Kaip sutvarkyti namus, kad juose būtų kuo sveikiau gyventi vaikui

Vaiko kambario valymas ir vėdinimas – svarbus dalykas, norint, kad vaikas augtų sveikas. Kaip sutvarkyti namus, kad juose būtų kuo sveikiau gyventi vaikui?

Tyrimas, kuris nuliūdino

Prieš kelis metus buvo atliktas namų dulkių tyrimas – paimta mėginių iš 7 atsitiktinių butų.

Pavojingų cheminių medžiagų buvo rasta visuose tirtuose dulkių mėginiuose. Daugiausiai rasta ftalatų ir degumą mažinančių medžiagų. Ftalatai naudojami minkšos plastmasės gaminiuose, dedami į kvepalus bei statybines medžiagas, o degumą mažinančios medžiagos naudojamos elektronikos prietaisuose, balduose, tekstilės gaminiuose. Šių degumą mažinančių medžiagų koncentracija viršijo ribą iki 1000 kartų!

Dviejuose mėginiuose rasta ir pavojingų perfluorintų junginių, kurie naudojami neprisvylančiuose induose, impregnuotuose drabužiuose, riebalų nesugeriančiose pakuotėse.

Dulkėse ieškota pavojingų cheminių medžiagų, kurios geriausiai ištirtos ir kurioms priskiriamos „rimčiausias neigiamas poveikis sveikatai“ – sąsajos su vėžinėmis ligomis, endokrininės sistemos ardymas, neigiamas poveikis embriono vystymuisi, vaisingumui, imunitetui. Vis dėlto mokslininkai nėra nustatę saugios ribos, kuri padėtų įvertinti konkrečios koncentracijos poveikį organizmui. Tai labai individualu – priklauso nuo lyties, amžiaus, svorio, paveldimumo, imuniteto ir t.t.

Į dulkes patenka iš gaminių, iš dulkių – į kraują

Būdamos pusiau lakios, pavojingos cheminės medžiagos iš daiktų ar statybinių medžiagų patenka į patalpų orą ir dalis jų „nusėda“ ant dulkių.

Užterštos dulkės gali būti įkvėptos, prarytos kartu su maistu, taip pat – patekti į organizmą, kai maži vaikai kiša dulkėtus daiktus į burną. Nuo patalpose praleidžiamo laiko priklauso, kiek stipriai mus gali veikti pavojingos cheminės medžiagos, esančios dulkėse. Teigiama, kad suaugęs žmogus iki 90 proc. paros laiko praleidžia patalpose, o maži vaikai namuose būna dar ilgiau, dalį laiko praleisdami ant grindų.

Tai, kad iš dulkių pavojingos medžiagos patenka į kraują, patvirtina ir Baltijos aplinkos forumo atlikti tyrimai. Buvo ištirtas 10 savanorių kraujas, paaiškėjo, kad visų tirtų žmonių kraujas užterštas pavojingų medžiagų kokteiliu. Šios medžiagos į organizmą patenka ir kitu keliu – per maistą, iš pakuočių, indų.

Ką gali padaryti tėvai?

Liūdniausia, kad šių tyrimų rezultatai ypač nepalankūs vaikams – mažylių imuninė sistema jautresnė, jie nuolat namie, ant grindų, nuolat kažką kiša į burną… Todėl alergologai vaiko gimimui pataria ruoštis iš anksto. Prieš susilaukdami vaiko, suaugę žmonės turi gerai apgalvoti, į kokius namus jį parsiveš.

Kaip įrengti vaiko erdvę

Vaikui reikėtų skirti atskirą kambarį arba sutvarkyti tą kambarį, kuriame vaikutis praleis didžiąją laiko dalį:

Iš kambario reikėtų išnešti kilimus, kambarines gėles, visus daiktus, kurie nėra reikalingi ar gali kaupti dulkes.

Visas mielas smulkmenėles geriau išnešti į kitą kambarį ar laikyti už stiklo.

Gėlių reikėtų atsisakyti ne tik todėl, kad jos gali skleisti aštrų kvapą ir kaupia dulkes. Svarbiausia, kad ant vazono žemės neretai veisiasi pelėsinis grybelis.

Jei labai norite kilimėlio prie lovos, geriau rinktis pintą demblį ar trumpo plauko kilimą, kad mažiau kauptųsi dulkės ir kad būtų galima kokybiškai jį išvalyti.

Ant langų geriau kabinti paprastas užuolaidas, kurias galima nuimti ir kartą per mėnesį išskalbti, arba žaliuzes, įmontuotas į langą. Galimos ir ritininės užuolaidos ar kiti dangalai, jei juos galima dažnai valyti.

Knygas reikėtų laikyti uždarose lentynose, o senas, antikvarines knygas išnešti.

Jei kambaryje drėksta sienos ar įsiveisęs pelėsinis grybelis, tai prieš parsivežant naujagimį iš ligoninės, reikėtų padaryti remontą ir stengtis cheminėmis priemonėmis grybelį išnaikinti.

