Klaipėdos licėjaus darželyje sveikatos kultūra, pažangus britiškas ugdymas ir ankstyvasis skaitymas tampa tvirtu pagrindu vaiko ateičiai.
„Sveikas vaikas drąsiau tyrinėja pasaulį, o smalsus vaikas drąsiau kuria savo ateitį.“
Rinkdamiesi darželį, tėvai dabar ieško kur kas daugiau nei saugios vietos, kurioje vaikas praleis dieną. Jie ieško aplinkos, kurioje jis augtų sveikas, laimingas, smalsus, savarankiškas ir pasitikintis savimi, o rūpestis jo ugdymu, fizine, emocine bei socialine gerove taptų neatsiejama kasdienybės dalimi.
Būtent tokia filosofija vadovaujamasi jau aštuonerius metus veikiančiame Klaipėdos licėjaus darželyje. Čia sveikata, ugdymas ir vaiko gerovė nėra atskiros sritys – jos papildo viena kitą ir kartu kuria tvirtą pagrindą vaiko ateičiai.
Šiais mokslo metai Klaipėdos licėjaus darželis persikelia į naują modernų pastatą vienoje gražiausių Klaipėdos vietų – gamtos apsuptyje, šalia Klaipėdos universiteto Botanikos sodo ir Danės upės. Šviesios ugdymo erdvės, modernios edukacinės klasės, erdvūs kiemai ir kasdienis ryšys su gamta kviečia vaikus judėti, tyrinėti, kurti ir pažinti pasaulį visais pojūčiais.
Sveikatos centras darželyje – daugiau stiprybės augančiam vaikui
Didžiausia naujovė – darželyje įkurtas modernus Sveikatos centras. Tai viena iš išskirtinių Klaipėdos licėjaus darželio erdvių, kurioje įvairių sričių specialistai padeda vaikams augti sveikiems ir fiziškai stipriems, emociškai saugiems ir pasitikintiems savimi.
Sveikatos centre atliekami masažai, vyksta kineziterapijos, laikysenos stiprinimo, ergoterapijos, sensorinės integracijos, logopedo, emocinės gerovės, plaukimo ir vandens mankštų užsiėmimai. Vaikai naudojasi ir druskų kambariu bei dalyvauja kitose sveikatą stiprinančiose veiklose.
Svarbiausia, kad čia rūpinamasi ne atskiromis vaiko problemomis, o visapusiška jo raida. Fizinė sveikata, kalbos vystymasis, emocinė savijauta, judėjimas ir socialiniai įgūdžiai ugdomi nuosekliai, specialistams dirbant kaip vienai komandai.
Baseinas, druskų kambarys ir kitos sveikatinimo veiklos papildo kompleksinę vaikų fizinės bei emocinės sveikatos stiprinimo programą. Daug dėmesio skiriama emociniam ugdymui – vaikai mokosi pažinti savo jausmus, suprasti kitus, kurti draugiškus santykius, ugdyti empatiją ir pasitikėjimą savimi.
Darželyje įgyvendinama akredituota sveikatos ugdymo programa, padedanti nuo mažens formuoti sveikos gyvensenos įpročius ir sveikatos kultūrą. Jai įgyvendinti naudojamos darželio vadovės Aušros Kairienės sukurtos autorinės edukacinės priemonės – knygelės, pratybų sąsiuvinukai, edukaciniai filmukai, organizuojamos pamokėlės ir praktinės veiklos, padedančios vaikams sveikos gyvensenos principus suprasti patrauklia ir įdomia forma.
„Tikime, kad sveikatos raštingumas yra viena svarbiausių ateities kompetencijų. Itin svarbu pastebėti tai, kad sveikas vaikas lengviau mokosi. Gerai jausdamasis fiziškai ir emociškai, jis drąsiau tyrinėja pasaulį, lengviau bendrauja, labiau pasitiki savimi ir su didesniu džiaugsmu priima naujus iššūkius. Todėl sveikata ir ugdymas Klaipėdos licėjaus darželyje eina išvien – rūpindamiesi vaiko gerove, kuriame tvirtą pagrindą jo smalsumui, pažinimui ir mokymosi sėkmei“, – teigia Klaipėdos licėjaus darželio vadovė ir sveikatos specialistė Aušra Kairienė.
