Mamos nelaukia to meto, bet jis vis tiek ateis – mažytis išpuoselėtas vaikelis pradės lankyti darželį ir papuls į negailestingą virusų ir bakterijų apsiaustį. Kai ėmėmės šios temos, straipsnis nejučia virto traktatu.
Kokio amžiaus vaiko imuninė sistema jau pajėgi būti kolektyve, lankyti darželį?
Vaiko imuninė sistema neturi įtakos darželio lankymo pradžiai. Likus 1,5-2 mėnesiams iki darželio lankymo pradžios vaikas turi būti baigtas skiepyti pagal skiepų kalendorių. Į darželį rekomenduotina išleisti vaiką, kai jam sukanka 3 metai, nesvarbu, kad grupėse yra ir jaunesnių vaikų. Yra vaikų, kurie ir būdami 4 metų sunkiai pripranta prie darželio.
Kiek kartų per metus gali sirgti darželinukas ir tai yra normalu, o koks sirgimų dažnumas jau laikomas nenormaliu?
Beveik kiekvienas vaikas per pripratimo prie darželio laiką (kuris gali užsitęsti iki 3 mėnesių) serga dažniau. Vaikai, lankantys darželį, serga dažniau nei jo nelankantys. Taip yra todėl, kad dalis tėvų į darželį atveda sloguojančius, čiaudinčius, kosinčius vaikus. Ūminių kvėpavimo ligų sukėlėjai labai greitai paplinta, nes priešmokyklinio amžiaus vaikai nesuvokia paprasčiausių higienos įgūdžių – kad čiaudint, kosint būtina užsidengti burną. Nenormalu, kai darželį lankantis vaikas per metus serga daugiau nei 7-8 kartus.
Ar leisti šiek tiek sloguojantį, lengvai kosėjantį vaiką, kol jam dar nėra temperatūros?
Tokių vaikų jokiu būdu negalima vesti į darželį, nes jie yra kvėpavimo takų ligų sukėlėjų platintojai ir užkrečia kitus vaikus. Sirguliuojančių vaikų vedimas į darželį – tai sąmoningas vaiko ir grupės vaikų interesų ignoravimas. Sloguojantis, čiaudintis, kosintis vaikas greičiau pasveiksta namuose nei darželyje. Temperatūra yra tik vienas iš ligos požymių ir ne rodiklis, ar vaiką vesti į darželį, ar nevesti.
Kokios yra ribos, kai gydytojai jau turi pasakyti mamai – „deja, Jūsų vaikas negali lankyti darželio“?
Gydytojai paprastai nepataria leisti į darželį tų vaikų, kurie ir būdami namuose serga dažniau nei 5-6 kartus per metus, kurie, nepriklausomai nuo jų amžiaus sunkiai pripranta prie darželio, pavyzdžiui, pradėjus jį lankyti atsiranda kalbos problemų, naktinis šlapimo nelaikymas, sutrinka miegas, atsiranda nuolatinis dirglumas, irzlumas, adaptacinis periodas užtrunka ilgiau nei 3 mėnesius, vaikas nuolatos „neišlenda iš ligų“, jos užsitęsia.
Adaptacija darželyje neturi užtrukti ilgiau nei 3 mėn.
Koks metų laikas pavojingiausias darželinukams?
Ne tik darželinukams, bet ir visiems vaikams bei suaugusiesiems ūmių ligų atžvilgiu pavojingesnis yra šaltasis metų sezonas, nes jo metu visuomet dažniau sergama ūmiomis kvėpavimo organų ligomis. Šaltuoju metų laiku jokio amžiaus mažylių negalima pratinti prie darželio.
Ar yra ligų, kuriomis perserga 100 procentų visi darželinukai?
Ūmių kvėpavimo organų ligų sukėlėjų yra per 130. Imunitetas persirgus kai kurių sukėlėjų sukeltomis ligomis išlieka įvairų laiką – nuo 3-6 iki 12 mėnesių. Taigi kai kurių sukėlėjų sukeltomis ligomis darželinukas gali sirgti 1-2 kartus per metus!
