Maždaug nuo 2 metų vaiko pykčiui ir įsisiautėjusioms emocijoms valdyti galite pasitelkti metodą, kurį vieni vadina „Pertraukėle“, o kiti „Nusiraminimo kėdute“. Pataria gydytoja psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Mickevičiūtė, www.psichoterapija-jums.lt
Išbandykite stebuklingą būdą valdyti emocijas
Vaikai gimsta daug ko nemokėdami, pavyzdžiui, vaikščioti, kalbėti, skaityti, rašyti, – viso to išmoksta palaipsniui. Panašiai reikia išmokti ir valdyti savo emocijas. Naujagimis verkia, kai alkanas, jam nepatogu, yra pervargęs ir dar dėl begalės priežasčių, nes kitaip nemoka pranešti apie savo būseną. Augant palaipsniui išmokstame pakentėti, kai jaučiamės ne itin patogiai, ieškome, kaip galėtume šį nepatogumą pašalinti, išmokstame apie tai kalbėti tinkamais žodžiais.
Kaip padedame vaikams išmokti rašyti, taip reikia juos pamokyti tvarkytis su itin stipriomis emocijomis. Tam gali padėti būdas, vadinamas „Pertraukėle“.
„Pertraukėlės“ metu vaikui, patiriančiam labai stiprias emocijas (stipriai pykstančiam, todėl verkiančiam, galbūt nugriuvusiam ant žemės ir besispardančiam), suteikiama galimybė aprimti. Vaikas pasodinamas ant kėdutės (tinka laiptai, jei šeima gyvena nuosavame name), gali būti pastatytas į kampą (tai dažnai praktikuodavo mūsų tėvai ir seneliai) ar nuvestas į kitą kambarį.
Reikėtų, kad aplinka būtų kaip galima ramesnė, turinti kuo mažiau dirgiklių, pavyzdžiui, žaislų. Vaikas šioje vietoje pabūna arba jam padedama pabūti (tai yra, jis laikomas ant rankų ar apkabinus) tiek minučių, kiek jam metų. „Pertraukėlės“ tikslas nėra vaiką nubausti už netinkamą elgesį, bet padėti jam nurimti. Galima vaikui paaiškinti, kad dabar reikės pasėdėti ar pastovėti (pagulėti atskirame kambaryje ant lovos) tol, kol aprims, o kai aprims, – vėl galės eiti žaisti. Gali prireikti vaiką visą laiką laikyti apkabinus, tačiau net ir tokiu atveju „Pertraukėlė“ yra naudinga, nes nors šiek tiek padeda aprimti emocijoms.
Jeigu vaikas labai pyksta, jis gali visos „Pertraukėlės“ metu verkti ir rėkti, gali muštis – tokiu atveju ramiai kartu su juo pabūkite ir paaiškinkite, kad jam reikia nurimti. Kai jis nors kelioms sekundėms nutils, pagirkite, kad jam puikiai sekasi būti ramesniam. Jei baigiasi „Pertraukėlei“ skirtas laikas, o vaikas vis tiek nenurimo, galima laiką pratęsti 1 minute, bet ne ilgiau.
Po „Pertraukėlės“ nereikėtų daug kalbėti apie tai, ką vaikas netinkamo buvo padaręs, – geriau pasiūlyti kokią nors veiklą ar eiti kartu pažaisti, apkabinti, priglausti, taip parodyti, kad jums patinka, kai vaikas yra aprimęs.
„Pertraukėlė“ gali būti taikoma maždaug nuo 2 metų, mažesniems vaikams sunkiau suprasti, ko iš jų norima ir kiek laiko trunka tos 1 ar 2 minutės, todėl mažiukus geriau raminti apkabinus ir kurį laiką ramiai pasėdint.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
