Užtikrinti vaikams saugią ir laimingą vaikystę – kiekvieno tėvo, suaugusio žmogaus siekis ir pareiga. Deja, pasitaiko situacijų, kai apginti vaikus nuo įvairių smurto formų, apginti vaikų teisę į saugią aplinką, tenka vaiko teisių gynėjams.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovės Ilmos Skuodienės, vaikui nesaugi aplinka – ne tik fizinis smurtas ar priklausomybės ligos, bet ir tokia aplinka, kur nėra užtikrinami jo poreikiai, nesudaromos sąlygos visapusiškai vystytis. Pavyzdžiui, nuolat, sistemingai nesirūpinama vaiko sveikata, neprižiūrimi dantys, nesirūpinama jo higiena ir neugdomi socialiniai įgūdžiai, nesirūpinama vaiko specialiaisiais poreikiais, jeigu tokių yra, iš jo atimamos galimybės gauti socialines paslaugas, nesudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos, nesudaroma galimybė mokytis, neaprūpinama reikiamomis mokymuisi priemonėmis, vaikas būna nepailsėjęs.
„Nepriežiūra gali būti ne tik fizinė, bet ir emocinė – kai vaikas apleistas emociškai, ignoruojamas jo egzistavimas, neatsižvelgiama į poreikius, raidą, amžiaus tarpsnius, sveikatos būklę, neleidžiama eiti į mokyklą, socializuotis, neleidžiama turėti draugų, su vaiku nebendraujama ir pan.“, – sako I. Skuodienė.
Svarbu tai, kad nepriežiūra yra ne atsitiktiniai pavieniai tėvų elgesio elementai, o nuolatinis sistemiškas elgesys vaiko atžvilgiu, trunkantis ilgą laiką ir sukuriantis itin dideles neigiamas pasekmes vaikui.
Pasak I. Skuodienės, vaiko teisių gynėjai į šeimas be reikalo nevyksta. Vykstama tik tuomet, kai tam yra pagrindo. O pagrindu tampa iš policijos pareigūnų, socialines paslaugas teikiančių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų įstaigų, visuomenės ar iš paties vaiko gautas pranešimas. Būna situacijų, kai dėl vienos šeimos vaiko gaunami pranešimai iš karto iš kelių įstaigų.
Gavę informacijos apie galimus tokius atvejus – galimą vaiko teisių pažeidimą – vaiko teisių gynėjai vyksta į šeimą, vertina aplinkybes, bendrauja su vaiku, išklauso jo nuomonę, o esant būtinybei ir realiai grėsmei – perkelia vaiką į saugią aplinką, atlieka vaiko situacijos vertinimą.
Vaiko perkėlimas į saugią aplinką taikomas tik kaip kraštutinė priemonė – reali grėsmė vaiko gyvybei, smurtas prieš vaiką, netinkamas elgesys su vaiku, nesirūpinimas jo poreikiais – sveikata, mityba, ugdymas, nėra suderinami su geriausiais vaiko interesais, o vaiko apgyvendinimas saugioje aplinkoje padeda apsaugoti jį nuo pakartotinio smurto, pasikartojančių trauminių išgyvenimų arba kitų neigiamų padarinių.
Jeigu gavus pranešimą apie smurtą prieš vaiką ar kitus vaiko teisių pažeidimus išaiškėja realus ir tiesioginis pavojus vaiko fiziniam arba psichiniam saugumui, gyvybei ar sveikatai, tada nustatomas apsaugos vaikui poreikis. Pirmiausia ieškoma galimybių vaikui nustatyti laikinąją priežiūrą – tėvams išlaikant visas teises, paskiriamas vaiką laikinai prižiūrėsiantis asmuo, kuris gali tinkamai pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jam saugią aplinką arba vaikas su atstovais pagal įstatymą iki 12 mėn. gali būti apgyvendintas socialinių paslaugų įstaigoje Krizių centre. Jei yra nustatytas vaiko apsaugos poreikis, vaiko teisių gynėjai ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja savivaldybės atvejo vadybininko paskyrimą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą.
Tačiau tais atvejais, kuomet nėra galimybių nustatyti laikinąją priežiūrą arba vaiko tėvai nesutinka priimti pagalbą atvejo vadybos metu, arba laikinai su vaiku apsigyventi krizių centre, o situacija šeimoje nesikeičia, gali būti priimamas sprendimas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų. Gavus leidimą, su nurodymu dėl laikinosios globos nustatymo kreipiamasi į savivaldybės merą.
„Vaikui brangiausia – jo šeima. Todėl ir vaiko teisių gynėjai daro viską, kad, pirmiausia, vaikui būtų saugu ir gera augti biologinėje šeimoje. Bendradarbiavimas ir noras keisti situaciją, užtikrinti vaikams saugią, augti ir ugdytis tinkamą aplinką, laimingą vaikystę, yra raktas padedantis į šeimą grįžti vaikams. Krizę išgyvenančiai šeimai padėti pasiruošęs būrys specialistų, tėvams tereikia motyvacijos, pastangų, priimti pagalbą ir kartu su specialistais įgyvendinti Pagalbos šeimai plane numatytas priemones, keisti gyvenimo būdą“, – sako I. Skuodienė.
Vaiko teisių apsaugos sistemos prioritetas – vaikas ir jo prigimtinė teisė augti biologinėje šeimoje. Šiomis vertybėmis darbe vadovaujasi vaiko teisių gynėjai.
Susiję straipsniai
