Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu
Mūsų elgesį gamtoje neretai lemia kažkada išgirstos, bet ne visada pagrįstos nuostatos. Kas tiesa, o kas ne?
Jeigu vaikas paims į rankas varlę, jo odą nusės karpos
Ne. Apie paslaptingas varliagyvių savybes sukelti karpuotumą ginčytasi ne vienąsyk. Pastarojo meto moksliniai tyrimai įrodė, jog vargšės amfibijos – niekuo dėtos. Karpos – liga, kurią sukelia žmogaus papilomos virusai. Dabar yra aprašyta per 70 skirtingų papilomos virusų, kurie pažeidžia odą, lytinių organų gleivinę, virškinimo sistemą, gerklas. Šie virusai persiduoda naudojantis bendrais higienos reikmenimis, sveikinantis, laikantis turėklų transporte ir t.t. Dėl varliagyvių klystama todėl, kad varlių ir rupūžių oda yra nelygi, padengta gauburėliais, savo išvaizda primenančiais karpas.
Per rasą braidyti nesveika, nes galima peršalti
Ne. Vaikščioti basiems naudinga ne tik po rasotą žolę, bet ir per šlapius akmenėlius, drėgną jūros ar ežero pakrantės smėlį. Šios procedūros suteikia sveikatos organizmui, stimuliuoja daugiau kaip 70 reflektorinių taškų, esančių paduose… Tokiu būdu suaktyvinamas visų vidaus organų darbas, pagerėja nervų sistemos veikla, normalizuojasi kraujotaka ir kvėpavimas. Be to, kraujagyslių siaurėjimas ir plėtimasis yra savotiška gimnastika, treniruojanti odą ir priverčianti ją geriau prisitaikyti prie temperatūros svyravimų. Vaikščiojimas rasotais takeliais – tai vietinis kontrastinis dušas pėdoms, suteikiantis energijos visam organizmui. Pradėti šią procedūrą galima nuo pačių pirmųjų vaiko žingsnių.
Sezono metu kasdien suvalgydamas po stiklinę žemuogių, vaikas sukaupia geležies atsargų visiems metams
Ne. Mamos ir močiutės, jei galėtų, sumaitintų vaikams visas sezono braškes ir žemuoges. Tikima, kad vaikas sukaups geležies atsargas, mažiau sirgs. Teko girdėti, kaip mamos perka žemuoges sakydamos: „Šita stiklinė už spalį, šita – už lapkritį“. Deja, šviežio derliaus metu neįmanoma vaiko primaitinti uogomis tiek, kad jis paskui kelis mėnesius nejaustų geležies stokos. Geležis organizme nesikaupia, jos pasisavinama tiek, kiek reikia, o perteklius pašalinamas, tad geležies su maistu reikia gauti kasdien. Su maistu suaugęs žmogus kasdien gauna 10–20 mg geležies, rezorbuojasi 1–2 miligramai – tiek pat ir išskiriama, vyksta nuolatinė geležies apykaita.
Ledinis vanduo per karštį gerai numalšina troškulį
Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu
Ne. karštomis dienomis vaikams rekomenduojama gerti kambario temperatūros (18–23C)º natūralų mažai ir vidutiniškai mineralizuotą vandenį ar vandentiekio vandenį. Ledinis vanduo netinka. Pirma, esant staigiems temperatūros pokyčiams, nukenčia gerklė, tad galima susirgti. Antra, labai šaltas vanduo užsilaiko skrandyje, ir organizmas turi skirti papildomos energijos jam sušildyti. Rezultatas – šaltas vanduo ne išsyk įsitraukia į medžiagų apykaitos procesus ir nesukelia prakaito išsiskyrimo. O jeigu prakaitas neišgaruoja nuo odos paviršiaus ją atšaldydamas, galimas šilumos smūgis. Beje, dėl tų pačių priežasčių nepatartina duoti valgyti vaikui ledų kepinant saulei – tegu juos jis laižo šešėlyje arba kavinėje.
Vaikui vasarą gerti netinka ir bet kokie vaistažolių arba saldinti gėrimai, gazuoti (net ir švelniai) vandenys, gira.
Sveika vakaroti prie laužo.
Ne. Vakariniai pasisėdėjimai su vaikais prie laužo – ne pats saugiausias užsiėmimas. Dūmai, sklindantys nuo degančių malkų, turi keletą dešimčių nuodingųjų medžiagų, daugybę kartų viršijančių leistiną normą. Ilgalaikis buvimas dūmuose gali sukelti galvos skausmą, jos sukimąsi, pykinimą, šalčio krėtimą bei kitus intoksikacijos simptomus. Tyrimai parodė, jog viso labo 30 minučių, praleistų prie stipriai dūmijančio laužo, savo kenksmingumu prilyginami dviejų valandų buvimui automobilių kamštyje. Todėl vaikus pasodinkite toliau nuo laužo, ir sekite, kad dūmai neplistų į jų pusę. Suprantama, negalima mesti į ugnį buitinių šiukšlių ir plastmasinių daiktų, kurių degimo produktai itin toksiški.
Patarė vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