Ką gali padaryti tėvai, kad vaikas mažiau sirgtų, ne taip greitai pasigautų ligą? Ar čia kiek nors lemia higienos mokymas?
Visi tėvai turėtų suvokti, kad sloguojančio, čiaudinčio, kosinčio, karščiuojančio vaiko negalima vesti į darželį. Negalima vesti vaiko „ant rytojaus“ po ūmios ligos kritus temperatūrai, būtina leisti vaikui sustiprėti. Būtina nuolat ir intensyviai mokyti asmens higienos, paskiepyti vaiką pagal Lietuvos skiepų kalendorių.
Kiek vaikų sergamumui darželyje įtakos turi auklėtojų elgesys?
Auklėtojos elgesys beveik neįtakoja sergamumo peršalimo ligomis. Auklėtoja tėvams turi patarti, kad negaluojančio vaiko nedera vesti į darželį. Jei vaikas neturi temperatūros, ji negali jo nepriimti į grupę. Darželiuose kol kas nėra sąlygų negaluojančius vaikus izoliuoti nuo sveikų. Personalas turi nepriekaištingai paisyti asmens higienos taisyklių ir jų nuolat mokyti visus vaikus.
Kokios darželio ligos yra itin greitai „pasigaunamos“?
Dažniausiai pasigaunamos peršalimo ligos, t.y. ūmios kvėpavimo organų ligos.
Kiek reikšmės turi vaikų skaičius grupėje, grupės komfortas – nauji langai, šildomos grindys, kilimai?
Kuo daugiau vaikų grupėje, tuo dažniau galimi sveikų vaikų kontaktai su negaluojančiais ir padidėja galimybė užsikrėsti ūmiomis kvėpavimo organų ligomis (peršalimo ligomis). Svarbu personalo gebėjimas rasti raktą į kiekvieną vaiką, padėti jam rasti dvasinį komfortą, jį nuolat mokyti asmens higienos, organizuoti pagal piniginius išteklius teisingą maitinimą. Patogios gyvenimo sąlygos ligos sukėlėjų nesunaikina, tik vaikai geriau jaučiasi, nešąla jų kojytės, pavyzdžiui, sėdint ant puoduko.
LIGOS, KURIAS VAIKAS GALI „PARSINEŠTI“ IŠ DARŽELIO:
1. SLOGA (NOSIARYKLĖS UŽDEGIMAS). Tai nosies ir ryklės gleivinės uždegimas, kuriam būdinga sloga, pakilusi temperatūra, paraudusios žiočių lankos („gerklė“), sumažėjęs apetitas, kosulys, neramus miegas. Vaikas geriau jausis, kai jo kambaryje bus 20°C temperatūra, drėgnas oras ir kambarys bus dažnai vėdinamas. Išskyras iš nosies nuolat išsiurbkite specialiu siurbliuku, mokykite vaiką šnypšti, nosį plaukite. Nosies priežiūra padeda išvengti komplikacijų – ausų ar sinusų uždegimo. Kol nepasikonsultuosite su gydytoju, vaikui neduokite jokių vaistų, ypač antibiotikų. Dažniausi nosiaryklės uždegimo sukėlėjai yra virusai, kurių antibiotikai neveikia.
2. FARINGITAS (RYKLĖS UŽDEGIMAS). Tai užkrečiama viršutinių kvėpavimo takų liga. Vaikams iki 2 metų ją dažniau sukelia virusai, vyresniems – bakterijos, rečiau – kartu virusai ir bakterijos. Infekcija perduodama oro lašiniu būdu, kai ligonis čiaudėdamas ir kosėdamas neužsidengia burnos, nosies, ir daug sukėlėjų pakliūva į aplinką. Sveikas vaikas, įkvėpęs tokio užteršto oro (ore sukėlėjai ilgai išgyvena), užsikrečia. Užsikrečiama ir kontaktiniu būdu per nešvarias rankas, palietus rankenas ar kitų daiktus ir nenusiplovus rankų prisiliečiant prie nosies, burnos.
