Vaiko teisių gynėja Lina: supratau, kaip rasti raktą į vaikų širdis

Kartu su daugybe vaikų Lina dalyvavo orientavimosi sporto stovykloje prie Germanto ežero

Vaiko teisių apsaugos skyriuje Telšiuose teisininke dirbanti Lina Petreikė sako, kad gavusi pasiūlymą dirbti tarnyboje nė minutės neabejojusi. „Nesuklydau pasirinkdama šį kelią. Darbas įdomus, o svarbiausia – padeda pažinti šeimas, suprasti, kaip rasti raktą į vaikų širdis“, – sako Lina. 

Ji teigia, kad jai suprasti vaikus padeda ne tik įgytos žinios, bet ir sportas. 10-15 km bėgimo ir maudynės ežere – tai, ko reikia, kad Linos diena būtų prasminga.  

Lina mano, kad vasara geriausias metų laikas save realizuoti. Ji keliasi dar prieš šeštą ryto, draugėn pabėgioti pasiima ištikimą keturkojį borderkolį ir leidžiasi į Masčio ežero pakrantę.  

Kas rytą, nesvarbu – 20 laipsnių šalčio ar 20 laipsnių šilumos, valanda lauke suteikia energijos visai dienai.  

Beveik kiekvieną vasaros vakarą, o atostogų metu net du kartus per dieną, teniso raketė yra geriausia draugė. Tenisą mėgsta abu su sūnumi.  

„Pastaruoju metu žavi ir tinklinis –  tiek salės, tiek paplūdimio. Atsistoju basa ant smėlio ir atrodo, jau pailsėjau nuo kasdieninių rūpesčių. Žiemą žavi slidinėjimas. Kažkada paskolintomis draugės slidėmis išmokau lygumų slidinėjimo. Gal tai sportas, kuris užima pirmą vietą iš visų mėgstamų“, – pasakoja vaiko teisių gynėja.  

Gamtoje Lina pasisemia energijos, mokosi santykio su aplinka, gyvūnais, žmonėmis. Orientavimosi sportas  Linos gyvenime – dar viena aistra. Šiuo malonumu Lina jau dalinasi ir su šimtais vaikų.   

Kartu su daugybe vaikų Lina dalyvavo orientavimosi sporto stovykloje prie Germanto ežero.  

„Beveik 300 vaikų apsigyveno palapinėse miške, kasdien vyko treniruotės, ilgi žygiai. Oi, koks žavesys, kai vaikai mokosi ne tik sportuoti, bet gyventi tikrą gyvenimą – kur nesuvaidintas rūpestis vienas kitu, kur atsiskleidžia vaiko asmenybė, kur būna ir ašarų. Buvo įdomi patirtis, visi išvyko laimingi. Jaučiau didelį pakylėjimą, dar didesnį norą įtraukti šeimas, vaikus į sportą“,  įspūdžiais dalinasi Lina.  

Lina sportu susižavėjo prieš 20 metų, pradėjo bėgioti, draugės pakviesta atėjo į STEP šokių treniruotes, o toliau susidomėjo kitomis sporto šakomis. Šias patirtis, kaip gyvenimo harmonijos galimybę, Lina neša ir į telšiškių šeimas. 

„Su paauglio sūnaus draugais dažnai išeinu futbolo, tinklinio pažaisti, važiuojame į ežerą maudytis, darome žygius apie ežerą, žaidžiame tenisą. Aš žinau, kad sportas, o ypač su vaikais, ir man atneš kažką įdomaus ir gerų emocijų. Nesenai Telšiuose buvo įstaigų tinklinio turnyras. Dalyvavo įvairios įstaigos, biudžetinės ir verslo. Subūrėme savo komandą ir mes, nors tai buvo jungtinė komanda, joje dalyvavau ir aš kartu  su kolege, kaip Vaiko teisių atstovės, laimėjome trečią vietą. Įsibėgėjus vasarai turiu daug organizacinių planų tiek teniso, tiek tinklinio  aikštelėje, tiek miško takuose. Atiduodama save vaikams aš labai praturtėju“, –  teigia Lina.  

Beveik kiekvieną vasaros vakarą, o atostogų metu net du kartus per dieną, teniso raketė yra geriausia draugė

Sportinis užsispyrimas moko padėti šeimoms

Savo aistrą sportui ir mokėjimą džiaugtis gyvenimu bei tuo uždegti kitus Lina aiškina žemaitišku charakteriu.  

