Toksinai – neatsiejama kasdienybės dalis. Kosmetikos priemonės, indai, žaislai – tai tik keletas vietų, kuriose tūno įvairius negalavimus sukeliančios medžiagos.
Gera žinia? Jų poveikį galite kontroliuoti.
Bisfenolis A
Tai viena iš labiausiai plastiko pramonėje naudojamų cheminių medžiagų. Bisfenolis A (BPA) trikdo natūralią hormonų veiklą, reprodukcinę sistemą, didina diabeto, plaučių bei onkologinių ligų riziką. Kai kurie tyrimai sieja toksino poveikį su hiperaktyvumu ir kitomis vaikų elgesio problemomis. JAV atlikto tyrimo metu daugiau nei 92 proc. tirtų žmonių šlapime buvo rasta BPA.
Bisfenolio A yra plastikiniuose gaminiuose – pradedant elektronika ir vaikiškais žaislais, baigiant kasos čekiais. Vis dėlto toksinas į organizmą dažniausiai patenka per sąveiką su maistu. Pagal ES reglamentą, iki 2026 m. vidurio BPA turi nelikti maisto pakuotėse, metalinių skardinių dangose, plastikiniuose buteliuose ir virtuvės reikmenyse. Nors plastikiniai gaminiai be bisfenolio A yra žymimi „BPA Free“, dažnai juose randama kitų bisfenolių (BPS, BPF), kurie gali turėti panašų neigiamą poveikį.
Išvenkite bisfenolio A:
Vietoje plastikinės maistinės plėvelės rinkitės bičių vaško drobeles arba kepimo popierių.
Venkite maisto laikymo ir šildymo plastikiniuose induose. Juos keiskite į stiklinius, keramikinius arba nerūdijančio plieno indus.
Naudokite stiklinę arba nerūdijančio plieno gertuvę. Įsitikinkite, kad ji nėra išklota ar padengta plastiku.
Atkreipkite dėmesį, kad vaikų žaislai būtų pažymėti CE ženklinimu, užtikrinančiu netoksiškumą. Stenkitės rinktis žaislus, pagamintus iš natūralių medžiagų.
Vartokite tik stiklinėje taroje esančius konservus.
Ftalatai
Labiausiai paplitę žmogaus pagaminti teršalai, naudojami plastiko gamyboje, – ftalatai. Jie siejami su hormonų, reprodukcinės sistemos sutrikimais, alergijomis bei lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip astma ir diabetas. Nuo 2007 m. ES uždraudė pavojingiausius ftalatus vaikų priežiūros priemonėse ir žaisluose. Nepaisant to, toksinų vis dar gausu buityje – plastikiniuose buteliuose ir maišeliuose, vienkartiniuose popieriniuose puodeliuose, vinilinių grindų dangoje, tapetuose, dirbtinėje odoje.
Ftalatai naudojami ir kaip sintetiniai kvapiųjų medžiagų fiksatoriai. Jie randami nagų lakuose, vabzdžius atbaidančiose priemonėse, kvepiančiose žvakėse, oro gaivikliuose, kvepaluose ir kūno losjonuose. Per odą medžiagos patenka tiesiai į kraują. Kai kuriuose gaminiuose ftalatai gali sudaryti iki 50 proc. produkto.
Išvenkite ftalatų:
Kavinėse parduodamus vienkartinius puodelius keiskite į daugkartinius stiklinius arba nerūdijančio plieno puodelius.
Susilaikykite nuo kosmetikos ir higienos priemonių, kurių sudėtyje yra sintetinių kvapiųjų medžiagų. Tokių priemonių, etiketėse yra nurodyta „be sintetinių kvapiklių“, „be ftalatų“ arba „fragrance free“.
Nepiktnaudžiaukite oro gaivikliais, namų kvapais, kvapniomis žvakėmis, džiovyklės servetėlėmis ir skalbimo priemonėmis su sintetiniais kvapikliais.
Peržiūrėkite senus plastikinius vaikų žaislus. Jei jie pagaminti iki 2007 metų, tikėtina, kad turės ftalatų.
Rečiau lakuokitės nagus.
Perfluoroktano rūgštis
Cheminė medžiaga PTFE, paprastai vadinama teflonu, įkaitinta arba subraižyta, pradeda išskirti toksišką cheminį elementą – perfluoroktano rūgštį (PFOA). Šis toksinas per maistą ir orą patenka į organizmą. Manoma, jog prireikia 4–5 metų, kol žmogaus kūnas pašalina PFOA. Ilgalaikis perfluoroktano rūgšties poveikis siejamas su skydliaukės funkcijos sutrikimais, imuniteto silpnėjimu, nevaisingumu, kepenų ir inkstų pažeidimais bei didesne onkologinių susirgimų rizika.