Laikas, kuris lemia visą mokymosi kelią
„Kiekvienas vaikas gimsta smalsus. Nuo pirmųjų gyvenimo dienų jis nori pažinti pasaulį, tyrinėti, eksperimentuoti ir suprasti, kaip viskas veikia. Gamta kiekvienam vaikui suteikia stiprų norą mokytis, todėl ankstyvoji vaikystė tampa ypatingu laikotarpiu, kai pažinimas vyksta lengviausiai ir natūraliausiai“, – sako švietimo ekspertė, Klaipėdos licėjaus steigėja ir valdybos pirmininkė dr. Regina Kontautienė.
Pasak jos, šiuolaikiniai vaikų raidos tyrimai rodo, kad būtent pirmaisiais gyvenimo metais sparčiausiai formuojasi smegenys, kalba, mąstymas, socialiniai įgūdžiai ir gebėjimas mokytis. Ypač svarbus yra 3–5 metų amžiaus tarpsnis, kai vaikai noriai klausia, stebi, kuria, eksperimentuoja ir patys ieško atsakymų.
„Svarbiausia šiuo laikotarpiu nepraleisti momento, kai vaiko pažintinis aktyvumas yra labai stiprus, nes tuomet jis mokosi noriai ir lengviausiai, tiesiog dėl smalsumo, tarsi savaime, be papildomų pastangų. Kartais pasigirsta nuogąstavimų, ar ankstyvasis mokymasis neatims vaikystės. Čia labai svarbu suprasti, kad tinkamai organizuojamas mokymasis padeda atskleisti natūralų vaiko smalsumą, norą pažinti, suprasti, tyrinėti ir taip suteikia jam dar daugiau atradimo džiaugsmo“, – pabrėžia dr. Regina Kontautienė.
Būtent šia idėja grindžiamas britiškas ankstyvojo ugdymo modelis, kurį Klaipėdos licėjaus darželis nuosekliai taiko jau penktus metus.
Britiškas ugdymo modelis – kai vaikas mokosi su džiaugsmu, o ne iš pareigos
Britiškas ankstyvojo ugdymo modelis remiasi paprasta, tačiau itin svarbia idėja – mažas vaikas geriausiai mokosi tuomet, kai mokymasis atitinka jo prigimtį. Todėl ugdymas nėra grindžiamas ankstyvu akademiniu spaudimu ar siekiu kuo greičiau pasiekti rezultatą. Svarbiausia – išnaudoti laikotarpį, kai vaikas mokosi natūraliai, smalsiai ir su džiaugsmu.
Ugdymo centre – aktyvus, smalsus ir pasaulį tyrinėjantis vaikas, kuris geriausiai mokosi žaisdamas, stebėdamas, eksperimentuodamas, kurdamas ir pats atrasdamas atsakymus.
Žaidimas pagal britiškame ugdymo sistemą nėra pertrauka nuo mokymosi – jis ir yra svarbiausias mažo vaiko mokymosi būdas, pagrindinė kasdienė jo veikla. Statydami, vaidindami, kurdami, eksperimentuodami ir spręsdami kasdienes situacijas vaikai vienu metu ugdo kalbą, matematinį mąstymą, kūrybiškumą, gebėjimą bendradarbiauti, priimti sprendimus ir spręsti problemas. Taip mokymasis vyksta natūraliai, su džiaugsmu ir daugybe kitų teigiamų emocijų.
Patirtinis ugdymas – kai žinios gimsta iš atradimų
Klaipėdos licėjaus darželyje vaikai mokosi ne tik klausydamiesi ar stebėdami – jie mokosi veikdami. Patirtinis ugdymas padeda jiems suprasti, kad žinios nėra atskirtos nuo kasdienio gyvenimo: jos slypi beveik kiekvienoje veikloje ir situacijoje.
