Gydytoja mano 6 metų dukrai įtarė metabolinį sindromą, skyrė tyrimų. Apie tokią ligą neteko girdėti. Papasakokite, kodėl jis atsiranda, ką daryti, kad jis neatsirastų, kaip jį gydyti? Skaitytoja.
Atsako vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras.
Kas yra metabolinis sindromas? Žodžiu „metabolinis“ vadinama medžiagų apykaita organizme – būtinos cheminės reakcijos gyvybei palaikyti. „Sindromas“ – medicinoje ir psichologijoje vartojamas terminas, reiškiantis grupę tam tikrų kartu pasireiškiančių klinikinių požymių, kuriuos pastebi gydytojas bei pats pacientas (simptomai), ir kurių fiziologinė priežastis (liga, sutrikimas) dar nėra nustatyta arba nežinoma.
Kuo pasireiškia metabolinis sindromas? Metabolinis sindromas pasireiškia nutukimu, padidėjusiu kraujo spaudimu ir cukraus kiekiu, pakitusiu kraujo riebalų santykiu kraujyje. Žmonės jo ilgai nejaučia. Metabolinio sindromo rizika didėja bėgant metams, tačiau pastaruoju metu šis sutrikimas vis dažniau atsiranda ir jauniems žmonėms, nes nemažai įtakos jam išsivystyti turi aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, mažas fizinis aktyvumas. Mažai juda net vaikai – buvimą lauke, sportinius žaidimus jiems atstoja televizorius, kompiuteris. Vaikams metabolinis sindromas diagnozuojamas nuo 5 metų. Nesiimant jokių veiksmų ir nekeičiant gyvenimo būdo, smarkiai didėja širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto ir kitų ligų išsivystymo rizika.
Kas turi įtakos metaboliniam sindromui atsirasti? Metabolinio sindromo išsivystymą lemia dvi veiksnių grupės: genetiniai (paveldimi) ir gyvensenos.
Rizika padidėja, jei artimi giminaičiai serga ar sirgo 2 tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija (padidėjusio kraujospūdžio liga) ar kitomis širdies kraujagyslių ligomis jaunesniame amžiuje.
Vis dėlto pagrindinis vaikų ir suaugusiųjų metabolinio sindromo rizikos veiksnys yra gyvenimo būdas.
Tarp vaikų antsvorio, nutukimo ir suaugusiųjų nutukimo yra aptiktas glaudus ryšys:
Kai antsvoris ar nutukimas pastebimas 3–6 metų amžiuje, tikimybė, kad suaugęs žmogus bus nutukęs, didėja 20–30 proc.
Kai antsvoris ar nutukimas pastebimas 6–12 metų amžiuje, – nutukimą turės apie 50 proc. suaugusiųjų.
Jei nutukę būna paaugliai, tai net 70–80 proc. suaugusiųjų irgi bus nutukę.
Mokslininkai yra įrodę, kad antsvoris vaikystėje 2 kartus padidina mirties riziką nuo išeminės širdies ligos apie 57 gyvenimo metus.
Metabolinio sindromo rizikos veiksniai nuo kūdikystės yra šie:
mažas gimimo svoris ir po to greitas svorio augimas;
permaitinimas kūdikystėje;
antsvoris bet kuriuo vaikystės tarpsniu;
progresuojantis stabilus nutukimas bet kuriuo vaikystės tarpsniu.
Ką daryti, kad šis sindromas neatsirastų? Antsvoris ir jo pasekmė – nutukimas – viena labiausiai paplitusių vaikų ligų, kuri sukelia daugybę kitų rimtų sutrikimų.
Pirmiausia reikia šalinti bet kurio amžiaus vaikų nutukimo priežastis:
Nuo lopšio nepermaitinkite vaiko, neverskite ištuštinti kiekvieną buteliuką ar suvalgyti porciją.
Venkite iš anksto paruošto saldaus maisto.
Mažinkite sočiųjų riebalų ir transriebalų kiekį maiste (mažiau duokite vaikui sviesto, grietinės, taukų, skrudintų patiekalų ir patiekalų, pagamintų su margarinu, palmių aliejumi, riebalų mišiniais). Sočiuosius riebalus pakeiskite šalto spaudimo aliejais. Visai atsisakyti riebalų negalima!
Skatinkite vaiką kasdien suvalgyti kuo daugiau daržovių.
Maitą ruoškite namuose.
Atsisakykite greito maisto, bulvių traškučių, įvairių spragėsių.
Atsisakykite maisto, turinčio daug lengvai pasisavinamų angliavandenių, – saldžių miltinių patiekalų, keptų, džiovintų vaisių, uogų, vaisių sulčių ir sausų pusryčių, majonezo, pomidorų padažų, keptų ir aštrių patiekalų.
Neduokite vaikui valgio, ypač saldaus, komforto pojūčiui arba kaip atlygio už „gerą elgesį“.
Nuo lopšio pratinkite kasdien kuo daugiau judėti.
Ribokite pasyvius žaidimus, laiką prie TV, kompiuterio.
Kai vaikas pradeda suvokti, kad jis skiriasi nuo kitų ir tai pradeda jį jaudinti, skatinkite suprasti, kad jis bus kitoks, jei sveikiau valgys ir daugiau judės.
Visa šeima rodykite vaikui pavyzdį. Jei nenorite sulaukti metabolinio sindromo, visi šeimoje turėsite pakeisti mitybos, fizinio aktyvumo, pasyvaus laisvalaikio leidimo įpročius. Tėvų pavyzdys gydant vaikų nutukimą itin svarbus. Pamokymai „daryk taip ir taip“ bus bereikšmiai, jei vaikas nematys tėvų pavyzdžio.
Kaip jį gydyti? Nutukimo gydymas – sudėtinis metų metus trunkantis procesas, susidedantis iš maisto parinkimo, porcijos dydžio nustatymo, maisto paskirstymo per dieną; iš fizinio aktyvumo didinimo, ieškant priimtinų formų.
Jei antsvoris nedidelis, stengiamasi vienerius metus išlaikyti esamą svorį, kad vaikas ūgiu „pasivytų“ svorį. Jei vaikas nutukęs, – svoris mažinamas. Svorio mažėjimas turėtų būti labai lėtas: nuo 0,5 kg per mėnesį iki 0,5 kg per savaitę. Svarbiausia ne sumažinti, bet stabilizuoti vaiko kūno masės augimą. Augantis organizmas negali būti varginamas dietų. Labai svarbu, kad vaikas gautų pakankamai maisto medžiagų, kad nesutriktų jo augimas. Naudinga, jei tėvai kartu su vaiku aktyviai leistų laisvalaikį: eitų į baseiną, žaistų judrius žaidimus.
Jeigu gydytojas įtarė vaikui metabolinį sindromą, dera atlikti visus jo skirtus tyrimus, nuolat su juo konsultuotis vaiko maitinimo klausimais, būtina kraujospūdžio kontrolė taip dažnai, kaip patars gydytojas, ir gliukozės koncentracijos kraujyje tyrimai vaikui nevalgius kas 3–4 mėnesius. Jei vaikui atsiras kokių nors anksčiau nebuvusių negalavimų, pvz., troškulys, dažnesnis šlapinimasis, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
