Ruošiantis su vaikais į kelionę, reikėtų apsvarstyti ir planą B. Ką darysite, jei vaikas kelionėje susirgo? Kreipėmės į mamų bendruomenę „Keliaujančios mamos“, kad papasakotų, ką jos darė, kai vaikai kelionėje susirgo. Žydrūnės ir Žanos pasakojimai – apie žarnyno infekcijas svetimuose kraštuose.
Vėmimas Bulgarijoje net ir dabar neatrodo nuotykis
Pasakoja Žydrūnė Ručinskienė, dviejų dukrų Inetos ir Austėjos mama:
Kai nutarėme savo automobiliu važiuoti atostogauti į Bulgariją, vyriausiajai dukrai buvo 9 metai, o jaunėlei 3-eji. Buvome užsisakę apartamentus, kad patys galėtume gaminti maistą. Apartamentų komplekso kieme buvo didelis baseinas, tad galėjome maudytis ir baseine, ir Juodojoje jūroje. Vieną dieną beplaukiojant baseine dukrytė išsprūdo iš plaukimo rato ir baseine sekundei niurktelėjo po vandeniu. Matyt, jo ir prigėrė, nes po paros ėmė vemti fontanu, pakilo temperatūra iki 40°C, prasidėjo pilvo skausmai, viduriavimas.
Nors pati esu Greitosios medicininės pagalbos medikė, teko kreiptis į ligoninę dėl skubios pagalbos. Ten sulašino lašinę, kad numuštų temperatūrą, ir išrašė 100 eurų sąskaitą. Nors ir turėjome Europos draudimo kortelę, niekam ji nebuvo įdomi, grižus į Lietuvą ligonių kasos grąžino vos 10 eurų, nes traktavo, kad tai nebuvo kritinė būklė. Vaikas po ligoninės dar dvi paras vėmė, karščiavo, negalėjo gerti, todėl pati apartamentuose toliau lašinau skysčius, kol pagerėjo. O grįžtant namo, visa šeima ėmėme vemti, prasidėjo labai stiprūs pilvo skausmai, viduriavimai. Matyt, buvo žarnyno virusas, kuriuo visi persirgome.
Kelionės namo tikrai niekada nepamiršime. Vairavo vyras, bet, laimei, jis susirgo paskutinis, tad kurį laiką dar galėjo normaliai vairuoti. O mes jautėmės labai blogai, vis stojome pakelėse vemti, vyras iki šiol prisimena, kaip už jo sėdinti dukrytė apsivėmė fontanu, net automobilio panelė buvo aptaškyta. Kelionės metu pirkome nereceptinių vaistų, kad bent kiek pasijustume geriau.
Stengiamės nepanikuoti ir nekeliaujame be vaistinėlės
Pasakoja Žana Belousova, Kamilos ir Leo mama:
Keliaujame daug, ir vaikai kelionių metu sirgo ne kartą, bet papasakosiu apie pastarąjį atvejį, kai pernai žiemoti vykome į Balį. Vyresnėlei Kamilai buvo 7 metai, o Leo buvo ką tik suėję metukai. Singapūre nutarėme išbandyti korėjietišką restoraną. Ant mažų kepsninių mums atnešė mėsytę, kurią patys kepėme. Grįžus namo, prastai pasijutau aš, pradėjau vemti, o kitą dieną laukė skrydis į Balį. Buvo labai sunku, bet kažkaip iki oro uosto baigiau vemti, atskridome į Balio viešbutį, ir kitą rytą pradėjo vemti ir viduriuoti mažiukas. Kadangi ne kartą esame susidūrę su tokiais dalykais, visada vaistinėlėje turime angliukų, rehidrono, įvairių vaistų nuo apsinuodijimo ir viduriavimo. Tik didžiausia problema, kad mažiukas tuo metu maitinosi tik krūtimi. Ir vėmė jis neįtikėtinai daug, tikriausiai kažkur pasigavo bakterijų, nes juk viską čiupinėjo rankytėmis, nespėjome valyti. Išgerdavo rehidroną, ir vėl viską išvemdavo. Viešbučio registratūroje pasakė, kad netoliese yra ligoninė. Laukėme vakaro tikėdamiesi, kad pagerės, o jei ne, būtume vykę į ligoninę. Vakare iš tiesų kiek pagerėjo, bet naktį vėl prasidėjo vėmimai. Ryte vis dėlto teko vykti į ligoninę.
