„Antibiotikų era baigiasi. Mums liko daugiausiai dešimtmetis. Medicina grįš į viduramžius“. Pasaulio žiniasklaidoje tokios antraštės pasirodo nuolatos. Kol antibiotikų apokalipsė dar neįvyko, vaikams šeimos gydytojai juos skiria dosniai. Todėl prie temos grįžtame kiekvienais metais.
Užaugintas be antibiotikų
Vis dėlto, neįmanoma paneigti, kad visuomenės ir medikų švietimas davė rezultatų. Jeigu apklaustumėte gimusius iki 2000 metų, vargu ar rastumėte žmogų, kuriam nors kartą nebuvo skirti antibiotikai. Kuo vėliau gimė vaikas, tuo didesnė tikimybė, kad jis turės žymą „užaugintas be antibiotikų“. Kai kalbame apie vištas ar kiaules, vartojame šią frazę, kaip pabrėžiančią geresnę kokybę, sveikesnę gyvenseną. Ar tos pačios taisyklės tinka žmonėms? Tas, kuris vartojo daug kursų antibiotikų, nebėra toks sveikas? Medicina sako – ir taip, ir ne. Tai priklauso nuo dviejų dalykų.
- Nuo paties antibiotiko, nes jų yra daug rūšių, skirtingo veikimo, todėl vieni labiau pažeidžia organizmą gydydami ligą, o kiti mažiau.
- Nuo to, ar laikomės taisyklių antibiotikus vartodami. Net nedidelė klaida gali padaryti didžiulės žalos.
Esminės antibiotikų vartojimo taisyklės
Esmines antibiotikų vartojimo taisykles tėvai (tikėkimės) turi žinoti, kaip „tėve mūsų“. Aišku, kad antibiotikus reikia vartoti tik tada, kai juos skiria gydytojas. Vartoti tiek laiko, kiek skirta. Nenutraukti viduryje kurso, nors sveikata akivaizdžiai pagerėjo. Negerti antibiotikų su sauja kitų vaistų. Negydyti antibiotikais virusų.
Deja, nė neįsivaizduojate, kiek žmonių savo namų vaistinėlėse turi užsilikusių antibiotikų tablečių. Jos lieka dėl to, kad skirto antibiotikų kurso žmonės linkę nesuvartoti iki galo. Likusias tabletes suvartoja kitą kartą – kai peršąla ar pradeda skaudėti gerklę. Kitaip tariant, kai pasigauna virusą. Diskusijoje, kodėl žmonės taip daro, pasigirsta – tai mūsų reikalas, kenkiu nebent sau.
„Vartodami antibiotikus, kai jų nereikia, pirmiausia kenkiame sau – be reikalo apkrauname skrandį, kepenis bei žarnyną, nes jie turi suskaidyti vaistus, be to, sujaukiame gerųjų bakterijų balansą žarnyne. Bet tuo pat metu kenkiame visuomenei, nes didiname bakterijų atsparumą antibiotikams“, – sako farmacininkė Reda Pilkytė-Klimienė.
Kodėl turi skirti gydytojas
Antibiotikų Lietuvoje neįmanoma nusipirkti be recepto. Tačiau galima parsivežti iš užsienio. Ne tik močiutės prašo lauktuvių iš Egipto parvežti antibiotikų. Net jeigu liga bakterinė, „tiesiog“ antibiotikai gali ne padėti, o pakenkti.
Antibiotikų rūšių yra daugiau nei 100. Jei viena veiklioji medžiaga puikiai tinka vienam susirgimui gydyti, kita – gali būti visiškai neefektyvi.
