Viena skaitytoja paklausė: „Kodėl norint vairuoti automobilį, reikia gauti vairuotojo pažymėjimą, o norint auginti vaiką, nereikia nieko mokytis, juk atsakomybė nepalyginamai didesnė?“ Deja, jokių privalomų mokslų, kaip auginti (slaugyti, maitinti, gydyti, lavinti) vaiką nėra.
Konsultuoja gydytoja anesteziologė-reanimatologė Valdonė Bernatavičienė.
Kol atvažiuos greitoji
Kai vaikas susižeidžia, užspringsta, nusipliko, visi tėvai žino – reikia kviesti greitąją pagalbą. Tačiau greitoji neatvažiuoja per minutę. Išsivysčiusiose šalyse greitosios-paramedicininės pagalbos-gaisrinių tinklas išdėstytas taip, kad pagalba atvažiuoja per 6 minutes. Lietuvoje pagalba atvažiuoja vidutiniškai per 20 minučių (o kartais tenka laukti ir 45 minutes). Tai labai ilgas laiko tarpas. Jeigu tuo metu tėvai nesiims nieko, o tik drebės ir verks, jie savo vaikui tik pakenks.
Pasak gydytojos Valdonės Bernatavičienės, svarbiausia įsikalti į galvą – verksiu ir nervinsiuosi paskui, o dabar privalau veikti.
Pirmiausia – įvertinkite situaciją
Prieš pradedant gaivinti, reikia įvertinti situaciją, kokia vaiko būklė, kvėpavimas, širdies veikla. Tai nėra paprasta, jei iki tol nesate savo vaiko stebėję. Vertėtų pasimokyti. Kai vaikutis kietai miega, žiūrėkite, kaip kilnojasi krūtinės ląsta; pasilenkite prie veiduko ir bandykite savo skruostu pajusti oro tėkmę; pasilenkite ir bandykite išgirsti kvėpavimą. Miegantį vaiką pačiupinėkite, pajauskite, kokia kūno temperatūra, įvertinkite, kokia kūno ir lūpų spalva (ji suteikia daug informacijos – esant kritinei situacijai spalva apie lūpas būna melsva ar pilkšva, o tai rodo, kad sutriko kvėpavimas ar širdies veikla).
Pabandykite padaryti mažą eksperimentą – spustelėkite vaiko pirštuką. Iš pradžių jis pabąla, bet netrukus pasidaro toks pat rožinis, kaip buvo. Paskaičiuokite, per kelias sekundes sugrįžta spalva.
Pabandykite miegančiam vaikui apčiuopti pulsą (jo ieškokite pažastyje arba kirkšnyje, o jei dar neužaugęs momenėlis – jausite ir jame).
Jei būsite taip patyrinėję savo vaikutį, tuomet atsitikus nelaimei galėsite pasakyti – yra kvėpavimas ar nėra, sutriko kraujotaka ar ne. Jei iki tol nebūsite pabandę įvertinti sveiko miegančio vaiko kvėpavimo, atsitikus nelaimei nesugebėsite to padaryti. Tada purtysite ir spaudysite kvėpuojantį vaiką arba nieko nedarysite, nors kvėpavimas bus sustojęs.
Įpūtimai ir paspaudimai
Jei dėl kokių nors priežasčių sutriko vaikučio kvėpavimas ir širdies veikla, reikės gaivinti. Mes sakome „gaivinimas“, o pasaulyje tai vadinama „basic life support“ (bazinis gyvybės palaikymas). Atlikdami įpūtimus ir krūtinės ląstos paspaudimus mes ne gaiviname, o palaikome gyvybę, nes taip tik 25 proc. užtikrinamas deguonies patekimas į gyvybiškai svarbius organus. Prieš pradedant gaivinti reikia vaiką paguldyti ant nugaros, po kaklu ir pečiais padėti pagalvėlę ar susuktą medžiagos volelį, kad kaklas nebūtų prilenktas prie krūtinės, o sudarytų su krūtinės ląsta tiesią liniją. Geriausia, kad krūtinės ląsta būtų atidengta – tada bus matyti, ar kvėpavimas atsistatė.
