Vaidą Wippermann į Omaną atvedė meilė. Ten gimė dukra Emma, kuriai dabar 3 metai ir 3 mėnesiai. Moteris dirba Konstrukcijų departamento vadove inžinerinių konsultacijų bendrovėje. Paprašėme Vaidos praskleisti paslaptingą arabišką šydą – kokia motinystė Vidurio Rytuose?
Redakcijos ir skaitytojų vardu dėkojame Vaidai už įdomų pasakojimą.
Nėštumo priežiūra
Ji panaši, kaip ir Lietuvoje: reguliarūs vizitai pas akušerę ar ginekologę, ultragarso tyrimai. Gal šiek tiek atsainiau žiūrima į genetinius tyrimus, jie Omane nėra atliekami, o siunčiami į kitas šalis – Saudo Arabiją, Vokietiją.
Svarbu žinoti ir tai, kad abortas leidžiamas tik tada, jei nėštumas kelią pavojų nėščiosios sveikatai. Tad jei genetiniai tyrimai nurodo kokias nors vaisiaus anomalijas, nėštumo neleidžiama nutraukti.
Artėjant gimdymo datai, vizitai tampa dažnesni. Derinamos gimdymo detalės, pavyzdžiui, ar reikės privačios palatos, epidūro ir t.t.
Vasaros čia tikrai karštos, temperatūra birželio–rugpjūčio mėnesiais ypač pakrantės regionuose (Maskatas, Soharas, Salala), siekia 35–45°C, tuo tarpu drėgnumas – 60–90 proc. Dėl didelės drėgmės pakrantės miestuose jutiminė temperatūra gali viršyti ir 50°C
Gimdymas
Valstybinė sveikatos priežiūra omaniečiams nemokama. Bet emigrantams, ypač jei jie neturi sveikatos draudimo, gimdymas Omane brangus. Pavyzdžiui natūralus gimdymas (neliekant nakčiai, nesinaudojant epidūru ir t.t.) gali kainuoti, priklausomai nuo ligoninės, apie 5 000 eurų. O jei susiklosto nenumatytos aplinkybės, prireikia skubios pagalbos, cezario pjūvio, kainos šoka daug aukščiau.
Omano įstatymai draudžia gimdyti nesusituokusioms moterims, nes tai laikoma nusikaltimu pagal islamo religiją. Nėštumas už santuokos ribų gali turėti ir teisinių pasekmių tiek moteriai, tiek tėvui (jei jis nustatomas) – tai gali būti įkalinimas ir deportacija užsienio piliečiams.
Gimdymą priimantys specialistai dažnai būna iš kitų šalių (pavyzdžiui, Indijos ar Irano), jie neturi patirties, koks požiūris į gimdymą yra Vakarų Europoje. Pavyzdžiui jei preliminarus vaisiaus dydis į didesnę pusę, daugiau kaip 3,5 kg, gydytojai gali rekomenduoti cezario pjūvį.
Nors teko girdėti įvairių patirčių, man pačiai viskas praėjo sklandžiai, skųstis negaliu.
Naujagimių priežiūra
Panaši į vakarietišką. Mūsų pediatras prižiūrėjo Emmą nuo pirmųjų valandų. Kadangi ligoninė buvo tik už kelių minučių nuo namų, bet kokiam klausimui iškilus, bėgdavome pas gydytoją, kuris mus priimdavo be išankstinės rezervacijos ir be jokio laukimo.
Žindymas
Žindymas yra rekomenduojamas, švelniai skatinamas, bet nėra primygtinai įkalbinėjimas. Nors kai aš Emmą maitinau daugiau kaip metus, net gydytojai stebėjosi, kad taip ilgai. Buvo sunku suderinti darbą ir maitinimą, nes grįžau į darbą, kai Emmutei buvo tik 2 mėnesiai, bet man atrodė tai svarbu. Manau, kad kitos mamos Omane savęs taip nevargina ir renkasi mišinėlius. Deja, Omane kokybiškų gaminių, taigi ir mišinėlių, pasiūla tikrai nėra didelė.
Auklių paslaugos
Auklės Omane populiarios. Labiau pasiturinčios omaniečių ir emigrantų šeimos turi jų ne po vieną (atskirai samdomi virėjai, namų tvarkytojai, sodininkai, vairuotojai). Mažiau pasiturinčios šeimos naudojasi labiau tradiciniu vaikų auklėjimo būdu – močiutėmis, tetomis, vyresniais vaikais.
