elementai. Jau daug metų populiarus Anykščių siauruko „užpuolimas“, kai vietos gyventojai, persirengę plėšikais, sustabdo traukinį ir išgąsdina keleivius. Arba tikras perliukas Rokiškio rajone atrastas mėgėjiškas teatras, kur, susitarus iš anksto, vietiniai gyventojai suvaidina Klojimo teatro tradicijomis paremtą pjesę. Tokių kelionių metu ne tik pasidžiaugi gražia gamta, senoviniais miesteliais, bet ir susipažįsti su vietiniais žmonėmis, kurie labai mielai bendrauja ir papasakoja įdomių krašto istorijų. O kiek netyčia atradome privačių muziejukų! Žmonės, turintys aistrą kolekcionuoti, per daugelį metų sukaupia dideles kolekcijas ir padaro jas prieinamas visiems lankytojams. Toks yra Lėlių muziejus Rokiškio rajone, turintis daugiau kaip 1200 eksponatų. Negali atsistebėti išmone, kad lėlė gali būti padaryta iš įvairiausių medžiagų, net seno pinto krepšio ar kokių antrinių žaliavų. Ignalinos rajone aptikome plaktukų muziejų – sako, pagal savo eksponatų gausą, tai trečias plaktukų muziejus pasaulyje. Nuo miniatiūrinių plaktukėlių iki plaktukų-matrioškų, visokių ten galima pamatyti,“ – sako Vaida Strolienė.

Kai pasaulis vėl atsivers

Vaida turi gana didelį bičiulį būrį, kurie ją seka feisbuko ir instagramo paskyrose „Keliauju su Vaida“. Čia kelionių entuziastė dalinasi patirtimi ir idėjomis, planais, išklauso keliautojų pageidavimų ir pasiūlymų.

Kol pasaulis nebuvo užsivėręs, bendraminčiai keliavo ne tik po Lietuvą. Į tolesnius kraštus, taupydami laiką, dažniausiai važiuoja ne autobusu, o skrenda lėktuvu. Vaida mielai išnaudoja švenčių ar savaitgalių dienas, kad žmonės net ir ne atostogų metu galėtų ištrūkti iš savo įprastos aplinkos ir pasisemti naujų įspūdžių. Kartais jos sugalvoti maršrutai veda į šalis, kurias aplankyti siūlo ir turizmo agentūros. Bet,  keliaujant su Vaida, visada bus kažkas kitaip ir netikėto. Tarkime, lankantis Sakartvele, bičiulių laukė vakarienė gruzinų šeimoje su naminiais patiekalais ir autentiška atmosfera. Vienas gražiausių Ukrainos miestų Lvovas nustebino teminiais restoranais ir Alaus teatru. Į Vakarų Ukrainą Vaida keliavo net keturiais skirtingais maršrutais, kuriuose – Karpatų kalnai su patraukliomis sanatorinėmis programomis ir Užkarpatė su visai kitokiu gyvenimo būdu.

Bičiuliai jau spėjo pakeliauti ir Vaidos suplanuotu maršrutu Jordanijoje, aplankydami ne tik žymiąją Petrą ir Wadi Rum dykumą, nakvodami dykumoje beduinų palapinėse, bet ir kopdami įvairaus sudėtingumo takais Danos rezervate bei plaukiodami Raudonojoje bei Negyvojoje jūrose. Dabar, karantino mėnesiais, jai buvo tikra atgaiva planuoti būsimas keliones į tolimus kraštus. Marokas, Omanas ir kitos šalys traukia žiemos metu, kai mūsų šalyje trūksta saulės ir šilumos. Vaidai žiba akys pasakojant, kokių įdomybių pasiruošę parodyti vietiniai gidai, su kuriais susipažino tarptautiniuose kelionių portaluose šiais ilgais karantino mėnesiais.

Vaidos nuomone, kelionės sėkmė visai nepriklauso nuo šalies egzotiškumo, brangumo ar geografinės padėties. Įdomių dalykų rasi visur, jei tik mokėsi pamatyti ir… norėsi pamatyti. Net ir šią vasarą, kai mūsų kelionių geografija tokia kukli.