Jei esate vienas, teks pačiam ir gaivinti, ir kviesti greitąją pagalbą. Tai nėra lengva. Pirmiausia minutę laiko gaivinkite, o tik tada skambinkite medikams (gaivinant suaugusiuosius viskas atvirkščiai – pirmiausia reikia iškviesti pagalbą, tada pradėti gaivinti). Galbūt pavyks viena ranka daryti krūtinės ląstos paspaudimus, o kita – skambinti.
Kaip pūsti orą. Orą galite pūsti per nosį (tada teks užimti burną), per burną (teks užimti nosį) arba apžioti ir nosį, ir burną. Pūsti reikia labai švelniai, o oro tūris turi būti tik toks, kiek telpa burnoje.
Nereikia supūsti vaikui viso savo plaučių tūrio. Pūtimų ir paspaudimų dažnis: 2 x 30. Įpūtus du kartus reikia pačiupinėti, ar nėra pulso, tada spaudyti krūtinės ląstą.
Kaip spaudyti krūtinės ląstą. Susiraskite vietą, kurią spaudysite. Mintyse nubrėžkite liniją tarp spenelių ir liniją per krūtinkaulį. Kur šios linijos susikerta, reikia dviem pirštais žemiau krūtinės ląstos daryti paspaudimus. Paspaudimai turi būti greiti ir staigūs – 100 kartų per minutę. Jei nedrįstate daryti įpūtimų, pakaks ir krūtinės ląstos paspaudimų, tik svarbu daryti, o ne verkti nuleidus rankas. Minutę laiko padarius įpūtimus ir paspaudimus, reikia stebėti, ar neatsirado kvėpavimas ir pulsas. Jei neatsirado, reikia tęsti įpūtimus ir paspaudimus toliau.
Jei matote, kad vaikutis atsigavo, reikia jį paguldyti į vadinamąją atsigavimo poziciją – ant šono, viena ranka po galva, viršutinė koja sulenkta. Nors vaikas ir atsigavo, jo negalima palikti vieno, kol atvažiuos greitoji. Vis tiek reikia kas minutę tikrinti, ar jis kvėpuoja, ar plaka širdis.
Vaikas užspringo – nekratykite už kojų
Maži vaikai dažnai springsta skysčiais, tačiau tai nėra gyvybei pavojinga situacija. Tereikia vaikučiui suteikti patogią padėtį, kad galėtų išsikosėti, išsispjaudyti. Jei kažkiek skysčio neištekės, jis rezorbuosis.
Daug blogiau, jei į kvėpavimo takus pateko kietas svetimkūnis. Suaugusiųjų siauriausia vieta kvėpavimo takuose yra ties balso stygomis, o vaikų – po balso stygomis. Jei vaikutis įrijo svetimkūnį, ir tas užstrigo po balso stygomis, kvėpavimo takai užsidaro, ir vaikutis gali greitai uždusti.
Vaikai springdavo visais laikais, tad jei paklaustumėte močiučių, ką daryti tokiu atveju, atsakytų – paimti už kojų ir pakratyti žemyn galva. Dabar šio drastiško būdo atsisakyta – atlikta daugybė tyrimų, kurie įrodė, kad yra veiksmingesnių metodų.
Pirmiausia reikia apžiūrėti burnytę ir (jei įmanoma) pašalinti svetimkūnį. Jei svetimkūnio nematyti, kišti pirštų į gerklę ir jo ieškoti nepatariama, nes galima netyčia nustumti svetimkūnį į pačią siauriausią trachėjos vietą žemiau balso stygų.
Jei užspringo kūdikis iki metų ir yra sąmoningas, reikia jį paimti ant rankų veidu žemyn ir 5 kartus suduoti tarp menčių, tada atversti atgal ir 5 kartus paspausti toje vietoje, kur atliekami krūtinės ląstos paspaudimai.
Jei užspringo kūdikis iki metų ir yra netekęs sąmonės, reikia po visų šių manevrų dar 2 kartus įpūsti oro, kaip gaivinant. Viską kartoti, kol vaikas pradės kvėpuoti arba atvažiuos pagalba.
Jei užspringo vaikas virš metų ir yra sąmoningas, reikia jį apkabinti iš nugaros palei šonkaulių lanką ir spustelėti staigiu keliančiu judesiu (tai vadinamasis Heimlicho manevras). Plaučių tūris staiga sumažėja, plaučiuose esantis oras spaudžiamas, jis tokia pačia jėga spaudžia plaučių sieneles ir svetimkūnį, taigi svetimkūnis turėtų būti išstumtas lauk.
