Vasara, atostogas, viskas taip atrodo idiliška. Jokio skubėjimo, lėkimo, lėtesnis tempas, pasikeitusi dienotvarkė. Pirmąją savaitę be darželio labai smagu, tarsi šventė vaikams ir tėvams, nes daugiau galima leisti laiko kartu. Vaikas ilsisi, miega ilgiau, nebėra būtinybės anksti keltis, skubėti, stovėti kamščiuose, pusryčiams nebebūtinai košės, kodėl gi ne ledai?
Bet antrą savaitę atsiranda klausimas: „Ką veiksime šiandien?“ Ir taip – kasdien!
UMO studijos ir darželio vadovė Vilma Bačiulienė
Struktūruota laisvė – kas tai?
Daugeliui tėvų vasara be darželio – džiaugsmas ir iššūkis viename.
Viena vertus, tai galimybė sulėtinti tempą, pabūti kartu, patirti mažus kasdienius džiaugsmus.
Kita vertus – netikėta rutinos griūtis: nėra kam ir kuo užimti vaiko, nebelieka struktūros, o ir tėvų jėgos ir kantrybė – ne begalinės.
Vaikui reikia laisvės. Bet vaikui taip pat reikia ir rėmų. Šiandien vis dažniau kalbama apie vadinamąjį struktūruotos laisvės principą – kai dienos eiga yra nuspėjama, bet ne per griežta. Tai tarsi švelnus tvarkaraštis, kuriame numatyta vietos tiek suplanuotai veiklai, tiek spontaniškiems žaidimams ar poilsiui. Pavyzdžiui, jei vaikas žino, kad po pusryčių jis turės kūrybinę valandėlę, o po pietų – išvyką į parką ar skaitymo kampelį, jis jaučiasi ramiai ir saugiai. Tokia struktūra padeda išvengti nuobodulio, nežinomybės jausmo, sumažina konfliktų riziką („kodėl dabar neleidžiama žiūrėti filmuko?“) ir stiprina vaiko savarankiškumą.
Tėvams struktūruota laisvė – tai būdas išlaikyti vidinę ramybę. Ne paslaptis, kad chaotiškos dienos be plano gali varginti ir suaugusiuosius. Tad net ir paprastos gairės padeda: rytinė mankšta, priešpiečių ruošimas kartu, pietų pasaka, poilsio laikas, žaidimai kieme, pavakarės „tylos minutės“ – visa tai sukuria balansą tarp veiklos ir poilsio.
Svarbiausia – nesusikurti ir nesiekti įgyvendinti tobulo grafiko. Planai turi savybę keistis, pavyzdžiui, netikėtai apniukęs dangus pakviečia į balų žygį ar vaikas sugalvoja statyti slėptuvę po stalu. Tokie netikėtumai yra vasaros grožio dalis.
Kodėl vaikams reikia struktūros, net kai šviečia saulė?
1. Struktūra suteikia saugumo jausmą
Vaikai, ypač jaunesnio amžiaus, dar tik mokosi suprasti pasaulį aplink save. Kai jų dienos turi nuspėjamą ritmą – pavyzdžiui, žino, kad po pusryčių bus laikas žaisti, tada pietūs, po to pasivaikščiojimas lauke, – jie jaučiasi saugūs. Net jei tvarkaraštis nėra labai griežtas, pastovumas leidžia jiems suprasti, ko tikėtis, ir sumažina nerimą.
2. Mažiau streso ir pykčio protrūkių
Kai vaikai nežino, kas jų laukia, jiems sunkiau perjungti dėmesį nuo vienos veiklos prie kitos – tai gali sukelti pykčio, nepasitenkinimo ar net isterijos momentus. Aiškiai vaikui įvardinta rutina („Po pietų skaitome knygelę, tada eisim į lauką“) padeda jiems pasiruošti pokyčiui.
3. Diena su dienotvarke = mažiau nuobodulio
Vasara dažnai atneša daugiau laisvo laiko, bet ir daugiau „ką dabar veikti?“ akimirkų. Nuobodulys nėra blogas reiškinys, bet jei vaikas nuolat nežino, ką veikti, jis gali tapti irzlus ar ieškoti dėmesio netinkamais būdais. Aiški dienotvarkė (pavyzdžiui., „ryte – veikla lauke, po pietų – rankdarbiai“) padeda užpildyti laiką prasmingai.
Leisdami pačiam vaikui rinktis veiklą, pasiūlykite keletą variantų, pavyzdžiui 3, iš kurių jis galėtų pasirinkti jam labiausiai patinkančią veiklą. Tai ugdys jo savarankiškumo gebėjimus ir pasitikėjimo savimi jausmą bei padės išvengti nesutarimų, jei vaikas pasirinktų veiklą, kurią šiuo metu būtų sunku įgyvendinti.
4. Planas padeda riboti ekranų laiką
Kai nėra plano, labai lengva pasinerti į telefoną, planšetinį kompiuterį ar televizorių – tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Struktūra padeda įvesti aiškias taisykles: kada galima naudoti ekranus, o kada ne. Tai apsaugo vaikus nuo pernelyg didelio ekranų naudojimo ir skatina kūrybišką žaidimą.
5. Skatina savarankiškumą ir atsakomybę
Kai vaikas žino dienos eigą, jis gali pats pradėti ruoštis veiklai, susidėti reikalingus daiktus ar net pats priminti, kas bus toliau. Tokiu būdu struktūra tampa ne tik tėvų priemone valdyti dieną, bet ir vaikų savarankiškumo ugdymo įrankiu.
