Beveik visi kūdikiai kvėpuoja per nosį. Per burną jie gali kvėpuoti nebent tuomet, kai verkia. Nosis valo įkvepiamą orą nuo bakterijų, smulkių teršalų. Iš oro, įkvėpto per nosį, plaučiuose deguonis geriau rezorbuojamas, nei iš patekusio per burną. Kūdikiai turi nuolat kvėpuoti per nosį, ypač miego metu. Kvėpavimas per burną nekenksmingas, jei tai atsitinka retai.
Miegojimo pravira burna priežastys:
Nosis užsikimšusi gleivėmis.
Nosis užsikimšusi dėl jos gleivinės paburkimo, atsirandančio dėl dažnų atpylimų maistui ištekant pro nosį ar alergijos įkvėpiamiems iš aplinkos alergenams.
Ribotas liežuvio paslankumas.
Iškrypusi pertvara, skirianti šnerves.
Mažiems vaikams blokuoti kvėpavimo takai dėl išvešėjusių adenoidų.
Įprotis.
Vaikams, kurie miega išsižioję, būdingas knarkimas, neramus miegas, jie miega atlošę galvą ir atkišę smakrą, kvėpavimas neritmingas, tarsi su pauzėmis, lūpos ir burna sausi, dėl liežuvio stūmimo prie priekinių dantų gali sutrikti kalbos raida. Gali atsirasti sausas kosulys.
Ką daryti?
Prieš miegą išvalykite nosį. Kūdikio šnervės yra tokios mažos, kad jas gali užblokuoti labai mažas gleivių kiekis.
Drėkinkite ir gerai vėdinkite kambarį.
Kruopščiai valykite būstą, ypač jei turima gyvūnų.
Kai nepadeda šios priemonės arba neramu, kreipkitės į vaiko gydytoją tam, kad vaikui nesusiformuotų įprotis miegoti pravira burna, būtų išvengta sauso kosulio, liežuvio ir dantenų uždegimo, nemalonaus kvapo iš burnos, dantų ėduonies, netaisyklingo sąkandžio bei veido pokyčių (siauro veido, didelio smakro) susiformavimo. Kvėpavimas per burną gali sukelti miego sutrikimus, o tai savo ruožtu gali sukelti simptomus, panašius į tuos, kurie atsiranda esant dėmesio trūkumo sindromui ir hiperaktyvumui.