Jei užspringo vaikas virš metų ir yra netekęs sąmonės, reikia paguldyti ant kieto pagrindo ir5 kartus spustelėti po duobute žemyn ir į viršų galvos link nukreiptu judesiu. Tada apžiūrėti burnytę, ar nepasirodė svetimkūnis, jei ne – reikia 2 kartus įpūsti ir vėl 5 kartus paspausti (vėl apžiūrėti, 2 kartus pūsti, 5 kartus spausti), kol svetimkūnis pasišalina.
Nudegimai – mieste ir kaime
Viena dažniausių mažų vaikų traumų – nusideginimai. Gydytojai juos pagal pobūdį skirsto į „miesto“ ir „kaimo“.
„Miesto“ nudegimai – kava ir arbata… iš mamos rankų. Dažniausia situacija, kai mažylis patiria 2-3 laipsnio nudegimą, o nudega net 30 proc. odos būna tada, kai mama geria kavą ar arbatą, o kitoje rankoje laiko vaiką. Reikia jam tik taukštelėti per puoduką, ir karštas skystis nupliko veiduką, kaklą, pilvą. Kad neatsitiktų tokia nelaimė, mamos turėtų laikytis saugos taisyklių – kai ateina draugė išgerti kartu kavos, tai reikia daryti pakaitomis – viena geria, kita laiko vaiką (arba gerti kavą, kai vaikas miega).
Kūdikio oda yra tokia plona, kad nudega net nuo tokios kavos, kuri mamai pasirodys atvėsusi (kurią galima drąsiai gerti).
„Kaimo“ nudegimai – vaikutis įkritęs į karštą jovalą. Kaimuose maži vaikai dažniau nudega kojas, sėdmenis ir nugarytę, nes įkrenta į karšto jovalo puodus, išrikiuotus virtuvėje ant grindų.
Jei vaikutis nusidegino, pirmoji pagalba – kuo greičiau ir geriau nudegusią vietą atšaldyti. Nudegusią vietą geriausia šaldyti tekančiu vandeniu bent 5 minutes ir apvynioti švariu tvarsčiu, tinka ir švari paklodė. Negalima tiesiai ant nudegusios odos dėti ledo – patį ledą reikia įvynioti į medžiagą, kad nebūtų tiesioginio kontakto. Negalima nudegusios vietos tepti jokiais tepalais, aliejais. Aptvarstytą vaikutį reikią skubiai vežti į gydymo įstaigą.
Vaikutis kraujuoja
Tėvai labai išsigąsta, pamatę kraujuojantį vaiką. Iš tikrųjų vaizdas gali būti daug baisesnis nei reali bėda.
Galite padaryti eksperimentą – ant grindų virtuvėje išpilkite mažą stiklinytę pieno. Atrodys, kad viskas nusitaškė, o pieno išsiliejo litras. Tas pats ir dėl kraujo. Nedidelis kraujo kiekis gali atrodyti šiurpiai. Kai vaikas įsipjovė ar nusibrozdino ir bėga kraujas, ant kraujuojančios vietos reikia uždėti švarų tvarstį ir apibintuoti. Jei kraujas toliau sunkiasi, uždėkite dar vieną tvarstį ant viršaus ir dar kartą bintuokite truputį stipriau.
Jei žaizdoje yra svetimkūnis, jo nereikia traukti. Uždėkite iš abiejų svetimkūnio pusių po ritinuką binto, o su trečiu ritinukų apvyniokite, kad svetimkūnis neklibėtų. Žinoma, po to reikia skubiai važiuoti į artimiausią gydymo įstaigą.
Jei vaikas susižeidė akį, reikia bintuoti abi akytes. Mūsų akys juda sinchroniškai, tad jei apibintuosime vieną akį, ji ir toliau judės taip, kaip ir atviroji akis. Judant akies obuoliui trauma tik didės.
Kad neatsitiktų nelaimė
Pagrindinis patarimas, norintiems išvengti nelaimės – neatsitraukite nuo vaikučio daugiau nei per ištiestos rankos atstumą. Jei reikia kažką paimti, o nepasiekiate, imkite vaiką ant rankų ir eikite kartu.
Nuo pat gimimo negalima palikti kūdikio nei ant lovos, nei ant vystymo stalo.
Parengė Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