Pavyzdžiui, kepdami duoną, vaikai skaičiuoja ingredientus, lygina jų kiekį, plečia žodyną, stebi vykstančius procesus, mokosi laikytis veiksmų sekos ir bendradarbiauti. Vienoje įdomioje veikloje vaikui natūraliai susijungia matematikos, kalbos, pasaulio pažinimo ir socialinių gebėjimų ugdymas.
Tyrinėdami gamtą, vaikai mokosi stebėti, kelti klausimus, pastebėti dėsningumus, numatyti, kas gali nutikti, ir patys ieškoti atsakymų. Jie gali stebėti, kaip iš sėklos išauga augalas, lyginti skirtingus lapus, tyrinėti vandenį, smėlį ar gamtos reiškinius ir savo atradimus aptarti su draugais bei mokytojais.
Tokios patirtys suteikia ne tik žinių. Jos ugdo smalsumą, kūrybiškumą, savarankiškumą, gebėjimą bendradarbiauti ir nebijoti ieškoti sprendimų. Būtent šie gebėjimai laikomi vienomis svarbiausių ateities kompetencijų“, – ugdymo praktikomis dalijasi darželio ugdymo vadovė Indrė Kydikienė.
Mažiausiųjų ugdyme svarbus kvalifikuoto, ugdymo subtilybes išmanančio bei kiekvieną vaiką suprantančio, rūpestingo pedagogo vaidmuo. Pedagogas nėra vien žinių perteikėjas – jis tampa vaiko mokymosi palydovu: pastebi jo interesus, užduoda klausimus, skatina mąstyti, tyrinėti ir pačiam rasti sprendimus. Toks santykis ugdo smalsumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, atkaklumą ir pasitikėjimą savo jėgomis.
„Šį modelį nuosekliai tobuliname bendradarbiaudami su Jungtinės Karalystės ugdymo įstaigomis. Klaipėdos licėjaus pedagogai stažuojasi Anglijos darželiuose ir mokyklose, dalyvauja profesiniuose mainuose bei stebėsenos vizituose, o britų pedagogai reguliariai lankosi mūsų darželyje. Tokia partnerystė leidžia ne formaliai perimti atskirus metodus, bet kasdienėje praktikoje nuosekliai taikyti pažangiausias ankstyvojo ugdymo technologijas“, – pasakoja dr. Regina Kontautienė.
Skaityti lengvai – mokytis lengviau
Viena svarbiausių britiško ankstyvojo ugdymo krypčių – nuoseklus kalbos, skaitymo ir rašymo gebėjimų ugdymas. Tikslas nėra kuo anksčiau išmokyti vaiką skaityti. Svarbiausia – išnaudoti laikotarpį, kai vaiko smegenys yra ypač imlios kalbai, o mokymasis vyksta lengvai, natūraliai ir su džiaugsmu.
Britų ugdymo sistemoje skaitymas laikomas vienu svarbiausių įrankių, padedančių vaikui sėkmingai mokytis visų kitų dalykų. Lengvai skaitantis vaikas gali sutelkti dėmesį ne į raidžių jungimą, o į teksto supratimą, mąstymą, klausimų kėlimą ir problemų sprendimą.
„Per penkerius metus, kai taikome britišką ankstyvojo ugdymo modelį, pastebėjome, kad vaikai geriausiai mokosi tuomet, kai pats mokymosi procesas jiems yra įdomus, natūralus ir žaismingas. Per žaidimus, pasakojimus, dainas, pokalbius, vaidinimus bei garsų ir raidžių pažinimą jie mokosi beveik nepastebėdami paties mokymosi proceso. Todėl jau 2–3 metų vaikai natūraliai pradeda pažinti raides, domisi knygomis ir supranta, kad raidės bei žodžiai turi prasmę. Šiuo etapu svarbiausia ne kuo greičiau perskaityti pirmąjį žodį, o atrasti skaitymo džiaugsmą ir pamilti knygas.
Nuosekliai ugdant šiuos gebėjimus, daugelis 4–5 metų vaikų jau geba perskaityti ir suprasti nesudėtingus tekstus. Priešmokyklinio ugdymo pabaigoje skaitymas tampa natūraliu pažinimo įrankiu – vaikai skaito ne tik juos dominančias knygas, bet ir matematikos užduotis, pasaulio pažinimo tekstus bei kitą mokymosi medžiagą“, – patirtimi dalijasi Klaipėdos licėjaus darželio ugdymo vadovė Indrė Kydikienė.
