Vaiko kalbos ugdymas prasideda labai anksti – gerokai iki mokyklos. Su vaikų rašytoja Živile Labute kalbamės, ką galėtų padaryti tėvai, kad vaikutis į pirmą klasę išeitų sklandžiai kalbėdamas.
Kaip tėvai gali padėti vaikui lavinti kalbą priešmokykliniame amžiuje?
Vaiko kalbos ugdymas prasideda nuo kasdienio bendravimo. Priešmokykliniame amžiuje labai svarbu skatinti vaiką kalbėtis, bendradarbiauti ir mokytis per patirtį. Kuo daugiau vaikas bendrauja, tuo drąsiau jis reiškia mintis ir jausmus. Vaiko kalba auga tada, kai su juo kalbamasi – ne skubant, o iš tikro klausantis.
Kokią vietą kalbos ugdyme užima knygos ir skaitymas?
Labai svarbią. Komunikavimo kompetencija apima ne tik kalbėjimą, bet ir gebėjimą suprasti kalbą, o vėliau – pirmuosius skaitymo bei rašymo įgūdžius. Tėvams verta sudominti vaiką knygomis, pasakomis, paveikslėliais, kartu kalbėtis apie žmonių santykius, jausmus, įvykius.
Knyga vaikui – tai ne tik tekstas. Tai pokalbis apie jausmus, santykius ir pasaulį.
Dažnai kalbame apie žodžius, bet ar kalba – tik tai?
Tikrai ne. Kalba – tai ir gestai, mimika, kūno kalba. Vaikai mokosi bendrauti stebėdami, kaip mes kalbame, reaguojame, klausomės. Todėl svarbu atkreipti dėmesį ir į neverbalinį bendravimą.
Taip pat verta skatinti vaiką bandyti rašyti ir skaityti, net jei tai tik raidžių ar savo vardo „paišymas“.
Leiskime vaikui rašyti taip, kaip jis moka. Net raidžių paišymas yra svarbus žingsnis į skaitymo džiaugsmą.
Kaip tėvams suprasti, ar vaiko kalba vystosi tinkamai?
Svarbu stebėti vaiko kalbinį lygį: ar jis moka papasakoti, atsakyti į klausimus, pats jų paklausti, ar geba būti pašnekovu. Tai daug pasako apie vaiko kalbinę brandą.
Kaip keičiasi kalbos ugdymas pradėjus lankyti mokyklą?
Pradinio amžiaus vaikams labai padeda kalbėjimo strategijos. Pirmokai ir antrokai gali mokytis planuoti, ką nori pasakyti, pasakoti įvykius nuosekliai, ieškoti tikslesnių žodžių, kurti istorijas pasitelkdami piešinius ar komiksus.
Žaidimai, vaidinimai ir improvizacijos padeda vaikams drąsiau kalbėti. Padeda vaikui nebijoti kalbėti – o drąsa yra labai svarbi kalbos dalis.
O ko svarbu mokytis vyresniems pradinukams – trečiokams ir ketvirtokams?
Šiame amžiuje vaikai jau mokosi suprasti, kodėl kartais nesusikalbame. Jie mokosi klausytis kitų, laikytis kalbėjimo taisyklių, diskutuoti, kūrybiškai perpasakoti istorijas, keisti jų pradžią ar pabaigą. Tai padeda lavinti ir dialoginę, ir monologinę kalbą.
Koks vaidmuo tenka kūrybiškumui?
Kūrybiškumas yra labai svarbus. Vaidinimai, žaidimai, istorijų kūrimas ir improvizacija padeda vaikui kalbėti raiškiai, įtaigiai ir drąsiai.
Kūrybiškumas stiprina vaiko kalbą ir jo pasitikėjimą savimi.
Kuo daugiau kalbėsimės, skaitysime ir kursime kartu, tuo stipresnė bus vaiko kalba.
Nuotrauka LRT/Evaldo Blažio
Susiję straipsniai
