Laba diena. Turiu drąsų, nieko nebijanti ir aktyvų 3 metų berniuką. Vieną dieną sukilo stiprus, trumpas vėjas. Medžiai linko, pavėsinėje dužo vazonai, batutas skraidė po kiemą. Vaikas žiūrėjo per langą ir labai išsigando vėjo. Dabar nebežinau ką daryti, kaip panaikinti jo baimę. Bijo eiti į lauką, jei pajaučia silpną vėją, bėga į namus, nebenori žaisti lauke, darželyje lauke sėdi prie auklėtojos. Sako – bijau vėjo! Ką daryti?
Atsako psichologė Giedrė Skupienė, www.gyvenimoraktas.com
Kai vaikas kažko bijo, labai svarbi yra šalia esančių žmonių reakcija ir savijauta.
Vaikas tarsi pasitikrina savo baimes žiūrėdamas į suaugusiuosius. Todėl labai svarbu, kad tas, kas yra šalia vaiko, kai jam baisu, nesumenkintų jo baimės, nes jam ji labai reali, net jei mums atrodo smulkmena arba kažkoks nerimtas dalykas. Tas trumpas stiprus vėjas vaiko buvo suvoktas kaip pavojus ir užsifiksavo emociniu lygiu. Baimė yra labai stipri emocija, ir racionalūs paaiškinimai čia nepadės.
Tuo momentu, kai vaikui baisu, likite rami, nes jis bent truputį tos ramybės pasisems iš jūsų. Užtikrinkite, kad prie vaiko nebūtų kalbama apie visa šluojančias audras, jis to nematytų per televizorių, nes tai pamaitins jo fantaziją. Jei vaikui užeina baimės priepuolis, švelniai jį apkabinkite, kalbinkite, raskite ką nors gražaus jam parodyti, susijusio su vėju, pasakykite vaikui ką nors mielo ar linksmo, kaip jūs jaučiate ir matote vėją, – suaugę žmonės vaikui pavyzdys.
Kadangi vaikas jaučiasi saugus namuose, nes į juos bėga pasislėpti nuo vėjo, pagalvokite, kaip galėtumėte prisijaukinti vėją namuose: pakvieskite vaiką patyrinėti skaniai kvepiantį vėjelį, dvelkiantį iš orkaitės, kai kepate jo mėgstamiausią pyragą, raskite žaislų, kurie jam būtų įdomūs ir galėtų sukelti silpną dvelksmą (žaislas ventiliatorius, balionų pripūtimo pompa, iš pripūsto baliono išeinantis oras). Parsineškite namo plunksnelę ir kartu pūsdami stenkitės kuo ilgiau ją išlaikyti sklendžiančią ore, rodydami vaikui to švelnaus sklendimo grožį. Papasakokite apie tai, kad vėjas atlieka svarbų darbą nunešdamas augalų sėklas ir taip naujose vietose išdygsta gėlės ir medžiai.
Vėliau, pasirinkę ramiausio vėjo dieną, galbūt sutarkite su sūnumi išeiti į iškylą palapinėje savo ar draugų kieme. Palapinė – mažutis namas, kuriame girdėti, kaip lauke švelniai pučia vėjas, bet viduje ramu, ir galima žaisti vaikui smagius žaidimus, skaityti knygutes, ragauti jo mėgstamų patiekalų. Duokite vaikui nupiešti tai, kaip jis mato vėją, kalbėkite su juo apie tai, kas yra piešinyje, kokias spalvas jis naudojo, nuoširdžiai klausykite, ką jis sako, tai pasiūlys jums idėjų, kaip galite vaikui padėti. Tikiu, kad jūsų fantazija pasiūlys ir daugiau vėjo prisijaukinimo idėjų. Jei jaučiate, kad patiems įveikti situaciją per sunku, – kreipkitės į specialistą.
Prisijaukinant baimę, reikės daug tėvų ir kitų suaugusiųjų, kurie būna su vaiku, kantrybės, ramybės ir kūrybiškumo. Svarbu, kad vaiko baimės nebūtų nustumiamos į šoną ir neaugtų toliau. Padėkite baimę pamažu prisijaukinti ir su vėju susidraugauti. To nuoširdžiai jums linkiu.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