Kaip valyti ir vėdinti namus

Kambarius reikėtų bent kartą per dieną išvalyti drėgna šluoste. Dulkes reikia nuo paviršių valyti drėgna šluoste geriausia du kartus per dieną.

Jei kilimų negalima išnešti, juos reikėtų siurbt siurbliais, kuriuose filtras – vanduo.

Vaiko kambarį reikia bent kelis kartus per dieną išvėdinti, ypač tvarkant kambarį (šluojant, siurbiant, valant dulkes) ir po valymo, po lovos klojimo, prieš miegą. Vėdinant ne tik padidėja deguonies kiekis, bet ir sumažėja dulkių. Vėdinti patalpas rekomenduojama trumpai, bet intensyviai. Patalpos geriausiai išsivėdina sudarius skersvėjį.

Jei už lango gatvė, lauke padidėjęs kietųjų dalelių kiekis ar vaikas alergiškas žiedadulkėms, tai vėdinti atidarius langą ne tik nerekomenduojama, bet net ir pavojinga. Šiuo atveju labai pagelbsti rekuperacinė sistema arba oro valytuvai, kurie atgaivina kambario orą, nepraleisdami žiedadulkių ir dulkių iš lauko.

Patalpose turėtų vyrauti 40–60 proc. santykinis oro drėgnis. Žiemą įjungus šildymą santykinis oro drėgnis sumažėja iki 20 proc. – oras pasidaro sausas lyg dykumoje. Sauso oro padariniai – džiūsta nosies ir akių gleivinė, sausėja oda, kenčia gyvūnai, baldai ir muzikos instrumentai.

Todėl orą, ypač šildymo metu, būtina drėkinti. Šią funkciją atlieka specialūs oro drėkintuvai, kurie sudrėkina patalpų orą iki reikiamo lygio.

Ką daryti su žaislais

Vaiko kambaryje turėtų būti kuo mažiau minkštų žaislų. Juos reikėtų kas savaitę išskalbti skalbimo mašinoje. Geriausia rinktis žaislus, kuriuos galima plauti ar drėgnai valyti. Knygutes reikėtų laikyti uždengtas dėžėje ar už stiklo, nes dažnai alergiją sukelia knygų dulkės.

Kaip išsirinkti patalynę

Perkant pagalvę ir antklodę pirmenybę reikėtų teikti toms, kurias galima išskalbti. Visiškai netinka vatinės, pūkinės, plunksninės, o ypač gautos kaip palikimas iš kitų vaikų. Geriausiai rinktis sinteponines, vilnones (jei vaikas nealergiškas vilnai). Perkant čiužinuką, netinka vatinis, iš šieno, geriau rinktis kokoso plaušo, grikių lukštų, poroloninį ar lateksinį. Patalynės užvalkalai turėtų būti medvilniniai, šviesios spalvos.

Antklodę, pagalvę reikėtų bent kartą per mėnesį išskalbti, čiužinuką lauke išpurtyti, o žiemą net palaikyti lauke apie 6 valandas. Čiužinuko ar patalynės negalima dulkinti namie, nes visos dulkės, erkutės ir jų ekskrementai liks kambaryje. Jei vaikas alergiškas, vykdamas į kitą vietą, jis kartu turėtų vežtis ir savo pagalvę bei antklodę.

Naminiai gyvūnėliai ir alergiškas vaikas

Jei šeimoje yra polinkis sirgti alerginėmis ligomis, tai naminių gyvūnėlių nereikėtų net laikyti. Dažniausiai išsivysto alergija katės plaukui, bet alergiją sukelti gali ir šuo, ir jūrų kiaulytės, ir žiurkėnai, ir paukščiai (tiksliau – jų epitelio ląstelės). Net laikant namuose akvariumą, alergiją sukelia ne žuvytės, bet jų maistelis, kurio patenka į aplinką. Alergiją gali sukelti ir tarakonų paliekamos išmatos. Kartais manoma, kad vaikas pripras prie namie auginamo gyvūno, tačiau taip būna retai. Kartais alergija gyvūnams nustatoma tik atlikus tyrimus, nors atrodo, kad jie nieko blogo nedaro.

Tačiau niekada negalima pasakyti, kad ir ateityje viskas bus gerai.

Jei jau atsitiko taip, kad jūs laikote gyvūną, ir gimsta vaikelis, tai bent pasistenkite neleisti gyvūnui būti tame pačiame kambaryje, kur miega vaikas, dažniau valykite gyvenamąsias patalpas. Jei pasireikš bent kokie alergijos požymiai, geriau atiduoti gyvūnėlį kitiems žmonėms.

Jei nutarėte pirkti gyvūnėlį, atlikite mėginius (odos ar kraujo), ar jūsų vaikelis nėra alergiškas kokiam gyvūnėliui. Net jei mėginiai ir neigiami, įsijautrinti gali bėgant laikui, po mėnesio ar kelių, o tada išsiskirti su mylimu gyvūnėliu bus labai sunku.

Konsultavo alergologė Audronė Giedraitienė

„Mamos žurnalas“