„Gimiau ir užaugau Telšiuose. Studijos Vilniuje buvo puikios, žaviuosi didmiesčiu, jame įgyta patirtimi, bet Telšiai – vieta, kur noriu būti. Juolab, kad gamta čia – man gražiausia pasaulyje. Aplink ežerai, miško parkai, grynas oras ir gražiu žemaitišku užsispyrimu pasižymintys žmonės“, – sako Lina. 

Ji pati siekia kokiu nors žaviu poelgiu papuošti kiekvieną savo dieną, tuo dalinasi ir su aplinkiniais. Labiausiai Liną džiugina, kai padėti gali tėvų ar likimo nuskriaustam vaikui, kurio gyvenimo istoriją jau būtų galima sudėti į storiausią knygą. 

„Iki šiol atsimenu dvi istorijas: Atliekant globos peržiūrą, teko bendrauti su globėja ir globojamu berniuku. Globėja pasiguodė, kad nebežino, kaip globotiniui padėti, mat vaikas nedrąsus, liūdnas, niekur nepritampa, neturi draugų.  Kadangi žaviuosi ir išbandžiusi daugelį sporto šakų, pasiūliau šiam berniukui tuoj pat, jau po kelių valandų ateiti į teniso treniruotę, man pasirodė, kad šiam vaikui tenisas labai tiktų. Atėjo, pabandė. Didžiausia dovana man buvo, kai sužinojau, kad berniukas tenisą lanko iki šiol ir ten jam labai patinka, susirado draugų. Džiaugiuosi šeimai ir vaikui parodžiusi teisingą, o, svarbiausia, jiems tinkantį kelią į džiugią kasdienybę ir savęs atradimą“, – teigia Lina. 

Antra istorija, pasak Linos, labai panaši.  

Keičiant globėją, teisme ji bendravo su dviem broliukais, kai šie augo vaikų globos namuose. Vienas iš jų užsiminė, kad labai norėtų išbandyti tenisą. Lina tuoj pat paprašė trenerio vieno trenerio, kad vaikai susipažintų su tenisu. Treneris sutiko, o Lina, susisodinusi broliukus į savo mašiną, nuvežė juos į teniso aikštyną. 

„Džiaugiausi, kad galiu nors taip sušildyti vaikų širdeles, kurios sužalotos sunkių gyvenimo rakščių.   Žinau, kiekvienas geras ir kilnus darbas būtinai užsiliks vaikuose ir užaugs. Greičiausia jokiu atlygiu jis man negrįš, bet bus perduotas tų vaikų vaikams, kaip mokėjimas turiningai ir džiugiai bei darniai su kitais gyventi savo gyvenimą“, – sako Lina.  

Ji teigia dažnai šeimoms, kuriose maža darnos, parekomenduojanti kartu pasportuoti, svarbiausia, kad tai būtų malonumas, jaustųsi geros emocijos, o ir kartu praleistas laikas – neįkainojama dovana ateičiai.  

Visų vaikų sielos šviesios 

Lina sako, kad negerų vaikų nebūna, su vaikais turi atrasti ryšį, pasinerti į jų pasaulį. Jei jie nori kalbėti, jų turi klausyti ir net nesugalvok pakritikuoti ir pamoralizuoti. Vaiką privalu išklausyti, net jei ta tema tau, kaip suaugusiam, kelią nerimą.  

Vaikai atsiveria ir suaugusįjį ima vertinti kaip autoritetą tik tada, jeigu šis girdi vaiką, girdi, o ir pats – vaikui atviras. Vaikai jaučia kiekvieną nuotaiką, kiekvieną emociją ir mato net mažiausią veido mimiką, todėl kalbant su vaiku, žmogus, turi būti atviras, nuoširdus ir atsidavęs tik tai akimirkai, kurios nori jaunasis pašnekovas. 

„Suaugęs turi kažkiek tapti vaiku, tokio amžiaus, kokio amžiaus vaikas, jei nori kad vaikas su tavimi bendrautų, suaugęs negali vaikui sakyti: aš geriau žinau. Vaikas taip pat asmenybė ir turi tokią pat nuomonę kaip suaugęs. Kai įsijaučiu į vaiko gyvenimą, imu geriau suprasti, ko ir kodėl jam reikia“, – kalba Lina. 

„Svarbiausia nepraleisti tos akimirkos, kai vaikas siekia bendrauti, kai nori suaugusiojo, kurį pasirinko autoritetu, dėmesio. Ši akimirka gali vaikui daug duoti, tiek daug, kad aukštyn kilstelės visą jo gyvenimą, neleis paklysti“, – teigia teisininkė Lina Petreikė. 

Šeimų gerovės labui Lina dirba jau 14 metų, o penkerius iš jų paskyrusi vaiko teisių gynimui.  

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Rekomenduojami video

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− 3 = vienas

Kitos temos: