Vartojant vaistus, svarbu ne tik suderinti juos su maistu ar tarpusavyje bei žinoti, kuriuo metu vaistas geriamas, bet ir atsižvelgti į vaisto formą – nedalinti tabletės pusiau, jei ši neturi griovelio, neatverti kapsulės ir pan.
Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, pacientai retai kada klausia, ar galima tabletes dalinti.
„Tai atrodo savaime suprantamas dalykas, tačiau pradėjusi klausinėti pacientų apie vaistų vartojimą, sužinau, kad tabletės dažnai dalinamos perpus ar dar į mažesnes dalis. Todėl tenka atkreipti jų dėmesį, kad taip elgtis galima tikrai ne su visais vaistais. Dalis pacientų prisipažįsta, kad perka stipresnius nereceptinius vaistus tam, kad galėtų juos dalinti pusiau – tai daro taupymo sumetimais. Tačiau neteisingai vartojamas vaistas gali sukelti nepageidaujamą poveikį bei tinkamai nesuveikti. Todėl vaistui nesuveikus, visada gerai atsižvelgti į tai, kaip, kiek kartų ir kokio stiprumo vaistas buvo vartotas“, – aiškina vaistininkė.
Nelaužyti ir nekramtyti
Dažniausiu atveju, jei ant tabletės nėra griovelio, jos laužyti negalima, ypač jei ant pakuotės yra nurodyta, kad tai yra prailginto, modifikuoto atpalaidavimo tabletės.
„Tabletėje, kuri neturi griovelio, veiklioji medžiaga gali būti netolygiai pasiskirsčiusi, tad ją perlaužus pusiau, gamintojas negarantuoja, kad kiekvienoje pusėje veikliosios medžiagos bus po lygiai“, – atkreipia dėmesį G. Tautkevičienė.
Jei padalinama pusiau prailginto ar modifikuoto atpalaidavimo griovelio neturinti tabletė, pažeidžiamas jos apvalkalas, dėl kurio įprastai veiklioji medžiaga į kraujotaką atpalaiduojama palaipsniui, užtikrinant tolygų veikimą.
„Pažeidus šį apvalkalą, gaunamas staigus vaisto veikimas. Pvz., kraujo spaudimui skirto vaisto veikliosios medžiagos koncentracija kraujyje staigiai padidėja, kas lemia staigų spaudimo kritimą, vietoje įprastinio tolygaus spaudimo išlaikymo. Staigus spaudimo kritimas gali sukelti galvos svaigimą, skausmą, bendrą silpnumą, jėgų nebuvimą“, – sako vaistininkė.
Ji tęsia toliau sakydama, kad jei bus pažeistas plėvele dengtos tabletės apvalkalas, kuris neturi griovelio, taip pat gali pasireikšti šalutinis vaistų poveikis.
„Kraują skystinančio aspirino tabletės turi specialų dangalą, kuris apsaugo skrandį nuo galimo vaisto dirginančio efekto. Pažeidus plėvelę, gali atsirasti skrandžio skausmas ar ilgainiui formuotis erozijos, žaizdos. Tas pats galioja, jei tabletė bus sukramtyta. Taip pat pažeidus kai kurių tablečių ar kapsulių apvalkalus, veiklioji medžiaga gali pilnai nesuveikti dėl sąveikos su skrandžio sultimis“, – pažymi G. Tautkevičienė.
Pasak jos, sukramčius tabletę, kuri turėtų būti praryta, kyla didelė tikimybė, kad pacientas nesulauks maksimalaus vaisto teikiamo poveikio.
„Kramtant tabletę pažeidžiamas apvalkalas, kuris saugo veikliąją medžiagą nuo netinkamos sąveikos su aplinka. Jei abejojama, kurias tabletes galima kramtyti, o kurias ne – šią informaciją galima rasti informaciniame lapelyje ar paklausti vaistininko“, – pataria vaistininkė.
Dažniausiai išberti kapsulių turinio nerekomenduojama, nes kapsulės apvalkalas taip pat apsaugo veikliąją medžiagą nuo skrandžio sulčių, maisto ar seilėse esančių fermentų. Tačiau yra atvejų, kai kapsules galima ardyti, mat veiklioji medžiaga papildomai būna apsaugota, arba kai pacientas turi rijimo problemų ir kitos farmacinės formos nėra – tada su gydytojo žinia vaistas gali būti vartojamas be apvalkalo.
Vaistų vartojimo ypatumai
Burnoje tirpias tabletes, pasak vaistininkės, galima tirpinti minimaliame vandens kiekyje, taip pat laikyti po liežuviu ar kramtyti. Šias tabletes yra gerai laikyti po liežuviu, kadangi burnos gleivinėje yra greita kraujotaka, tad vaistas suveikia greičiau, nei prarytas, pvz., vaistas spaudimui mažinti – kaptoprilis.
„Prailginto ir modifikuoto atpalaidavimo tabletės turi būti praryjamos, kad nebūtų pažeistas tabletės apvalkalas. Vaistas po truputį atsipalaiduotų į sisteminę kraujotaką ir palaipsniui pradėtų veikti, užtikrindamas ilgalaikį veikimą. Plėvele dengtos tabletės turėtų būti nuryjamos, nes apvalkalas saugo veikliąją medžiagą nuo išorės veiksnių. Tuo tarpu žvakutės gali būti vaginalinės arba išeinamosios angos, jos dažniausiai naudojamos tik nakčiai, kadangi stovint preparatas gali išbėgti. Jei žvakutės skirtos naudoti kelis kartus per dieną, įsidėjus ją, reikėtų 20-30 min. pagulėti lovoje“, – vardija G. Tautkevičienė.
Kalbėdama apie antibiotikus vaikams ji sako, kad dažnai šie būna miltelių pavidalu, todėl labai svarbu juos pasigaminti taisyklingai, kad būtų gauta reikiama koncentracija.
„Atvėsintas virintas vanduo turi būti pilamas žemiau prie vaisto pridedamo dozatoriaus nurodytos žymos, nes tirpstant milteliams tūris pakils. Ištirpus milteliams ir oro burbuliukams nusėdus, reikia papildomai įpilti vandens iki nurodytos ribos“, – tikslina vaistininkė.
Jos teigimu, kilus neaiškumams, pacientai ne visada stengiasi juos išspręsti – tam įtakos gali turėti tiek laiko stoka, tiek eilėje laukiančių žmonių dūsavimai.
„Kartą vienas klientas pirko mažamečiui išrašytą antibiotiko suspensiją, kurią reikėjo pasigaminti pačiam. Priminiau gaminimo instrukcijos, klientas patvirtino, kad jas suprato. Po kelių dienų jis visgi grįžo į vaistinę tvirtindamas, kad gydymo kursui užbaigti trūksta antibiotiko. Paaiškėjo, kad vietoje pagamintos suspensijos į šaukštelį buvo suberti milteliai ir tiesiai suduoti vaikui“, – pavyzdžiu dalijasi G. Tautkevičienė.
Susiję straipsniai
None found