Ligai būdingas gerklės skausmas, „kutenimas“, karščiavimas, sunku ryti. Gerklė būna paraudusi, padidėja kaklo limfmazgiai. Kad pažiūrėtumėte, ar gerklė paraudusi, vaiką pasodinkite prieš šviesą, paprašykite plačiai išsižioti ir truputį atlošę jo galvą užpakalinę liežuvio dalį lengvai paspauskite švaraus arbatinio šaukštelio koteliu.
Kai temperatūra – 38,6°C ir daugiau, duokite ją mažinančių vaistų, pvz., panadolio suspensijos ar tablečių. Duokite daug gerti vaiko mėgstamų skysčių. Nesiūlykite pieno, nes jis mažina ir taip jau menką apetitą. Neduokite jokių vaistų, kurių neskyrė gydytojas. Vaikams iki 4 metų atsargiai duokite įvairių gerklę gydančių pastilių, čiulpinukų, nes vaikutis gali užspringti, be to, pradėję čiulpti, nebaigia, kramto, ryja. Kai padidėję kaklo arba pažandžių limfmazgiai, tinka šilti sausi kaklo kompresai. Jeigu vaiko būklė, praėjus 3-4 dienoms nuo ligos pradžios, negerėja, būtina pakartotinai kreiptis į gydytoją
3. LARINGITAS (GERKLŲ UŽDEGIMAS). Tai gerklų dalies, kurioje yra balso stygos, uždegimas. Ši labai nemaloni, pavojinga ir pasikartojanti liga gana paplitusi, ypač rudenį ir pavasarį. Ja dažniausiai serga kūdikiai ir priešmokyklinio amžiaus vaikai. Kol kas nėra aišku, kodėl vieni vaikai suserga, o kiti – ne. Mokyklinio amžiaus vaikai serga retai, nes jų balso plyšys yra platesnis. Laringito priežastys:
ūmi infekcija (dažniau – virusai, rečiau – bakterijos);
dulkės, žiedadulkės, dūmai (t.y., alerginė reakcija);
balso stygų nuovargis, jų pertempimas, pvz., po ilgo, garsaus šūkaliojimo
Ligai būdinga įvairaus laipsnio balso užkimimas iki visiško neprakalbėjimo; gerklės „kutenimas“, skausmas; kosulys, panašus į lojimą; gali pakilti temperatūra. Simptomai dažniausiai išryškėja naktį – vaikas pabunda vidury nakties kamuojamas sunkaus, skausmingo, lojančio kosulio, sunkiai kvėpuoja.
Kai vaikas serga laringitu, stenkitės nuolat su vaiku būti kartu, neparodykite, kad išsigandote (ligos simptomai sustiprėja, kai vaikas susijaudina).
Pasistenkite vaiką užimti taip, kad jis kuo mažiau kalbėtų – leiskite piešti, dėlioti paveiksliukus, kibučius, konstruoti, paskaityti knygelę. Neleiskite šnabždėti, nes šnabždesys dar labiau įtempia balso stygas negu normali kalba. Kelis kartus per dieną liepkite po 5-10 min. vaikui pakvėpuoti garais (nueikite su sergančiuoju į vonios kambarį ir paleiskite dušą). Šilti garai palengvina kvėpavimą, suskystina gerklų plyšyje susikaupusius skreplius, dėl to kosulys tampa lengvesnis ir retesnis. Manoma, kad šilti garai irgi mažina gerklų patinimą. Vaikui duokite daug gerti jo mėgstamų skysčių – organizmo „drėkinimas“ suskystina skreplius, atstato kvėpuojant ir karščiuojant netekto skysčio kiekį. Jeigu turite galimybių, ligonio kambarį drėkinkite elektriniu drėkintuvu, skleidžiančiu šiltų arba šaltų garų rūką arba ant radiatorių užtieskite drėgnų švarių skudurų. Nesinaudokite atvirais (tokiais, kur matyti įkaitusi spiralė) elektros šildymo prietaisais, nes jie labai džiovina orą. Šiltai aprengę ir aprišę skara vaiką pastovėkite prie atviro lango, nes vėsus oras sutraukia uždegimo pažeistą gleivinę, palengvėja kvėpavimas.
