Lietuva priskiriama jodo deficito regionui, o jis būtinas būsimoms mamoms, kūdikiams, vaikams. Vaikų gydytoja pasakoja apie šį mikroelementą.
Vaikų gydytoja ir endokrinologė Lina Orlovskaja
Jodas – vienas iš svarbiausių mikroelementų nėštumo, žindymo metu ir visą gyvenimą. Iš jodų mūsų skydliaukė gamina hormonus, kurie lemia protinį vystymąsi, sklandžią psichomotorinę raidą, medžiagų apykaitą organizme, lytinę brandą, svorio ir ūgio prieaugį, odos, plaukų, nagų būklę ir daugybę kitų biologinių funkcijų organizme. Esant nedideliam jodo trūkumui organizme, žmogus greičiau pavargsta, darosi labai jautrus ir nervingas, sumažėja darbingumas.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra pripažinusi jodo trūkumą – kaip vieną svarbiausių maisto veiksnių, turinčių įtakos gyventojų sveikatai. PSO duomenimis, didesnius ar mažesnius sveikatos sutrikimus patiria apie trečdalis pasaulio gyventojų, kuriems trūksta jodo. Jodo trūkumas nėštumo laikotarpiu gali lemti persileidimą, padidėjusį perinatalinį ir vaikų mirtingumą, protinį atsilikimą, kretinizmą. Kretinizmas yra vienas sunkiausių jodo trūkumo sukeltų sutrikimų, kuriam būdingi sunkūs fizinio vystymosi sutrikimai, ryškus protinis atsilikimas.
Lietuva priskiriama jodo deficito regionui, nes Lietuvos gėlame vandenyje bei dirvožemyje jodo beveik nėra. Tokių vietovių augaliniame ir gyvūniniame maiste jodo irgi trūksta. Jodo stokos pavojus Lietuvoje įrodytas tyrimais. Nuo 1995 m. iki 2007 m. Lietuvoje buvo vykdoma tarptautinė Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) remiama programa dėl skydliaukės ligų, susijusių su jodo apykaitos sutrikimais, paplitimo. Atliktų tyrimų duomenimis, tik 40 proc. ištirtų vaikų jodo koncentracija šlapime atitiko normą. 46 proc. tirtų vaikų organizme pasireiškė mažų ir vidutinių jodo trūkumo sukeltų sutrikimų.
Didžiausią riziką kelia jodo trūkumas nėštumo laikotarpiu, nes skydliaukės hormonai trijodtironinas (T3) ir ypač tiroksinas (T4) yra būtini vaisiaus smegenų vystymuisi. Jodas ypač svarbus nėštumo pradžioje, kai vaisiaus skydliaukė dar nėra susiformavusi ir tiroksinas gaunamas tik iš motinos organizmo. Dėl to skydliaukės hormonai tiriami visoms nėščiosioms. Mokslininkai yra įrodę, kad skydliaukės hormonų kiekis kraujyje lemia ir sėkmingą sveikimą nuo infekcinių ligų, kai skydliaukės hormonų yra daugiau nei vidutinė norma, sveikstama greičiau, imunitetas veikia geriau, nei tuomet, kai jūsų skydliaukės hormonai yra arti žemutinių normos ribų.
Pagal PSO rekomendacijas, suaugęs žmogus per parą turėtų gauti 150 μg (mikrogramų) jodo, nėščiosioms ir maitinančioms motinoms rekomenduojama per parą suvartoti iki 250 mikrogramų jodo. Pagrindinis šio mikroelemento šaltinis yra maisto produktai – net 94 proc. reikiamo jodo kiekio žmogus gali gauti su maistu: iki 58 proc. su gyvūninės, iki 30 proc. su augalinės kilmės produktais, iki 4 proc. su nevirintu geriamuoju vandeniu, iki 2 proc. su įkvepiamu oru.
Daugiausia jodo yra susikaupę jūrose ir vandenynuose, todėl jo galima gauti valgant jūros žuvis, jūros gėrybes, jūros kopūstus, žuvų taukus. Kiti maisto produktai, kuriuose taip pat yra gausu jodo: juodieji serbentai, apelsinų sultys, pieno produktai,bertoletijų, graikiniai riešutai, svogūnų laiškai, česnakai, kiaušiniai, bulvės, virtos su lupena.
Į maisto produktus jodas patenka iš dirvožemio, tačiau jei dirvožemyje jodo stinga, jo nebus ir tokiame dirvožemyje išaugintuose maisto produktuose. Lietuvos gėlajame požeminiame vandenyje ir dirvožemyje jodo beveik nėra, todėl su Lietuvoje išaugintais maisto produktais reikiamo jodo kiekio negausime. Būtent dėl to Lietuvoje visose parduotuvėse ir prekybos centruose galite įsigyti joduotosios druskos. Vienas efektyviausių būdų užtikrinti pakankamą jodo kiekį organizme – kokybiškos joduotosios valgomosios druskos vartojimas. Visi duonos kepiniai irgi gaminami naudojant joduotąją druską.
Joduotąją druską reikia laikyti tamsiame, sandariame inde, nes jodas yra lakus elementas, kuris, druską laikant nesandariuose induose, išgaruoja. Be to, jodo junginiai karštyje skyla, todėl geriausia joduotąja druska barstyti jau pagamintus patiekalus arba baigiant gaminti. Suaugusiesiems valgomosios druskos rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 5 gramus per dieną.