Atsakingas nėštumo planavimas – tai sąmoningas pasiruošimas vienam iš svarbiausių įvykių gyvenime dar iki pastojimo. Jo tikslas – užtikrinti kuo geresnę būsimos mamos sveikatą ir sudaryti palankiausias sąlygas sveikam vaisiaus vystymuisi. Moksliniai tyrimai rodo, jog daugiau nei pusė nėštumų įvyksta neplanuotai, todėl reprodukcinio amžiaus moters sveikata turėtų būti vertinama ne tik tada, kai ji aktyviai planuoja nėštumą. Kuo geresnė moters sveikata iki pastojimo, tuo mažesnė nėštumo komplikacijų rizika ir palankesnės sąlygos būsimo kūdikio vystymuisi.
„Paradoksalu, tačiau daugelis moterų savo sveikata aktyviau rūpintis pradeda tik sužinojusios, kad laukiasi. Vis dėlto svarbiausi vaisiaus vystymosi procesai vyksta pačiomis pirmosiomis nėštumo savaitėmis, kai dalis moterų dar net nežino esanti nėščios. Todėl svarbu pakankamai dėmesio nėštumui skirti dar iki jo – užtikrinti tinkamą lėtinių ligų kontrolę, peržiūrėti vartojamus vaistus, įvertinti, ar nėra reikalingi papildomi skiepai, mitybos bei gyvenimo būdo pokyčiai“, – akcentuoja med. dr. Ž. Sabonytė-Balšaitienė.
Reikalingi vizitai pas gydytojus
Bent kartą per metus, kiekviena moteris turėtų profilaktiškai apsilankyti pas savo gydytoją akušerį-ginekologą, kuris įvertintų jos ginekologinę sveikatą, atliktų ultragarsinį tyrimą, reikalingą atmesti struktūrinius pakitimus, tokius kaip miomos, gimdos polipai ir kt., kurie gali trukdyti pastoti ar apsunkinti neštumo eigą.
„Svarbu nepamiršti laiku atlikti gimdos kaklelio citologinį tepinėlį pagal Lietuvoje galiojančią gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą – visoms vyresnėms nei 25 metų nėščiosioms, kurios jis nebuvo atliktas per pastaruosius trejus metus, svarbu jį atlikti nėštumo pradžioje“, – primena gydytoja akušerė-ginekologė.
Moterims, kurios serga lėtinėmis ligomis, svarbu apsilankyti pas jas gydančius specialistus bei aptarti šių ligų ir vartojamų medikamentų įtaką planuojamam nėštumui. Pasitaiko atvejų, kai tenka keisti vaistus ar koreguoti jų dozes, kad jie būtų saugūs vaisiui.
„Didžiausią reikšmę sklandžiai neštumo eigai turi cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, skydliaukės ligos, epilepsija, autoimuninės ligos, kraujo krešėjimo sutrikimai bei nutukimas. Taip pat, dėmesį reikėtų atkreipti moterims, kurioms diagnozuota bronchų astma, įgimtos ar įgytos širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Svarbu nepamiršti apsilankyti ir pas gydytoją odontologą – planuojant nėštumą būtina gydyti ėduonį, kadangi organizme esanti infekcija gali lemti persileidimą, priešlaikinį gimdymą ar priešlaikinį vaisiaus vandenų nutekėjimą“, – vardina med. dr. Ž. Sabonytė-Balšaitienė.
Ji pabrėžia, jog nuo gydytojų moterys neturėtų slėpti jokių anksčiau turėtų ar turimų ligų bei negalavimų, nes tik taip jie galės padėti laiku užbėgti komplikacijoms bei nukreipti moteris tinkamų specialistų konsultacijoms.
Rūpestis savo sveikata: į ką dar atkreipti dėmesį?
Nėštumo planavimas leidžia dar iki pastojimo įvertinti bei koreguoti ir kitus rizikos veiksnius – kūno svorį, psichikos sveikatą, žalingus įpročius ir mitybą. Tai ypač svarbu todėl, kad dalis vaisiaus organų formuojasi pačiomis pirmosiomis nėštumo savaitėmis, kai moteris dar gali nežinoti, kad laukiasi. Bet kuri moteris, nesvarbu, kokio amžiaus ji būtų, turėtų laikytis sveikos gyvensenos principų, nes tai itin svarbu planuojant nėštumą.
„Deja, net ir sveiką gyvenimo būdą propaguojančioms moterims, reikalingi tam tikri vitaminai planuojant nėštumą ir jo pradžioje, iš kurių svarbiausias – folio rūgštis. Jos vartojimas naudingas tiek vaisiaus vystymuisi, nes mažina jo nervinio vamzdelio efektų riziką, tiek jau gimusio kūdikio augimui bei raidai, taip pat mažina motinos anemijos ir naujagimio mažo gimimo svorio riziką“, – pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė.
Ne tik moteriai, bet ir vyrui būtina atsisakyti žalingų įpročių. Moksliniai tyrimai rodo, jog motinos alkoholio vartojimas ir tėvo rūkymas yra susiję su didesne vaikų ūminės mieloblastinės leukemijos rizika, lūpų ir smakro formos defektais, dėmesio ir aktyvumo sutrikimais ir net vaikų svoriu paauglystės laikotarpiu.
„Kitas veiksnys, kurio nereikėtų ignoruoti – kūno svoris. Jo sumažėjimas dar iki nėštumo arba tarp nėštumų yra susijęs su mažesne nėščiųjų diabeto, preeklampsijos, stambaus vaisiaus, cezario pjūvio operacijos ir nesėkmingo gimdymo natūraliais takais po buvusio cezario pjūvio rizika“, – dalinasi med. dr. Ž. Sabonytė-Balšaitienė.
Svarbi ir psichikos sveikata – depresija ir nerimo sutrikimai nėštumo metu siejami su mažo naujagimio svorio, priešlaikinio gimdymo ir pogimdyminės depresijos rizika, todėl svarbu šias būkles įvertinti dar iki pastojimo, aptarti gydymo poreikį ir vaistų saugumą. Kuo geresnė moters sveikatos būklė iki pastojimo, tuo didesnė tikimybė, kad nėštumas vyks sklandžiai, o motinos ir naujagimio baigtys bus palankesnės.
Planuojant nėštumą būtina pasitarti su savo šeimos gydytoju, kuris paskirs aktualius laboratorinius tyrimus, pavyzdžiui, bendrąjį kraujo, feritino, vitamino D, gliukozės ir kt., siekiant įvertinti, ar moteriai netrūksta svarbių vitaminų bei mikroelementų. Verta žinoti, jog tyrimų apimtis priklauso nuo moters amžiaus, sveikatos būklės ir gretutinių ligų, todėl universalaus tyrimų sąrašo nėra.
„Idealu nėštumui pradėti ruoštis bent prieš 3 mėnesius, nes būtent ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu formuojasi svarbiausi vaisiaus organai, dažnai dar net nežinant, kad moteris laukiasi. Todėl geriausia, ką tiek dėl savo, tiek dėl būsimo vaikelio gali padaryti kiekviena moteris – rūpintis savimi visada, ne tik planuojant nėštumą ar pastojus“, – primena gydytoja akušerė-ginekologė.
Susiję straipsniai