4. ROTAVIRUSINĖ INFEKCIJA. Vieni iš virusų, sukeliančių ūmų viduriavimą 1973 m. Australijoje buvo nustatyti ir pavadinti rotavirusais. Jų yra kelios grupės (A, B, C, D, E, F). Rotavirusinė infekcija paplitusi visame pasaulyje. Ant įvairių namų apyvokos daiktų patekęs virusas išlaiko gyvybingumą vidutiniškai 10-15 dienų (priklausomai nuo oro temperatūros ir drėgmės). Vandenyje virusas išlieka dar ilgiau. Rotavirusai yra dažniausia vaikų virusinio viduriavimo priežastis.
Rotavirusine infekcija vaikai serga visus metus, tačiau dažniausiai sergama šaltuoju metų laiku, rečiau – kai šilta. Serga įvairaus amžiaus vaikai ir suaugusieji. Dažniausiai ir sunkiausiai serga 6-24 mėnesių mažyliai. Infekcijos šaltinis dažniausiai būna suaugusieji, kurie perserga besimptome ligos forma. Vyresni vaikai užsikrečia darželiuose, globos namuose, retai – ligoninėse. Ligos šaltinis gali būti ir sergantys naminiai ar laukiniai gyvūnai.
Infekcija plinta per nešvarias rankas arba ligonio išmatomis užterštus aplinkos daiktus. Sergantis arba nešiotojas pasinaudojęs tualetu ir po to nenusiplovęs rankų užteršia įvairius aplinkos daiktus. Virusas gali plisti per dulkes ir vandenį. Ligoniai arba sveiki viruso nešiotojai virusą gausiai išskiria vidutiniškai 8 paras po užsikrėtimo, o vėliau jo išskyrimas mažėja. Tačiau ir to užtenka, kad nesilaikant asmens higienos aplinka būtų užkrėsta. Kadangi virusas gali plisti ir su dulkėmis, manoma, kad galima užsikrėsti ir per kvėpavimo takus.
Kaip stipriai pasireiškia ligos požymiai, priklauso nuo vaiko amžiaus ir jo organizmo būklės. Pavyzdžiui, neseniai persirgęs kokia nors kita liga vaikas sirgs sunkiau nei nesirgęs. Lengvos eigos liga dažniausiai lieka neišaiškinta. Dažniausiai liga prasideda staiga – sloga, čiauduliu, gerklės skausmu. Liga greitai progresuoja – atsiranda pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas, o temperatūra pakyla iki 38°C ir daugiau.
Vėmimas būna 3-5 kartus per parą, o viduriuojama vandeningomis išmatomis 10-15 kartų per parą. Neretai vaikai viduriuoti pradeda vėliau nei vemti. Temperatūra pradeda mažėti po 2-4 parų, o viduriavimas dažniausiai baigiasi po 3-9 parų.
Jei įtariate rotavirusinę infekciją, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Kuo mažesnis vaikas, tuo greičiau jis netenka skysčių vemdamas ir viduriuodamas, o kartu su jais ir organizmui labai reikalingų druskų (elektrolitų). Dėl to gali kilti pavojus net gyvybei. Kol atvyks gydytojas, ligoniukui duokite gerti – po nedidelį kiekį, tačiau dažnai saldinto natūralaus mineralinio vandens arba bet kokio kito skysčio. Gydytojas, įvertinęs vaiko būklę, patars, kur – ligoninėje ar namuose – gydyti.
