Dažnai atrodo, kad vaikams paaugus, miego iššūkiai pasilieka praeityje. Deja, ne visada. Kartais neramias naktis išgyvena ir darželinukai, ir moksleiviai.
Vyresnių vaikų miegą ypač veikia tai, kas vaikų gyvenime vyksta dienos metu. Tai gali būti ir įvairūs pokyčiai, išgyvenimai, nerimas. Todėl vaikui ėmus neramiai miegoti, pirmiausiai turėtume savęs paklausti – kas šiuo metu vaiko gyvenime vyksta?
Dovilė Šafranauskė, Pagarbios tėvystės ugdančioji vadovė, „Hand in hand“ filosofijos profesionalė, @pagarbitevyste; @mylu.lt
Adaptacija
Net ir suaugusiems žmonėms darbo pakeitimas, grįžimas į veiklas sukelia įtampos. Tad ką kalbėti apie vaikus. Net ir nežymūs pokyčiai gali kelti nerimo bei paveikti nakties miegą. Natūralu, jei adaptacijos darželyje ar mokykloje laikotarpiu vaikas ima dažniau nubusti, pabunda išsigandęs, suprakaitavęs ar sako, jog susapnavo kažką nemalonaus. Taip gali būti net ir tuomet, jei dienos metu vaikas atrodė gana ramus. Ne visi vaikai atvirai reiškia savo emocijas. Tokiu periodu vaikui reikia daugiau mūsų pagalbos nusiraminant. Nereikėtų palikti vaiko vieno ar nereaguoti į jo šauksmus. Ankstyvajame amžiuje vaikai dar neturi neurologinių galimybių nusiraminti be suaugusiųjų pagalbos, todėl, užuot nusiraminę, jie emocijas užspaudžia. Deja, vienaip ar kitaip jos prasiveržia vėliau.
Paprastai toks elgesys praeina po tam tikro laiko, kai vaikas pripranta prie pokyčio ir nurimsta.
Miego pokyčius galime pastebėti, net ir vykstant ne tokiems rimtiems pasikeitimams vaiko aplinkoje. Galbūt pasikeitė auklėtoja, darželyje yra naujokų ar išvyko geras draugas.
Pokyčiai šeimoje
Tai viena dažnesnių neramaus vaikų miego priežasčių. Neretai sunkiau vaikai ima miegoti tada, kai mama, tėtis, grįžta į darbą ar galbūt daugiau jame praleidžia laiko; jei tarp tėvų padaugėjo nesutarimų; net jei laukiama sesutės/broliuko. Pasikeitusi mamos energija, galbūt greitesnis nuovargis, ji nebegali tiek žaisti kartu ar nešioti – visa tai kelia didelį nerimą vaikams. Todėl nakties metu vaikai gali norėti atkeliauti pas tėvus, prašyti pabūti kartu – visa tai rodo, kad vaikai ieško daugiau saugumo. Būtinai kalbėkimės su vaikais apie tai, kas vyksta, kokie pokyčiai laukia, užtikrinkime, kad jie visada galės pas mus sulaukti saugumo ir paguodos. Skirkime daugiau nei įprastai kokybiško laiko, kad vaikai patirtų saugumo jausmą.
Naktiniai siaubai
Nors naktiniai siaubai pasitaiko ir ankstyvesniame amžiuje, apie antruosius-trečiuosius gyvenimo metus jei itin padažnėja. Tai siejama su intensyvia neurologine veikla. Naktiniai siaubai skiriasi nuo košmarų tuo, kad vaikai stipriai verkia tarytum nepabudę, lyg per miegus. Tėvus gąsdina tai, kad vaikai dažnai nereaguoja į kreipimąsi vardu, juos sunku pabudinti. Įdomu tai, kad pavykus pabudinti arba ryte vaikai neatsimena išgyvenę tokį verkimo epizodą. Naktiniai siaubai sunkūs tėvams, tačiau patiems vaikams visai nėra pavojingi, tad prireikia kantrybės juos išbūti ir nežadinti vaiko.