Ginta Liaugminienė

Daugiau apie Vaidos organizuojamas keliones  FB ir Instagramo paskyrose „Keliauju su Vaida“

Akimirkos iš Vaidos organizuotų kelionių, edukacijų, renginių ir stovyklų:

„Mamos žurnalas“

The post Keliauju su Vaida. Apie vieną padūkusią mamą, kuri iš mažiausios kelionės padaro stebuklą appeared first on Mamos Žurnalas.

Kelionė – viena iš galimybių ne tik pasisemti jėgų ar tyrinėti naujas vietas, bet ir atrasti bei įprastinti save prisidedant prie humanitarinių pagalbos projektų. „Jeigu anksčiau pažintinės ir poilsinės kelionės buvo pagrindinės išvykos, tai šiandien vis labiau sau kelią skinasi sveikatingumo ir socialiai atsakingos kelionės. Tai pakankamai nauja kelionių šaka, bet augant žmonių sąmoningumui, turi ypatingai didelį potencialą“, – sako kelionių organizatoriaus „WEST Express“ produktų vadovė Laura Šepetienė.

Laura, pradėkime nuo to, kas yra tos sveikatingumo kelionės?

Yra be galo daug įvairių sveikatingumo kelionių – nuo gydomųjų iki laukinių gyvūnų priežiūros. Tai  gali būti jėgas ir energiją atkuriančios atostogos ne tik atrandant kitą šalį, bet ir skiriant daugiau dėmesio savo jėgų atstatymui, bendravimui ar pasibuvimui su pačiu savimi.

Kelionės susideda ne tik iš pačios kelionės į sveikatingumu išsiskiriančias vietoves, bet ir turi specialias sveikatos gerinimo programas ar maršrutus. Bent per atostogas galima skubėti lėtai, rūpintis savo sveikata, vidine harmonija. Tai kelionės į šalis, kuriose yra išpuoselėti kurortai, gaivus ir švarus oras, įkurti sveikatingumo centrai, teka naudingi mineralų šaltiniai, viešbučiuose siūlomos įvairios gydymo programos. Bet sveikatingumo kelionės – tai ne tik SPA centrai, gydymo paslaugos užsiėmimai, bet ir įvairūs susibūrimai – itin populiarūs moterų, taip pat bendraminčių kelionės, kur jungia bendri interesai ir nebaisu ir įdomu dalintis mintimis bei patirtimis, taip ne tik išsikraunant, bet ir pasikraunant dvasiškai. Mes visuomet skatiname keliautojus sustoti – atrasti ne tik laiko sau, savo ir šeimos kokybiškam poilsiui, bet ir prisidėti prie svečios šalies aplinkos gražinimo, gyvūnijos išsaugojimo, vietinių gyvenimo kokybės gerinimo.

Ar mūsų tautiečiai dažnai leidžiasi į būtent tokias keliones?

Paskutiniais metais ypatingai suaktyvėjo tokių kelionių pardavimai.

Susirūpinimas savo tiek fizine, tiek dvasine būkle yra tikrai ryškus. Jeigu anksčiau tokių sveikatingumo išvykų nebuvo daug, tai dabar tikrai pastebime, kad ieškoma įdomesnių, unikalesnių vietų, kur ne tik galima atsipalaiduoti, bet sudalyvauti savanorystės programose, taip pat tautiečiai ieško įvairių žygių tiek pėsčiomis, tiek dviračiais galimybių. Yra norinčių pagyventi ir padirbėti vietinėse bendruomenėse. Jei nedrąsu ilgam laikui tą daryti, tuomet į kiekvieną kelionę įdedame ką nors tokio, kas atneša tikras, o ne turistines patirtis.

Paminėjote savanorystę. Šiais laikais, kai vis daugiau šalių atsisako plastikinių maišelių, uždarinėja populiariausias vietas nuo turistų, kad šios atsigautų, keičia ir keliavimo įpročius. Ne tik savęs tobulinimas, bet ir atsakingas keliavimas tampa norma. Ar taip ir yra?