Gaminiai su šia medžiaga ES yra uždrausti tik nuo 2020-ųjų. Visi iki tol įsigyti produktai su PFOA yra laikomi kenksmingais. Tai nepridegantys virtuvės reikmenys – keptuvės, puodai, kepimo skardos ir formos. PFOA taip pat galima rasti drabužių ir avalynės impregnantuose, vandeniui atspariuose kilimuose, drabužiuose bei apmušaluose.
Išvenkite perfluoroktano rūgšties:
Maisto gaminimui rinkitės ketaus, nerūdijančio plieno, stiklo ar keramikos indus.
Atkreipkite dėmesį, kad naudojami virtuvės reikmenys būtų pažymėti „PFOA-free“ (be PFOA) arba „PTFE-free“ (be PTFE/teflono).
Naudokite ekologiškus impregnantus, kurių sudėtyje yra nurodyta „PFOA-free“ (be perfluoroktano rūgšties).
Parabenai
Tai yra labiausiai naudojama sintetinių cheminių konservantų grupė. Jie slopina bakterijų, grybelių, ir kitų mikrobų augimą bei gali prailginti produktų galiojimo laiką. Parabenai sutrikdo hormonų veiklą organizme, imituodami estrogeno veikimą. Moksliniai tyrimai juos sieja su reprodukcinėmis problemomis, alergijomis ir imuninės sistemos silpnėjimu. JAV atlikto tyrimo metu parabenų perteklius kūdikystėje buvo siejamas su didesniu vaikų kūno svoriu.
Europos Sąjunga 2014 m. uždraudė 5 pavojingiausius cheminius konservantus, kiti parabenai laikomi nekenksmingais, jei yra vartojami nedideliais kiekiais. Kadangi atskiruose produktuose yra mažas parabenų kiekis, pavojus atsiranda tada, kai daug skirtingų produktų naudojama vienu metu. Dažniausiai cheminius konservantus galima rasti asmeninės higienos priemonėse ir kosmetikoje – losjonuose, šampūnuose, dezodorantuose, makiaže bei vaistuose.
Išvenkite parabenų:
Atsisakykite kosmetikos ir asmeninės priežiūros priemonių, kurių etiketėse yra ingredientų su galūne „-paraben“.
Losjonus keiskite natūraliais aliejus, pavyzdžiui, kokosų, simondsijų aliejumi ar taukmedžio sviestu.
Rinkitės produktus su natūraliais konservantais, pavyzdžiui, kalio sorbatu ar dehidroacteino rūgštimi.
Aliuminis
Nors savaime nėra kenksmingas, šis metalas neturi fiziologinės funkcijos žmogaus organizme. Aliuminio perteklius kaupiasi smegenyse ir yra siejamas su Alzheimerio liga, kitomis neurologinėmis bei kaulų ligomis. Jis į organizmą patenka su maistu, vaistais bei higienos priemonėmis. Didžiausiu aliuminio pertekliaus kūne šaltiniu yra laikomi dezodorantai antiperspirantai. Su kiekvienu naudojimu per odą, į organizmą patenka apie 2 g aliuminio.
Kepimo milteliai, aliuminiai virtuvės reikmenys ir folija – dar keletas buityje randamų šio metalo šaltinių. Pakaitinus foliją, medžiagos koncentracija padidėja iki 68 kartų. Rūgštiniai ingredientai, riebalai bei druska irgi padidina metalo kiekį, kuris patenka į gaminamą maistą. Aliuminio galima rasti ir apsauginių kremų nuo saulės, makiažo bei veido šveitiklių sudėtyse bei antacidiniuose vaistuose, skirtuose skrandžio rūgštingumui ir refliuksui mažinti.
Išvenkite aliuminio:
Rinkitės dezodorantus ir kosmetikos priemones, kurių sudėtyje nėra aliuminio bei aliuminio druskos.
Atsisakykite folijos. Jei gamindami negalite jos išvengti, maistą atskirkite kepimo popieriumi.
Be reikalo nevartokite antacidinių (mažinančių skrandžio rūgštingumą) vaistų.
Venkite naudoti aliuminius puodus, keptuves, sausainių ir tortų formas bei kavinukus.
Tekstas Gabrielės Valantinės