Specialaus gydymo nėra. Skiriamos simptominės priemonės: ligoniui duodama daug gerti, viduriavimą mažinančių vaistų, kai temperatūra virš 38,6°C duodama temperatūrą mažinančių vaistų.
5. SPALINUKĖS (ENTEROBIOZĖ). Mažytės kirmėlaitės, pavadintos spalinėmis, kai jomis užsikrečiama, gyvena tiesiojoje žarnoje. Užsikrečiama per nešvarias rankas: spalinių kiaušinėliai pernešami nuo išangės ant aplinkos daiktų, žaislų, prie kurių prisiliečia vaikas. Pačiupinėję durų rankenas, žaislus ir kitus daiktus, sveiki vaikai užsikrečia.
Spalinės subręsta apatinėje virškinimo trakto dalyje per 2-6 savaites nuo užsikrėtimo momento. Subrendusios spalinės „iškeliauja“ į išangę ir ten odos raukšlėse deda kiaušinėlius. Jų keliavimo momentu atsiranda stiprus niežėjimas.
Ligos pradžioje bendra vaiko būklė mažai sutrinka, vėliau atsiranda dirglumas, blogas miegas, o kartais ir nemiga. Spalinukių keliavimo momentu atsiranda stiprus niežėjimas, todėl vaikas naktį nesąmoningai kasosi išangę ir tarpvietę. Kartais kasymas toks stiprus, kad net pažeidžiama, nudraskoma oda. Kartais turintys kirmėlių vaikai naktį griežia dantimis ir/arba šlapinasi į lovą. Mergaitėms gali atsirasti makšties sudirginimo ar net uždegimo simptomų.
Jei įtariate, kad vaikas užsikrėtęs, delikačiai pasiteiraukite darželyje – gal kiti vaiko draugai irgi panašiai negaluoja? Gydymas efektyvus tik tuomet, kai vienu metu gydomas „visas kolektyvas“.
Jei vaikas turi spalinukių, nakčiai apmaukite uždaras kelnaites, kad pirštais neprisiliestų prie išangės, tarpvietės. Taip darykite 3-4 naktis iš eilės tuo metu kai duodami vaistai nuo kirmėlaičių. Trumpai nukirpkite vaiko nagus, kad kasydamasis nepažeistų odos, mažiau kirmėlių kiaušinėlių susikauptų ant rankų. Ryte, vos tik atsibudus, vaiko rankas, išangę, tarpvietę apiplaukite tekančiu vandeniu su muilu, vaiką perrenkite kitais drabužėliais. Kasdien pakeiskite vaiko patalynę. Duokite vaistų nuo kirmėlių. Vaistus tuo pačiu metu dera gerti ir kitiems šeimos nariams, nes jie irgi gali būti užsikrėtę. Kol darželyje ar šeimoje bus nors vienas asmuo užsikrėtęs spalinėmis, išlieka pavojus užsikrėsti ir kitiems vaikams bei suaugusiesiems. Nuo užsikrėtimo gelbsti pedantiška asmens higiena.
6. KEPENŲ UŽDEGIMAS (HEPATITAS). Ligą sukelia tik kepenims kenkiantys virusai, pavadinti raidėmis A, B. C, D, E, rečiau – bakterijos. Ligai būdingas karščiavimas, bendras silpnumas, nuovargis, atsiranda pilvo skausmai, pagelsta akių obuoliai ir oda, išmatos tampa šviesios, šlapimas – rusvas.
Dažniausiai kepenų uždegimą sukelia A virusas, rečiau – kiti, geriant užterštą vandenį. Užkrato šaltinis yra sergantis žmogus. Slaptojo ligos laikotarpio pabaigoje (kai dar žmogus jaučiasi gerai) ir per pirmąsias ligos dienas (3-50) į aplinką su jo išmatomis išsiskiria daug ligos sukėlėjų.