Mes laikomės atsakingo keliavimo filosofijos. Laikome savo pareiga skleisti žinią, kaip keliauti taip, kad nedarytume žalos mus supančiam pasauliui, o jį praturtintume. Mokomės patys ir dalinamės su keliautojais patirtimi, kaip neskatinti perteklinio vartojimo, palaikyti vietines bendruomenes, atsakingai rinktis pramogas keliaujant, tausoti gamtos išteklius. Skatiname dažniau rinktis gamtą tausojančias transporto priemones, daugiau judėti, atkreipti dėmesį į sveiką mitybą. Yra puikių pavyzdžių ir iniciatyvų, tokių kaip užterštų paplūdimių valymas.  Kiekvieno šalyje yra savanorystės galimybės, reikia tik noro. Svečioje šalyje galima puoselėti savo vertybes, apsuptam viso pasaulio savanorių, atrasti didžiausias gyvenimo pamokas, sprendžiant vietinių problemas: gyvūnų gerovės, klimato kaitos, švietimo ar saugumo. Vienas lietuvis, gyvenantis vienoje iš Tailando salų, prižiūri, gydo vietinius šunis. Tai puikus savanorystės pavyzdys.

Į kokias šalis rekomenduotumėte vykti ir kokių savęs įprasminimo formų ten galima rasti?

Buvimą kiekvienoje šalyje galima praturtinti bent viena patirtimi. Net keliaujant savaitgaliui į kokią šalį galima pasidomėti ką ten tokio nuveikti – nubėgti maratoną Rio de Žaneire, padėti vargstantiems Afrikoje, išmaudyti dramblį prieglaudoje Tailande ar pamokyti vaikus anglų kalbos Vietname.

Šiuo metu žmonės moka pinigus patys, kad galėtų prižiūrėti nykstančius gyvūnus, taip įprasminant savo gyvenimą. Vykstantys į Madagaskarą, Belizą, Azijos ar Centrinės Amerikos šalis galite ne tik apsaugoti vandens telkinius nuo užterštumo, bet ir ištyrinėti jūrų pasaulį, atlikti įvairius tyrimus ir teikti vietinėms organizacijoms siūlymus dėl švaraus vandens išsaugojimo. Australijoje populiaru prisidėti prie skatinančių ekologinį judėjimą akcijų. Prancūzijoje ar Portugalijoje galite padėti ekologiškiems ūkininkams sėti ir nuimti derlių. Galima vykti į šalis, kurias nusiaubė gamtos stichijos, pavyzdžiui, į Filipinus, kur padėti tvarkyti po žemės drebėjimo nuniokotas vietas. Dar viena įdomi patirtis, besilankant Borneo, yra orangutangų priežiūra. Šioje saloje ir kaimyninėje Sumatroje iš viso orangutangų yra nuo 70 000 iki 100 000.

Kur ieškoti kūno malonumų bei ramybės ir atsipalaidavimo?

Pastebėjau, kad daugelis ieško atokių gamtos kampelių – trobelės kur nors Skandinavijoje, kur nieko aplink nėra – tik tu ir gamta. Taip galima surikiuoti mintis, nurimti. Jeigu kalbėtume apie artimiausią ir gydomąsias paslaugas teikiančią vietą, prisiminkite Jūrmalą Latvijoje. Tai yra viena tų vietų, kur rasite atgaivą ir kūnui, ir sielai – platūs smėlio paplūdimiai, pušynai, ilgi pasivaikščiojimai, ramybe alsuojantis kurortas, sveikatingumo zonos viešbučiuose. Atgauti jėgas ir pailsėti nuo rutinos, puikiai tinka Čekija, žavinti įvairių stilių nuostabia architektūra, kultūra ir įspūdinga istorija. Jos perlas – SPA voniomis garsėjantis Karlovy Vary, įsikūręs vaizdingame kalnų slėnyje, lepinantis švelniu klimatu, garsėjantis gydomuoju vandeniu. Nuostabi šalis tokioms patirtims yra Šveicarija.

Poilsio ir sporto derinys visada atrodo viliojančiai. Kokia Jūsų patirtis?