Aiškios rutinos nebuvimas
Ne visi vaikai geba pajusti, kada jie yra pavargę, ir nueiti miegoti, todėl darželinukams itin svarbu turėti aiškius miego laikus bei pastovią miego rutiną. Kuo panašesniu metu vaikai atsiduria lovoje, tuo lengviau jų kūnas prisitaiko ir pasiruošia poilsiui. Kuomet miego laikas stipriai kinta arba vienoks yra darbo dienomis, visai kitoks savaitgaliais, vaikai gali pervargti, ir tai jiems trukdys pailsėti nakties metu. Dėl nepastovaus miego laiko gali būti sunkiau ir užmigti, atsiranda daugiau pasipriešinimo vakare. Todėl labai rekomenduotina laikytis kuo pastovesnės rutinos bei vakaro ritualo.
Ekranai
Darželinio amžiaus vaikus itin lengvai veikia per didelė stimuliacija ekranais, tai gali padaryti labai didelę įtaką neramiam jų miegui. Pirmiausia filmukų vaizdai ir greitas tempas gali sukelti neramius sapnus, naktines baimes, o ekranų skleidžiama mėlynoji šviesa trikdo melatonino išsiskyrimą. Dėl to gali būti sunkiau vakare nurimti ir užmigti. Rekomenduočiau vengti bet kokių ekranų likus bent 2 valandoms iki miego laiko. Šia rekomendacija turėtų pasinaudoti ir tėvai, norintys geriau pailsėti nakties metu.
Neaiškios miego ribos
Tikriausiai nėra daugiau reikalų turinčio žmogaus pasaulyje nei miegoti einantis darželinukas: atsigerti, ant puoduko, meškiuko, pas tėtį, ne – pas mamą… Ir visi kiti reikalavimai, padedantys nutolinti miego laiką. Kuo daugiau reikalavimų vykdysime, tuo jų skaičius didės, ilgindamas migdymo laiką. Todėl verta perspėti vaikus, kad dabar atliktų visus reikalus, nes toliau jau liksime miegamajame. Pasiimtų meškiuką, kurio nori šiandien, ir paskutinį kartą pavalgytų prieš einant į lovą. Na o toliau į reikalavimus reaguojame jautriai ir atjaučiančiai, priimdami vaiko emocijas, tačiau neskubėdami jų pildyti. Pamažu, nusistovės aiškios ribos, ir reikalavimų sąrašas ims trumpėti. Ribų testavimas yra itin būdingas tokiame amžiuje. Jis visiškai normalus ir sveikas. Tiesiog mes turime nuspręsti, kiek ir kokių ribų norime laikytis keliaujant miegoti.
Norisi daugiau ryšio su tėvais
Kai gyvenimo tempas toks greitas, kai patys grįžtame pavargę po darbų, labai lengva pamesti tikrą kokybišką buvimą su vaikais. Ryšio su tėvais norintiems vaikams sunku atsiskirti vakare, jie priešinasi ėjimui miegoti, nes… tiesiog nori dar bent kelis minutes pasimėgauti tėvų draugija. Todėl šeimai susirinkus namo, nuostabu, jei galime tiesiog susiplanuoti laiko žaidimui su vaikais, be telefonų, televizoriaus ar kitų dėmesio vagių. Aktyvūs ryšio žaidimai – grumtynės, gaudynės, kai skamba daug juoko, o mes, suaugusieji, leidžiame vaikams būti stipresniais, – labai efektyviai atkuria ir stiprina ryšį. Taip pat bet kokia kita veikla, kurią renkasi vaikas. Atrodytų, kas gi bendro su miegu? Tačiau paleidę emocijas, pasijutę saugiais ir palaikantys ryšį su mumis, vaikai miega kur kas ramiau.
Prisimindami, kad neramus miegas yra tik simptomas, galime smalsiai patyrinėti, kas vyksta vaiko gyvenime, ir rasti būdus, kaip pagerinti mažylio poilsį.