Taip užteršiama aplinka. Ligos sukėlėjas – virusas A – plinta per nešvarias rankas. Todėl kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo amžiaus, turi prieš valgį nusiplauti rankas.
Kai vaikas suserga hepatitu, labai svarbu reguliari mityba ir dieta. Patariama valgyti daug žalių daržovių, vaisių, uogų, smulkintų ar daigintų grūdų, pieniškų patiekalų, neriebios varškės, balto sūrio, liesos mėsos ir žuvies, medaus, nedaug sviesto, aliejaus. Negalima valgyti riebių produktų ir patiekalų (avienos, lašinių, kiaulienos, antienos, žąsienos), keptų, dešrų, sūdytų ir rūkytų žuvų, mėsos gaminių, marinuotų produktų, riebių padažų, aštrių prieskonių, šokolado, kakavos, kavos, gerti alkoholinių gėrimų. Valgyti reikia saikingai 4-5 kartus per dieną. Nepatariama valgyti seno, šalto ar labai karšto maisto. Nepasitarus su gydytoju negalima negerti jokių vaistų, nes jie gali veikti kepenis. Patartina rašyti dienyną ir jame žymėti savijautą po atitinkamo maisto – tai padės atrinkti produktus ir patiekalus, kurie vaikui netinka.
Mažiau griežtos dietos prisilaikoma po ligos praėjus 6-8 mėn. ir tik tada, jeigu yra gera savijauta ir tyrimai yra geri.
Virusinio kepenų uždegimo, sukelto viruso A, išvengti padeda asmens higienos laikymasis. Virusio kepenų uždegimo, sukelto viruso B, išvengti padeda skiepai.
7. VĖJARAUPIAI. Viruso sukeliama infekcinėliga, kuria dažniau serga priešmokyklinio amžiaus vaikai. Kuo vyresnis vaikas ar suaugusysis susirgo, tuo sunkesnė eiga. Užsikrečia visi, pabendravę su ligoniu. Per aplinkos daiktus neužsikrečiama. Vėjaraupiais sunkiau serga nusilpę, dažnai sergantys arba neteisingai maitinami vaikai. Jiems gali atsirasti komplikacija – smegenų uždegimas.
Slaptojo vėjaraupių periodo, kol po kontakto su ligoniu išryškėja ligos simptomai, trukmė 9-21 dienos. Ligai būdinga staigi pradžia: pakyla temperatūra, maži vaikai gali vemti ir viduriuoti, įvairiose kūno vietose (ir galvos plaukuotoje dalyje, gleivinėse) atsiranda apie 2 mm didumo rausvų dėmelių, jų vietoje greitai susiformuoja pūslytės, pripildytos skaidraus sekreto. Pūslytės būna apjuostos rausvu žiedeliu, neretai tarpusavyje susilieja. Jos greitai sprogsta ir pasidengia tamsiu šašeliu. Sprogus pūslytėms, gleivinėje atsiveria skausmingos opelės. Nesilaikant švaros pūslytės supūliuoja, atsiranda pūlinės odos ligos – rožė, pūliniai. Ligonį beria 2-5 dienas.
Jeigu Jūsų vaikas susirgo vėjaraupiais, įspėkite kaimynus, gimines, draugus, praneškite darželyje.