Ligoninėje padarė visus tyrimus, nustatė, kad skysčių netrūksta, skyrė vaistų, ir išleido. Tą dieną namuose dar pasikankinome, o į vakarą pagaliau vaikiukui pasidarė geriau. Mes niekada nepanikuojame, visada turime vaistinėlę, kredito korteles su kelionių draudimais ir visada stebime vaiko būklę, kad gertų daug skysčių.
Mamų patarimai mamoms
Čia spausdiname tik dvi istorijas, o tokių yra šimtai. Visos mamos pataria – pasiimkite paprasčiausių priemonių nuo vėmimo ir viduriavimo, nes jos labai mažai sveria, o nepanaudotos ilgai galioja. Tai nebus į balą išmesti pinigai, nes paskui pravers namų vaistinėlėje. O jei vaikas kelionėje susirgo, vaistinėlė taps gelbėtoja. Esminė trijulė nuo keliautojų viduriavimo: geriamosios rehidracijos tirpalui gaminti skirti milteliai, diosmektito milteliai, iš kurių pasigaminsite geriamąjį tirpalą nuo viduriavimo, ir probiotikai (geriausiai tinka mieliagrybio preparatai). Užsienyje ieškodami priemonių po vietines vaistines galite susidurti su sunkumais, nes skiriasi pavadinimai ir pasiūla. Tarkime, pas mus populiarūs vienokie probiotikai (nes įrodyta, kad jie geriausiai tinka mūsų regiono žmonių žarnynams), o Azijoje ar Afrikoje bus populiarūs kiti, kurie labiau tinka vietiniams, o mums bus neveiksmingi.
Gydytojų nuomonė: 10 patarimų keliaujantiems ir jei vaikas kelionėje susirgo
Šeimos gydytoja Lina Orlovskaja siūlo įsidėmėti 10 patarimų, kurie gali apsaugoti nuo keliautojų viduriavimo.
Pirma
Nebūtina keliauti į egzotiškas šalis, keliautojų viduriavimą galite pasigauti Lenkijoje, Latvijoje ar kitoje giminiškoje šalyje, kur nei maistas, nei vanduo, nei oras, atrodo, nesiskiria. Tačiau skiriasi mikroorganizmų pasaulis. Todėl „viduriavimo vaistinėlę“ pasiimkite važiuodami bet kur su nakvyne.
Antra
Paprastai kelionių viduriavimas trunka 2–3 dienas, paskui išmatos gali 1–2 savaites būti skystesnės, šiek tiek pamausti ar pūsti pilvą, būti kiek mažesnis apetitas. Jeigu viduriavimą lydi aukšta temperatūra, jaučiasi skysčių trūkumas, viduriuojama ir vemiama agresyviai, reikės susipažinti su vietine medicina. Egipte ir Turkijoje, deja, ne taip retai užsikrečiama šigelioze, salmonelioze, hepatitu A.
Trečia
Rizika užsikrėsti priklauso ne tik nuo kelionės krypties, šalies sanitarinės būklės, jūsų higieninių įpročių, bet ir nuo imuniteto, skrandžio rūgštingumo, medžiagų apykaitos subtilybių. Jeigu jūs „niekada kelionėse neviduriuojate“, netaikykite šių standartų kitiems šeimos nariams ir vis tiek pasiimkite vaistinėlę.
Rizikos grupei priklauso kūdikiai ir vaikai iki 6 metų dėl jų noro viską čiupinėti ir kišti į burną. Taip pat – nėščios moterys, pagyvenę žmonės, sergantieji diabetu, imunosupresinėmis ligomis, vėžiu, AIDS, tie, kuriems taikoma chemoterapija, sergantieji kolitu, vartojantys skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus.
