Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt
Apie vėjaraupius žinome visi, ši liga išgyvena savotišką renesansą. O gal pasikeitė mūsų požiūris į ją – labiau bijome? Pakalbinome vaikų ligų gydytoją dr. Algimantą Vingrą.
Vėjaraupiai – nauja epidemija? Panašu. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį 2019 metų pusmetį įregistruoti 14 585 vėjaraupių atvejai. Tai trečdaliu (31,6 proc.) daugiau, lyginant su 2018 m. tuo pačiu periodu, kai buvo įregistruoti 9 979 susirgimo atvejai. Suprantama, kaip toliau plėtosis infekcijos plitimas, prognozuoti neįmanoma.
Kaip plinta vėjaraupiai? Užsikrėsti labai lengva. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu: sergančiajam kosint, čiaudint ar kalbant, ir per odą – liečiant bėrimus. Dažniau serga 2–6 metų vaikai, lankantys ugdymo įstaigas.
Kuo pavojingi vėjaraupiai? Kūdikiai ir suaugusieji serga kur kas sunkiau nei priešmokyklinio amžiau vaikai, dažniau atsiranda komplikacijų. Tai gali būti odos ir poodžio ar minkštųjų audinių bakterinės infekcijos, pneumonija, smegenų uždegimas, kraujotakos sutrikimai, kraujo infekcija ar dehidratacija. Priešmokyklinio amžiaus vaikams dažniausia komplikacija yra pūslelėmis išbertos ir nukasytos odos supūliavimas, po kurio lieka randų. Ši infekcija itin pavojinga visiems, kurių imunitetas nusilpęs dėl kitos ligos. Vėjaraupių sukėlėjas virusas yra pavojingas ir tuo, kad, persirgus vėjaraupiais, jis lieka organizme – nugaros smegenų mazguose. Kai suaugusio žmogaus imunitetas dėl įvairių priežasčių sumažėja, dviem iš 10 atsiranda juostinė pūslelinė – pažeisto nervo įnervuojamame plote skausmingas, ilgai užtrunkantis niežtintis pūslelių bėrimas.
Kuo pavojingi vėjaraupiai nėščioms moterims? Ši infekcija itin pavojinga nėščioms moterims. Susirgusioji virusą gali perduoti vaisiui. Vėjaraupių viruso sukelti pažeidimai vaisiui vadinami vaisiaus vėjaraupių sindromu (jam būdingas mažas naujagimio svoris ir įvairūs kiti pažeidimai). Nėščioji turi vengti kontakto su žmonėmis, sergančiais vėjaraupiais. Jeigu nėra aiškiai žinoma, kad vaikystėje moteris persirgo vėjaraupiais, atsargos sumetimais rekomenduojama skiepytis iki nėštumo. Skiepijama dviem vakcinos dozėmis (antroji vakcinos dozė įšvirkščiama praėjus 6–10 savaičių po pirmosios dozės). Imunitetas susiformuoja per 3 mėnesius po antrosios vakcinos dozės, todėl rekomenduojama 3 mėnesius nepastoti. Netyčia paskiepijus nėščią moterį, nėštumo nutraukti nereikia.
Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto..lt
Ką daryti susirgus? Specifinio gydymo nėra. Svarbu laikytis higienos taisyklių (švari patalynė, trumpai kirpti nagai), bėrimo pūslelės veikiamos dezinfekciniais tirpalais, kurie sumažina ir niežulį. Neleiskite vaikui kasytis. Duokite daug gerti. Besilaikant aukštai temperatūrai, vaiko būklei blogėjant, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kaip išvengti ligos? Visiems nesirgusiems siūlau pasiskiepyti. Jeigu pasiskiepijus retai kada ir susergama, išvengiama komplikacijų, o pati liga pasireiškia lengvesne forma – sergama trumpiau, pastebimas nežymus bėrimas, neaukšta temperatūra arba visiškai nekarščiuojama. Skiepai ypač naudingi tuo, kad pasiskiepijus, priešingai nei persirgus, vėjaraupių sukėlėjo organizme nelieka, o stimuliuojama tik imuninė sistema. Kitaip tariant, įgyjamas imunitetas vėjaraupiams ir išnyksta galimybė susirgti juostine pūsleline. Šiuo metu Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis. Vaikus galima skiepyti nuo 9 mėnesių. Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems rekomenduojamos dvi vakcinos dozės, mažiausiai keturių savaičių, geriau – 6 savaičių, intervalu.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