Įdomu įveikti Jokūbo kelią Ispanijoje, mėgstantiems minti dviratį – gali būti nuostabi kelionė nuo Splito iki Dubrovniko per įspūdingiausias Kroatijos salas, pakeliui gėrintis įstabia gamta, bekraščiais paplūdimiais. Italija dar vienas geras pasirinkimas. Nuo kurortinio miestelio Rajan iki Gardos ežero pakrantėje įsikūrusio Riva DEl Garda miestelio keliaukite lydimi nuostabių vaizdų – jus sups kalnai, jaukūs ir romantiški miesteliai, pilaitės, autentiška itališka virtuvė, tyras ir gaivus oras.  Šiuo metu dvasinės energijos pasisemti ir subalansuoti organizmą galima nuvykus į Šri Lanką, garsėjančią ajurvedos gydymo metodais. Tai puiki galimybė ne tik kūno ir sielos tobulinimui, bet pasimėgauti saule ir šiluma, pasisemti gerų emocijų ir energijos. Nors šiltas klimatas – kartais ir nebūtinas jėgų atstatymui. Galima keliauti  į Prancūziją ir ten paslidinėti. Tam tinkamas gali būti Val d‘Isere kurortas, įsikūręs snieguotoje Alpių įduboje 1850 m aukštyje ir kuriame yra 133 slidinėjimo trasos, kurių ilgis siekia 300 km. Statūs šlaitai, snieguotos viršūnės, ledynai – kartais to tik ir tereikia, kad pasijustume daug geriau.

Pasirinkimas – kiekvieno galimybėse. Koks būtų Jūsų palinkėjimas susiruošusiems ar besiruošiantiems į tokias keliones?

Mano patarimas – atraskite ir pildykite drąsiai savo svajones keliaudami. Kiekvienoje šalyje, norint ir ją pažįstant, galima atrasti įdomių, unikalių vietų bei svarbiausia – prasmingos veiklos jose. O susiplanuoti tokias atostogas nėra sunku, jeigu neturite tam laiko ar žinių, visada galite kreiptis į kelionių agentūrą. Sveikatos ir gerų įspūdžių Jūsų pasirinktoje kelionėje, juk laimingas žmogus savo laime „užkrečia“ visus kitus aplink!

Dėkoju už pokalbį.

Straipsnio autorė Vaiva Arnašė

Puikus būdas atsipalaiduoti – Masažas Vilniuje

The post Sveikatingumo kelionės – nuo geriausių spa centrų iki orangutangų priežiūros appeared first on Mamos Žurnalas.

Mielos mamos!

Neveltui sakoma, su kuo sutapsi, tuo pats tapsi. Susidraugavome su „Keliaujančių mamų“ bendruomene, pradėjome rašyti apie pašėlusias mamas, kurios iškeliauja į tolimiausius žemės kampelius, ir pakėlėme sparnus pačios. Visa redakcija savaitėlei ištrūko į Jordanijos smėlynus.

Ir nors grįžusios matome, kad parduotuvės jau prekiauja advento vainikais, o prie akropolių blyksi eglės, po kelionės labai sunku įsijausti į kalėdinę dvasią. Mintyse mums vasara, oda gražiai įdegusi, užmerkusios akis vis dar regime žydrą dangų. Kojos dar prisimena basomis išvaikščiotą rausvą dykumos smėlį.

Juokavome, kad čia tikrai darbinė kelionė, nes vieno žygio Wadi Rum dykumoje metu pamatėme trijulę – jauną mamą, tėtį ir mažą sūnelį, kurie susikibę įveikinėjo jau ne pirmą karštą kilometrą. Susižvalgėme – pačios jau prakaitą braukiame, o čia toks mažutis. O nuostabiausia, kad pralenkdamos šeimynėlę išgirdome jos kalbančius lietuviškai. Liko tik susipažinti ir išgauti pažadą, kad grįžę Lietuvon jie papasakos apie savo kelionę „Mamos žurnalui“. Kol mama Giedrė diktavo savo telefoną, mažylis ištrūko ir nubėgo smėlynais pirmas – jo „baterijos“ tikrai dar nebuvo pasibaigusios!

Taigi keliaujančių mamų (ir tėčių) galima sutikti visur. Ir šio numerio kelionių rubrikoje kalbės mamos, kurios Kalėdas ir Naujuosius metus sutinka ne Lietuvoje, o po palmėmis arba prie žydrų jūrų. Keliauti tampa tradicija ir net poreikiu. Kelionės moko svajoti, išdrįsti, keisti, priimti.

Šis numeris – paskutinis šiais metais. Dėkojame visoms, kurios buvo kartu. Viliamės, kad metai buvo įdomūs, lauksime naujų – su naujais nuotykiais ir patirtimis!

Gražių švenčių jūsų namuose!

Mamos

The post Jordanijos smėlynuose sutikome skaitytojų – lietuvaičių su vaikais ten netrūksta appeared first on Mamos Žurnalas.