Ketvirta
Jeigu gyvenate viešbutyje „viskas įskaičiuota“, ten rasite ir mums įprasto maisto, kurį valgyti saugiau.
Penkta
Vanduo yra pirmas kelias į keliautojų viduriavimą. Mes įpratę, kad vanduo iš čiaupo saugus, tačiau taip yra nedaugelyje pasaulio šalių. Net jeigu viešbutyje jums sakys, kad vandenį iš čiaupo galite gerti, verčiau pirkti vandenį buteliuose. Deja, net geruose viešbučiuose galima nuo vandens pasigauti užkratą, nes ne visur atsakingai gaminami ledukai (tiek vaikai, tiek suaugusieji juos labai mėgsta gėrimuose, o ledukai gali būti užšaldyti iš vandentiekio vandens).
Šešta
Turgaus ir gatvės maistas – ne vaikams. Jeigu negalite tverti, kaip norisi paragauti gatvės maisto, jis turi atitikti taisyklę „Atskirk, išvirk, iškepk, nulupk arba pamiršk“. Mėsa ar žuvis turi būti pjaustoma atskiria nuo daržovių (tai matysite, jei maistas gaminamas vietoje), gerai iškepta, o vaisiai bei daržovės – nuplauti ir nulupti. Be to, gatvės maistą reikia valgyti čia ir dabar. Maistas, kurį nusipirkote ir išėję pasidairyti po muziejų palikote mašinoje, kaitinant saulei per langus po valandos gali būti jau nebetinkamas vartojimui.
Septinta
Keliautojų diarėją sukelia ne tik vietiniai mikroorganizmai, bet ir maisto sluoksniavimas, ištisinis valgymas, persivalgymas – visa tai, ko nedarome namuose. Suprantamas noras visko paragauti, tačiau renkantis iš didelės įvairovės visada galima rasti lengviau virškinamo, mažiau kaloringo maisto.
Aštunta
Savaitė prieš kelionę ir pačios kelionės metu visi šeimoje galite vartoti gerųjų bakterijų. Vaistinėse pasidomėkite, kokie probiotikai labiau tiks keliaujant. Lactobacillus rhamnosus GG ir Saccharomyces boulardii pagrindu pagaminti probiotikai yra atsparūs skrandžio rūgštims, gali būti vartojami kelionės metu profilaktiškai kaip pagalbinė priemonė norint apsisaugoti nuo žarnyno infekcijų, bei sutrumpinti negalavimų periodą jomis užsikrėtus. Jei vaikas kelionėje susirgo, naudokite probiotikus ir grįžę.
Devinta
Nesikliaukite tokiomis žarnyno dezinfekcinėmis priemonėmis, kaip stiprus alkoholis ir kokakola. Įrodymų, kad šie skysčiai padėtų, nėra.
Dešimta
Nuovargis ir stresas turi nemažai įtakos mūsų atsparumui infekcijoms. Stenkitės subalansuoti krūvį, kad šeima nepervargtų ekskursijose, neperkaistų saulėje. Vaikai visomis jėgomis „metasi“ į maudynes, bet vis tiek laikykitės poilsio režimo, neleiskite vaikui tiesiog nulūžti iš nuovargio. Jeigu namie vaikas vis dar miega pietų miego, migdykite ir per atostogas, panašiu laiku guldykite nakties miego.
Dėmesio
Pagrindinis keliautojų diarėjos simptomas – tuštinimasis 3 ir daugiau kartų per parą nesuformuotomis išmatomis. Tačiau, priklausomai nuo sukėlėjo ir individualių organizmo savybių bei daugelio kitų veiksnių, esant kartu ir kitiems diarėjos simptomams, net ir vienąkart per parą tuštinantis skystai negalima atmesti infekcinės diarėjos kilmės tikimybės. Kiti simptomai: pykinimas, vėmimas, spazminiai pilvo skausmai, nesuvaldomas noras tuštintis, diskomfortas pilve, bendras silpnumas, galvos skausmas, karščiavimas, gleivės ar kraujas išmatose, blogas išmatų ir dujų kvapas.
Neila Ramoškienė
Susiję straipsniai
