Per metus susikaupia sąrašas knygų, kurias norėjome, bet nespėjome perskaityti. Vasara dažnai tampa proga prie jo sugrįžti, tačiau daugeliui tai pavyksta sunkiau, nei tikėtasi. Ne dėl to, kad trūksta laiko ar noro, o todėl, kad ekranų įpročiai sumažino gebėjimą ilgam susikaupti ties vienu tekstu. Šią vasarą leidykla „Baltos lankos“ kviečia šį gebėjimą atgaivinti.
Kaip pakito gebėjimas skaityti
Rašytojas ir leidybos specialistas Hugh McGuire’as dar 2015 m. aprašė asmeninę patirtį, kurią tikriausiai atpažins daugelis: atsigulęs vakare su knyga, jis įstengdavo perskaityti tris ar keturis sakinius, o tada akys nukrypdavo į telefoną. Tada vėl į knygą. Ir vėl į telefoną. Per metus jam pavyko perskaityti vos keturias knygas – ir tai nutiko žmogui, profesionaliai susijusiam su knygų pasauliu. Per dešimtmetį, kurį skiria nuo to laiko, ekranų mūsų gyvenime atsirado dar daugiau – tikėtina, kad situacija dar pablogėjo.
Tyrimai, kuriuos H. McGuire’as cituoja, paaiškina kodėl: su kiekvienu nauju pranešimu, laišku ar naujienos antrašte į smegenis plūsteli dopamino. Smegenys išmoksta jo siekti – nuolat, refleksyviai, be sąmoningų pastangų. Knyga šiose varžybose neturi šansų: ji nesiūlo greito atpildo, reikalauja kantrybės ir ilgalaikės koncentracijos. Būtent to mums labiausiai ir trūksta.
Skaitymo raumuo
Neseniai žurnalas „The Guardian“ paskelbė rašytojo Ioano Marco Joneso tekstą apie bandymą sugrįžti prie klasikos. Sąraše – Charlesas Dickensas, Bramas Stokeris, Laurence’as Sterne’as. Rezultatas buvo kuklus: perskaitęs vos keliasdešimt puslapių, jis dažnai knygą padėdavo į šalį. Ir tai darė žmogus, kuris paauglystėje šiuos autorius skaitė be jokio vargo.
Oksfordo universiteto literatūros profesorė Kate McLoughlin pastebi, kad šiandien skaitome daugiau nei bet kada – socialinių tinklų įrašus, el. laiškus, naujienas, komentarus. Tačiau tokio skaitymo kokybė kitokia: jis lavina greitą nuskaitymą, o ne gilų suvokimą. Ilgai netreniruotas bet kuris raumuo silpsta. Skaitymo raumuo – ne išimtis.
Kaip sugrįžti prie knygų: keli patikrinti būdai
Ekspertai ir patys skaitytojai dalijasi įžvalgomis, kurios gali padėti vėl grįžti prie rimtesnių tekstų skaitymo.
Pradėkite nuo mažų dozių. Šiuolaikinius romanus siūlome skaityti kaip buvo daroma Viktorijos laikais – leidžiama ir skaitoma dalimis ar skyriais. Vienas skyrius vakare, ne daugiau. Skaitymas dalimis lėtina tempą, leidžia įsigilinti į tekstą ir išlaikyti susidomėjimą siužetu.
Ekranams – pertrauka. Hugh McGuire’as išbandė paprastą taisyklę: nei išmaniojo telefono, nei kompiuterio valandą prieš miegą. Pasak jo, smegenys prie knygos pripranta greičiau, nei tikėtasi.
Rinkitės knygą, kuri traukia, o ne „privalomą“ perskaityti. Vasara – ne egzaminų sesija. Pirmiausia svarbu malonumas, ne pareiga.
Audioknyga – taip pat skaitymas. Ioanas Marcas Jonesas pastebi, kad malonus ausiai audioknygų balsas gali būti puikus tiltas į sudėtingesnį tekstą. Svarbiausia – garso kokybė.
Vasara – tinkamiausias metas šiuos praktinius patarimus patikrinti patiems.
„Baltos lankos“: trisdešimt metų skaitymo kultūros
Leidykla „Baltos lankos“ per trisdešimt penkerius metus išleido daugybę lietuvių autorių knygų ir pasaulinės literatūros vertimų – nuo klasikos iki šiuolaikinės literatūros. Mūsų įsitikinimu, knygos niekur nedingo. Skaitytojai – taip pat. Tereikia nedidelės pauzės ir sąmoningai pasirinktos knygos rankoje.
Parengė: Milda Gaulienė, „Baltos lankos“
Pagal šaltinius: Hugh McGuire, „Why can’t we read anymore?“ (Medium, 2015); Ioan Marc Jones, „I devoured classic novels as a teenager. In a world of distractions, can I relearn how to read them?“ (The Guardian, 2026 m. birželio 2 d.)
Susiję straipsniai