Dažnai kelios šeimos gyvena viename name (arba keli namai sujungti), kad šeimas sukūrę broliai ir seserys galėtų gyventi gretimai. Namai labai erdvūs, daug kambarių, tai vaikų auginimu užsiima visi, kas tik gali.
Mums, emigrantams, dažnai nelieka kitos išeities, kaip samdyti aukles, nes močiutės toli, į darbus vykti būtina, o darželiai ne visada priima vaikus visai darbo dienai.
Vaikų darželiai
Palyginus su kaimynystėje esančiais labiau žinomais Jungtiniais Arabų Emyratais, Omanas neturi tokio didelio daželių pasirinkimo. Čia jie labiau populiarūs tarp emigrantų, nei tarp omaniečių. Jei leidžia pajamos, emigrantų šeimos renkasi tarptautinio tinklo darželius, kurie taiko Reggio Emilia, Montessori mokymo principus.
Vaikai į darželį gali eiti nuo 6 mėnesių iki paruošiamųjų klasių. Tačiau darželiai yra brangūs, ir tėveliai turi pasiruošti mokėti apie 11 000 eurų per metus (kai vaikas lanko 5 dienas per savaitę, 4–5 valandas). Žinoma, yra ir pigesnių darželių, tačiau jų auklėjimo sistemos labiau pritaikytos vietiniams, čia propaguojama arabų kalba, islamo religija.
Medicininė vaikų priežiūra, skiepai
Panašiai kaip ir Lietuvoje, nustatomi reguliarūs vizitai ir patikros. Šioks toks skirtumas, kad dėl specializuotų ligų prižiūri ne pediatras, bet tos srities specialistas. Pastebėjau, kad pediatrai dažnai „laisva ranka“ skiria krūvas vaistų, antibiotikų, vos tik atsiranda mažiausias simptomas.
Omano skiepų programa pritaikyta šio regiono rizikoms (pvz., poliomielito ir meningokoko protrūkiams), kai tuo tarpu Lietuva vadovaujasi ES imunizacijos gairėmis, įskaitant skiepus nuo meningokoko B ir vėjaraupių. Pavyzdžiui, kai ruošiamės kelionei į Lietuvą, pasiskiepyti nuo erkinio encefalito beveik neįmanoma. O mums ruošiantis kelionei į Ruandą kai kurių vakcinų nebuvo galima rasti visoje šalyje.
Karštis
Vasaros čia tikrai karštos, temperatūra birželio–rugpjūčio mėnesiais ypač pakrantės regionuose (Maskatas, Soharas, Salala), siekia 35–45°C, tuo tarpu drėgnumas – 60–90 proc. Dėl didelės drėgmės pakrantės miestuose jutiminė temperatūra gali viršyti ir 50°C.
Mes labai stebime UV (ultravioletinių spindulių) indeksą, kuris rodo saulės spinduliuotės intensyvumą ir riziką odai bei akims. Omane vasaros metu UV indeksas yra itin aukštas, todėl saulės apsauga yra būtina. Vidutinis UV indeksas Omane vasarą dieną yra ekstremalus. Tad stengiamės visai nebūti tiesioginiuose saulės spinduliuose tokiu metu. Vasaromis dažnai keliaujame, o būdami Omane į lauką pasivaikščioti ar pabėgioti išsiruošiame tik arba anksti ryte, arba vėlai popiet.
Tiek sau, tiek dukrytei naudojame SPF 70–100 kremus. Jei einame prie baseino ar jūros, naudojame plaukimo kostiumėlis su UPF (UV apsaugos faktoriumi) 50+. Jis apsaugo odą nuo žalingų saulės spindulių net būnant vandenyje, kur UV spinduliai atsispindi ir tampa dar intensyvesni.
Vaikučių pramogos ir laisvalaikis
Palyginus su kaimynais – Jungtiniais Arabų Emyratais, – pramogų ar užsiėmimų nėra tiek daug, tačiau vaikams jau nuo 2 metukų galima pradėti lankyti plaukimą, gimnastiką, teniso treniruotes. Vėliau veiklų pasirinkimas tik didėja, vaikai gali pradėti lankyti futbolo treniruotes, šokius, karatė, muzikos užsiėmimus.
Omane, kaip ir daugumoje Vidurio Rytų šalių, labai gerbiamas žirgų sportas, jis turi ilgą istoriją, o jaunimui – tai puikus užsiėmimas. Vaikai nuo maždaug Emmos amžiaus pradeda jodinėti poniais, kol įgyja pasitikėjimo ir įgūdžių persėsti ant didesnių arklių.
