Vasara ritasi į pabaigą, o kartu su ja tėvus po truputį ima graužti nerimas: „Vaikas visą vasarą knygos į rankas neėmė – ar tikrai viskas gerai?“ Kyla nenumaldomas noras įkalbinėti grįžti prie skaitymo, palengva įsivažiuoti į naują režimą, kol dar neprasidėjo rugsėjis. Ar tai tikrai būtina ir ką apie tai sako tyrimai bei psichologai?
Šiais klausimais leidykla „Baltos lankos“ kalbino knygų autorę, mokymų trenerę Rasą Borodiną, kad išsiaiškintų, ką iš tiesų daryti, jei vaikas per vasarą taip ir neprisėdo prie knygos.
Pirmiausia – atsikratykite kaltės jausmo
„Vaiko neskaitymas nereiškia, kad darote kažką blogai“, – sako mokymų trenerė Rasa Borodina. Pasak jos, vasara ir turi būti skirta kitkam: „Esu už pusiausvyrą – vasara yra skirta pailsėti, bėgioti basomis ir patirti nuotykius. Jei nutiko taip, kad vaikas kelis mėnesius nepaėmė knygos į rankas, tikrai nereikia panikuoti ar graužti savęs.“
Tai iš dalies patvirtina ir tyrimų duomenys. JAV mokinių pažangos duomenis analizuojanti organizacija NWEA, palyginusi 2023 m. pavasario ir rudens vertinimų rezultatus, nustatė, kad matematikos įgūdžiai per vasarą krenta gerokai labiau nei skaitymo – vidutiniai skaitymo rezultatai tarp mokslo metų pabaigos ir naujų metų pradžios beveik nesikeičia. Vienas iš galimų paaiškinimų: vaikai savarankiškai skaityti linkę dažniau nei savarankiškai spręsti matematikos uždavinius, o matematikos įgūdžiai iš atminties blėsta greičiau.
Kitaip tariant – jei vaikas vasarą praleido be knygų, jo skaitymo įgūdžiai per tris mėnesius tikrai neišnyko.
Visiškai atsipalaiduoti irgi nereikėtų
Vis dėlto R. Borodina perspėja neversti šios ramybės kraštutinumu: „Iš patirties ir psichologijos žinau: visiškai nustojus skaityti, rugsėjį grįžti būna sunkiau. Tai atsitinka ne tik dėl pablogėjusių įgūdžių, bet ir dėl emocinio streso. Kai rugsėjį knyga tampa prievole, o smegenys atpratusios susikaupti, gali kilti pasipriešinimas.“
Jos patarimas – išlaikyti bent minimalų, bet malonų ryšį su knyga: kad ir 10 minučių per dieną, be jokio spaudimo.
Šią mintį netiesiogiai pagrindžia ir 2023 m. Kembridžo universiteto (prof. Barbara Sahakian) bei Fudan universiteto (Kinija) mokslininkų tyrimas, paskelbtas žurnale Psychological Medicine. Jame analizuoti duomenys apie daugiau nei 10 000 JAV paauglių, kurie skaityti savo malonumui pradėjo dar būdami 2–9 metų. Palyginus su tais, kurie skaityti pradėjo vėliau arba iš viso neskaitė, nuosekliai skaitantys vaikai paauglystėje rodė geresnius kognityvinius rezultatus, jautėsi geriau emociškai, rečiau patyrė stresą, mažiau laiko leido prie ekranų ir ilgiau miegojo. Smegenų skenavimo duomenys taip pat parodė didesnį atitinkamų sričių tūrį. Įdomu, kad optimaliu tyrėjai laiko apie 12 valandų skaitymo per savaitę – viršijus šią ribą, papildomos naudos pažinimui nepastebėta.
Tyrimas nekalba apie greitą efektą per kelias minutes ar konkrečiai apie popierinę knygą – jo išvados apie metų metais susiformavusio įpročio skaityti ilgalaikę naudą. Tad realistiškiausia žinutė tėvams būtų ne „reikia paskaityti prieš egzaminą“, o „verta, kad skaitymas būtų nuolatinė kasdienybės dalis, kad ir nedidelė“.
Ką daryti, jei vaikas priešinasi
Jei bandymai sugrąžinti prie knygos sukelia stiprų pasipriešinimą, R. Borodina siūlo:
- Nustoti įkalbinėti. Kelioms savaitėms visiškai paleiskite šią temą ir leiskite emocijoms atvėsti.
- Keisti formatą. Audioknygos, komiksai, žurnalai ar tiesiog garsinis skaitymas vaikui prieš miegą (net jei jam jau 10 metų) – irgi puikiai veikia.
- Rodyti pavyzdį. Vaikai kartoja tai, ką mato. Jei dažniau matys tėvus su knyga, o ne su telefonu, žinutė bus stipresnė už bet kokius įkalbinėjimus.
- Atsižvelgti į fizines kliūtis. Kartais vaikas neskaito ne iš užsispyrimo, o todėl, kad jam fiziškai sunku – verta pasitikrinti regėjimą ar pasitarti dėl galimų raidos ar dėmesio ypatumų.
„Atsiminkite – santykis su vaiku ir ramybė namuose yra daug svarbiau už perskaitytų puslapių skaičių. Knyga ateis tada, kai jai bus tinkamas laikas“, – primena knygų autorė ir mokymų trenerė.
Kaip švelniai pasiruošti rugsėjui
Skaitymas – tik dalis platesnio klausimo, kaip vaikui padėti be streso grįžti prie mokyklinio ritmo. R. Borodina pataria:
- Mažiau lūkesčių, daugiau ramybės. Vaikai labai jaučia tėvų nerimą. Jei tėvai patys ruošiasi mokslo metams lyg išgyvenimo kovai, vaikas irgi įsitempia.
- Grąžinti dienotvarkę švelniai. Likus savaitei ar dviem iki rugsėjo, pamažu ankstinkite miego laiką. Fizinis poilsis – geriausia streso priepuolių prevencija.
- Neversti skaitymo sąlyga ar bausme. Niekada nesakykite: „Nežaisi telefonu, kol neperskaitysi 5 puslapių“ arba „Jei paskaitysi, gausi valandą kompiuterio.“ Tokie mainai knygą vaiko galvoje paverčia tik nemaloniu kliuviniu, kurį reikia kuo greičiau įveikti pakeliui į „tikrąjį prizą“ – ekraną. Taip užauginame ne knygas mėgstantį vaiką, o derybininką dėl ekrano laiko.
- Sukurti jaukų skaitymo kampelį. Kartu su vaiku įrenkite kampelį su lempute ir pagalvėmis – vietą, kur jam bus smagu įsitaisyti.
Vietoj spaudimo – galimybė pasirinkti
Jei norite šį rugsėjį pradėti nuo naujų, dar neišbandytų knygų, verta žinoti, kad šiuo metu leidykla „Baltos lankos“ tęsia vaikų ir jaunimo literatūros išpardavimą. Tai proga rasti knygų, kurios sudomins net ir ne taip noriai skaitantį vaiką.
Parengė Milda Gaulienė, „Baltos lankos“