„Antibiotikai būna siauro bei plataus veikimo spektro, jie skirstomi ir pagal veiksmingumą prieš bakterijas – jų dauginimosi stabdymą ir naikinimą. Pavyzdžiui, penicilinų grupės antibiotikai dažniau naudojami gydyti plaučių uždegimui, odos ar ausų ligoms, cefalosporinų grupės antibiotikai gali būti vartojami sergant šlapimo takų, kaulų infekcijomis, meningitu. Būtent gydytojai nusprendžia, kurį antibiotikų tipą ir veikliąją medžiagą parinkti pacientui
Be to, gydytojas pasako ne tik tai, kokius antibiotikus vartoti, bet ir kaip, kada. Antimikrobiniai vaistai turi būti vartojami specifiniais kursais, tad jeigu gydytojas nurodė vartoti vaistus kiekvieną rytą, po pusryčių, ir tęsti gydymą dvi savaites, – mes taip ir turėtume daryti. Jei po kelių dienų pasijutę geriau savarankiškai nutrauktume gydymą ar nuspręstume vartoti tik dalį nurodytos dozės, ne iki galo įveiktos bakterijos taip gali tapti atsparesnės vaistams ir „atkritus“ gali prireikti jau kitų vaistų“, – įspėja farmacininkė.
Gydytojui reikia pasakyti, kokius dar vaistus ar maisto papildus vartojate. Kai kuriuos jų gali tekti kuriam laikui nutraukti arba vartoti kitu paros metu. Panaši situacija yra ir dėl maisto bei gėrimų – kai kurie jų gali silpninti vaistų efektyvumą ar trikdyti jų pasisavinimą.
Pavyzdžiui, antibiotikų pasisavinimas gali sutrikti, jeigu kurso metu valgoma daug kalcio ar daug rūgšties turinčio maisto: pieno produktų, citrusinių vaisių, ypač greipfrutų. Vartojant antibiotikus, patariama atsisakyti brokolių ir saldžiųjų bulvių.
Nepamirškime stiprinti žarnyno
Antibiotikai veikia visas virškinimo trakte esančias bakterijas, o ne tik tas, kurios mums sukelia ligą, todėl vartojant juos nukenčia ir žarnyno mikrobiota. O ji juk atsakinga ne tik už virškinimo procesus, bet ir už imuninės sistemos veiklą.
Tikriausiai ne kartą, įsigyjant antibiotikus, gydytojas ar vaistininkas kartu rekomendavo vartoti ir gerąsias žarnyno bakterijas.
„Įprastai rekomenduojama probiotikus vartoti viso gydymo kurso antibiotikais metu ir dar 1–2 savaites po to, tarp preparatų padarant kelių valandų pertrauką. Mažiausia paros dozė suaugusiam žmogui turėtų būti 10–20 milijardų kolonijas formuojančių bakterijų vienetų“, – paaiškina farmacininkė.
Kadangi antibiotikai naikina gerąsias bakterijas, jų gerti kartu su probiotikais nepatariama, reikia daryti kelių valandų pertrauką. Todėl kartu su antibiotikais dažniausiai skiriami mieliagrybio probiotikai. Mieliagrybio Saccharomyces boulardii probiotikai skiriasi nuo tradicinių bakterinių probiotikų tuo, kad yra atsparūs antibiotikams ir skrandžio rūgštims, o tai leidžia jiems gyvybingiems pasiekti žarnyną.
Reikėtų ne tik papildomai gerti probiotikus, bet ir į mitybą įtraukti fermentuotą maistą – natūralų jogurtą, kefyrą, sūrį, varškę, raugintas daržoves, vaisius, uogas, ankštines daržoves, riešutus ar sėklas. Taip paskatinsite gerųjų bakterijų dauginimąsi žarnyne.
Siekiant pastiprinti organizmą, galima vartoti vitaminus C bei D, cinką, seleną ir žuvų taukus arba išgrynintas omega-3 riebiąsias rūgštis. Jeigu, praėjus kelioms antibiotikų vartojimo dienoms, vis dar nejaučiate sveikatos pagerėjimo, reikėtų apie tai įspėti gydytoją, kuris skyrė antibiotikų.