„Mūsų patirtis rodo, kad anksti pradėtas, žaidimu, pasakojimais ir vaikui įdomia veikla paremtas skaitymo ugdymas duoda labai gerų rezultatų. Vaikai skaityti mokosi ne jausdami spaudimą, bet patirdami atradimo džiaugsmą. Būtent todėl skaitymas jiems tampa ne pareiga, o natūralia kasdienybės ir mokymosi dalimi“, – pažymi Klaipėdos licėjaus partnerės Jungtinėje Karalystėje, „Everfield“ mokyklos, vadovai dr. Hayley ir Robas.
Kai vaikui nebereikia didelių pastangų įdėti į patį skaitymo procesą, visą dėmesį jis gali skirti teksto supratimui, idėjų siejimui ir problemų sprendimui.
„Į pirmą klasę mūsų ugdytiniai ateina ne tik mokėdami skaityti. Jie būna smalsūs, savarankiški, geba išklausyti, klausti, bendradarbiauti ir pasitikėti savo jėgomis. Tai padeda jiems mokyklą priimti ne kaip išbandymą, o kaip įdomią ir laukiamą pažinimo kelionę“, – sako Klaipėdos licėjaus pradinių klasių mokytoja bei IB PYP programos koordinatorė Giedrė Vilbrantė.
Viena bendruomenė. Viena ugdymo kelionė
Klaipėdos licėjaus direktorius Kristijonas Mineikis akcentuoja, kad vienas svarbiausių licėjaus ugdymo sistemos privalumų – galimybė vaikui augti vienoje bendruomenėje ir nuosekliai tęsti pradėtą ugdymo kelią. Baigę Klaipėdos licėjaus darželį vaikai gali tęsti mokymąsi Klaipėdos licėjuje – mokykloje, kurioje ugdymas vyksta nuo pirmos iki dvyliktos klasės.
„Vaiko kelias iš darželio į mokyklą neturėtų būti staigus lūžis. Labai svarbu, kad darželyje ugdomas smalsumas, savarankiškumas, gebėjimas tyrinėti, klausti ir atrasti būtų nuosekliai plėtojami ir vėlesniuose ugdymo etapuose. Būtent tokį tęstinumą galime pasiūlyti Klaipėdos licėjaus bendruomenėje“, – teigia Kristijonas Mineikis.
Darželyje formuojama ugdymo filosofija natūraliai dera su Tarptautinio bakalaureato principais, grindžiamais tyrinėjimu, kritiniu mąstymu, atsakomybe, bendradarbiavimu ir pagarba individualiam vaiko augimo keliui.
Klaipėdos licėjuje įgyvendinamos visos trys Tarptautinio bakalaureato programos kartu su nacionalinėmis bendrojo ugdymo programomis. Tai suteikia vaikui galimybę augti vienoje bendruomenėje, išlaikant nuoseklų ugdymo tęstinumą nuo pirmųjų žingsnių darželyje iki brandos.
„Klaipėdos licėjaus darželyje ugdome ne tik būsimą mokinį. Ugdome žmogų, kuris jaučiasi saugus, moka rūpintis savo fizine ir emocine sveikata, pasitiki savimi, drąsiai klausia, ieško atsakymų, bendradarbiauja ir džiaugiasi atradimais. Tikime, kad sveikas vaikas drąsiau tyrinėja pasaulį, o smalsus – lengviau mokosi. Todėl kasdien kuriame aplinką, kurioje auga sveiki, smalsūs ir laimingi vaikai, pasirengę ne tik sėkmingai pradėti mokyklą, bet ir drąsiai kurti savo ateitį“, – apibendrina Klaipėdos licėjaus steigėja, valdybos pirmininkė dr. Regina Kontautienė.
Sveikata suteikia vaikui drąsos augti. Smalsumas įkvepia pažinti. O kokybiškas ankstyvasis ugdymas padeda užauginti sparnus ateičiai.
Susiję straipsniai