Šeima visų svarbiausia
Iš omaniečių mes galėtume pasimokyti meilės šeimai. Omane šeima yra viena svarbiausių visuomenės vertybių. Tai labai atsispindi bendrystės jausmu, pagarba ir tarpusavio palaikymu. Omaniečiai labai vertina šeimos vienybę, o artimi santykiai tarp giminaičių yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Jie skiria daug dėmesio vyresniems, nes tėvai ir seneliai laikomi išminties bei patirties šaltiniu. Santuoka ir vaikų auginimas yra esminiai gyvenimo etapai, didelę reikšmę turi ir šeimos garbė bei reputacija. Mums būnant toli nuo savo šeimų, tai labai jaučiasi, tad norėtųsi, kad seneliai, pusseserės, pusbroliai galėtų kartu praleisti daugiau laiko.
Ši nuostata ypač atsispindi darbo aplinkoje. Pirmiausia nė vienas darbo susitikimas neprasidės nepaklausus – kaip šeima, kaip artimieji. Visada skiriama keliolika minučių bendram pokalbiui, kuris visiškai nesusijęs su darbu. O man, kaip šviežiai iškeptai mamai, kai reikėdavo dirbti iš namų (nes dukrytė susirgo), vėluoti į darbą (nes Emmutę reikia vežti į darželį) ar skubiai išlėkti, jei kas atsitiko, – niekam iš kolegų nekildavo jokių klausimų. Nes visus vienija supratimas, kad šeima yra visų svarbiausia. Tokio nuoširdaus supratimo ir palaikymo labai trūksta kitose šalyse.
Socialinė parama
Omano vyriausybė neseniai įgyvendino socialinės apsaugos reformas, kuriomis siekia remti jaunas šeimas ir naujagimius. Vienas paramos būdų – visi Omano vaikai nuo gimimo iki 18 metų kas mėnesį gauna 10 Omano rialų (apie 25 eurus). O kitas, kad dirbančios motinos (tiek Omano pilietės, tiek emigrantės) dabar turi teisę į 14 savaičių apmokamas motinystės atostogas. Tuo metu kai gimdžiau Emmą, buvo duodamos 6 savaitės.
Įdomu tai, kad Omano vyriausybė, pagal Karališkuosius dekretus, leidžia Omano piliečiams nemokamai gauti valstybinės žemės gyvenamiesiems tikslams ir teikia pirmenybę jaunoms šeimoms, neturinčioms nuosavo namo ar gyvenamosios žemės, tinkamos statybai.
Maistas
Maistas yra sudėtinga tema mūsų namuose. Mes su vyru turime labai skirtingus požiūrius į mitybą. Jis – prancūziškos virtuvės, kruasanų, sviesto, bagečių ir sūrio mėgėjas. Pusryčiai vyrui be apelsinų sulčių – ne pusryčiai. O man prie širdies juoda duona, rauginti agurkai, juoda kava. Tad Emmos maisto racionas balansuoja tarp šių dviejų virtuvių, ir kol kas ji mielai kemša kruasaną su uogiene savaitgaliais, o savaitės dienomis valgo grikius su morkytėmis, žirneliais, vištiena ir brokoliais. Nepamirštame ir avokado su kiaušiniais, o būdami Lietuvoje valgome dešreles su senelio raugintais agurkais.
Maršrutas Omanas–Lietuva
Stengiamės bent kartą per metus grįžti į Lietuvą. Kadangi mano vyro šeima Belgijoje, tai tenka laiką dalinti tarp šių šalių, kad Emma pamatytų savo senelius.
Grįžtame vasaromis, tad saulės ir šilumos Lietuvoje nepritrūksta. Tačiau sunku priprasti prie tokių ilgų dienų. Omane ilgiausiomis vasaros dienomis 18–19 val. jau būna tamsu.
Būdami Omane, pasiilgstame juodos duonos. Močiutės ir senelio auginamų sveikų naminių kiaušinių, vištienos, gardžių naminių pomidoriukų, senelio raugintų agurkų.
O būdami Lietuvoje nespėjame pasiilgti Omano, nes tie vizitai tokie trumpi – lyg akimirka. Jei reiktų išskirti, tai turbūt labiausiai pasigendame datulių. Ne parduotuvinių, bet tokių, kurias omaniečiai prisirenka iš savo sodo, dar ne visai prinokusių, bet labai skanių.
Susiję straipsniai