8. SKARLATINA. Užkrečiama vaikų (dažniau 2-8 metų), rečiau – suaugusiųjų liga. Sukėlėjas – bakterija, vadinama hemoliziniu streptokoku. Dažniau sergama rudenį, žiemą. Užsikrečiama nuo sergančiojo bakterijos sukeltomis ligomis (ūminiu tonzilitu, rože) arba sveiko bakterijų nešiotojo. Užsikrečiama oro lašiniu būdu (čiaudint, kosint, kalbant) ir per užkrėstus aplinkos daiktus – maistą, nešvarias rankas. Ligonis pavojingas aplinkai apie 3 savaites. Ligai būdinga:
inkubacinis periodas – 2-7 dienos (dažniausiai – 2-4 dienos, rečiau – 10-12 dienų);
staigi pradžia: temperatūra pakyla iki 39-40°C, vaikas netenka apetito, pykina, vemia;
gerklės, galvos, pilvo skausmas;
iš pradžių – baltas, vėliau – avietinės spalvos liežuvis;
antrą trečią dieną nuo karščiavimo pradžios atsiranda smulkutis raudonas susiliejantis bėrimas, iš pradžių – ant kaklo ir krūtinės, vėliau išplinta po visą kūną;
ligai tipiška blyškus nosies-lūpų-smakro trikampis, kai oda apie nosį, lūpas ir smakrą lieka neišberta, o visas veidas yra išbertas;
intensyviausias bėrimas būna apie pažastis ir kirkšnis;
padidėja ir tampa skausmingi kaklo limfmazgiai;
apžiūrint tonziles ant jų pastebima apnašų, o kietame gomuryje neretai ir vyšninės spalvos mažų dėmelių-kraujosruvų;
kartais išbertą odą niežti;
praėjus 7-9 dienoms nuo bėrimo pradžios kaklo, krūtinės, liemens oda pradeda šerpetuoti, smulkiai pleiskanoti, o delnų, padų oda ima smarkiai luptis.
Aptikus ligos simptomų, reikia kviesti gydytoją į namus. Ligonį paguldykite atskirame kambaryje ir izoliuokite ne trumpiau kaip 12 dienų. Dažnai skersvėju vėdinkite kambarį. Ligonio rankšluostį, baltinius, nosines meskite į indą su skalbimo miltelių skiediniu, skalbkite aukštos temperatūros vandenyje. Ligonio indus plaukite, dezinfekuokite, virinkite. Neduokite vaikui minkštų žaislų, kitaip juos po pažaidimo teks išmesti, nes jose ilgai laikosi ligos sukėlėjas ir jų neįmanoma dezinfekuoti. Maitinkite vaiką dažnai ir po truputį trintu neriebiu ir ne per saldžiu maistu. Nepriklausomai nuo vaiko būklės, 10 dienų duokite gydytojo skirtus antibiotikus. Jeigu vaikas lanko darželį ar mokyklą, būtinai praneškite, kad jis susirgo skarlatina.
Persirgusiam skarlatina 22 dienas neleidžiama lankyti vaikų kolektyvo, tiek pat dienų į namus nepriimami vaiko draugai, nevykstama su juo į svečius. Jeigu nukritus temperatūrai, po kelių dienų ji pakilo vėl, nedelsdami pakartotinai kreipkitės į gydytoją.
Ši liga pavojinga komplikacijomis – širdies raumens uždegimu, inkstų uždegimu, sąnarių pakenkimu. Gali paūmėti lėtinės ligos. Komplikacijos atsiranda dažniausiai po 3-4 savaičių nuo ligos pradžios negydytiems arba nepakankamai gydytiems antibiotikais vaikams.
Tai tik 8 „darželio“ ligos, o kaip minėjome, vien „peršalimo“ virusų yra daugiau kaip šimtas. Tad apsišarvuokite žiniomis ir kantrybe, o guoskitės mintimi, kad kasmet vaikas sirgs mažiau ir mažiau, kol galiausiai tuos idiliškus vakarus su arbatėlėmis, medumi, kompresais ir termometrais prisiminsite su ilgesiu.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
Daugelyje darželių – bakterijų, virusų veislynas, nes patalpos per mažai vėdinamos, vaikai nevedami į lauką. Vos tik ateina ruduo, vaikai iki pavasario uždaromi darželio patalpose. Kurgi vaikų grūdinimas ir imuniteto stiprinimas?…Jau būtų pats laikas perimti gerą patirtį šiuo klausimu iš Skandinavijos šalių.