Juk vasara – tai atostogos! Ar reikia planuoti viską?
Tikrai ne. Vienas iš vasaros privalumų – laisvė nuo griežto grafiko, galimybė pabūti be skubėjimo, atrasti dienos džiaugsmus spontaniškai. Vaikams reikia erdvės tyrinėti pasaulį savaip – be nuolatinių nurodymų ar veiklos plano. Būtent vasaros dienos leidžia pabusti be skambučio, praleisti laiką lauke, eksperimentuoti, pasvajoti.
Tačiau norėdami išvengti streso sau ir vaikui, turėti daugiau aiškumo, būtinai susikurkite naują vasaros dienotvarkę, kada kelsitės, pusryčiausite, žaisite, būsite lauke, pietausite, miegosite, vakarieniausite ir eisite miegoti. Nauja dienotvarkė patiems suteiks daugiau aiškumo, mažiau sumaišties, priekaištų sau, ypač iš pradžių, kai galbūt nepavyks visko tiek nuveikti per dieną, kaip buvote įpratę, kol vaikas būdavo darželyje.
Nepamirškite, dienos struktūra neturi užgožti spontaniškumo – ji tiesiog suteikia rėmus, kurie leidžia tam spontaniškumui pasireikšti saugiai.
Tada, kai visai nėra jokių gairių ar dienos ritmo, vaiką dažnai užklumpa nežinomybės jausmas ir nuobodulys. Ir tai – visai neblogai! Nuobodulys nėra priešas. Priešingai – tai vertinga būsena, kuri skatina vaikus mąstyti kūrybiškai, išrasti žaidimus, imtis iniciatyvos. Kai vaikui „nėra ką veikti“, jis pradeda ieškoti, kurti, konstruoti, klausinėti ir fantazuoti. Tokios akimirkos ugdo savarankiškumą, gebėjimą spręsti problemas, pasitikėjimą savo idėjomis.
Tėvų užduotis šiuo metu – ne iš karto siūlyti veiklą, o duoti laiko vaikui pabūti su savo mintimis, net jei jis skundžiasi. Dažnai praeina vos kelios minutės, ir staiga vaikas jau stato fortą iš pagalvių, iš popieriaus gamina „bilietus į koncertą“ ar kviečia surengti išgalvotą iškylą lėlytėms. Tokie žaidimai – ne tik pramoga, bet ir augimo dalis.
Struktūruota vasara – puikus laikas pasiruošti darželio startui
Jei darželio pirmasis startas laukia tik nuo rudens, vasara – puikus metas be streso ir skubos pasiruošti laukiančiam naujam etapui ir dideliam pokyčiui.
Iš anksto susipažinkite su būsimo darželio dienotvarke ir pamažu pabandykite ją prisijaukinti savo dienos eigoje.
Svarbu drastiškai visko nekeisti. Pradėkite, pavyzdžiui, nuo pietų miego, stenkitės suformuoti įprotį miegoti pietų miego tokiu laiku, kaip darželyje vaikai miegos.
Vaikui įpratus miegoti darželio ritmu, pratinkite prie pusryčiavimo laiko. Galbūt iš pradžių prireiks dvejų pusryčių, nes vaikas rytais mėgsta anksti keltis ir sulaukti darželio pusryčių laiko vaikui yra per ilgas laiko tarpas. Tai padės pasiruošti ir susiplanuoti savo laiką, kai vaikas jau pradės lankyti darželį.
Vėliau pratinkitės prie buvimo lauke ir edukacinių veiklų bei žaidimų laiko.
Visai nesvarbu, ar vasarą atostogausite nuo darželio, ar dar tik ruošitės darželiui, nepamirškite išlaikyti darželio ritmo, kad nuo rudens prasidėjęs kitoks gyvenimo ritmas nekeltų daug streso tiek jums, tiek vaikui.
Kad vaikui būtų lengviau priprasti prie būsimos darželio dienotvarkės, susikurkite ją vizualiai. Su vaiku nusipieškite ir aptarkite, ką jis veiks darželyje (vienas piešinėlis – vienas veiksmas, pavyzdžiui, pusryčiai, Ryto ratas, žaidimai, laikas lauke, pietūs, miegas ir pan.) ir tuomet pasikabinkite visus piešinėlius iš eilės matomoje vietoje. Atsikėlus ryte kartu su vaiku nukeliaukite prie piešinėlių ir aptarkite, kokia šiandien bus dienotvarkė. Tai vaikui suteiks aiškumo ir struktūros dienoje. Atlikę konkretų veiksmą, sugrįžkite prie dienotvarkės piešinėlių ir aptarkite, kas dabar laukia. Tai puikus būdas simuliuoti darželį prieš pradedant jį lankyti. Stenkitės tokios dienotvarkės laikytis ir savaitgaliais bei atostogaudami, pavyzdžiui, prie jūros ar pas senelius, nes taip greičiau tai taps įprasta dienotvarke ir vėliau bus lengviau sugrįžti į ritmą.
Pabaigoje: Nepamirškite, dienos struktūra suteikia daugiau lengvumo nei struktūros nebuvimas. Lengviau planuoti laiką, savo energiją, mažiau blaškymosi, nežinomybės ir streso, daugiau galimybių spontaniškumui, poilsiui bei lengviau po vasaros grįžti į įprastą gyvenimo tempą.
