Jeigu nėštukė moka iškelti koją virš galvos, tikėtina, kad mes ją pakviesime duoti interviu. Kuriant žurnalo turinį, norisi skleisti kuo daugiau pozityvo, o kas gali būti geriau už linksmą, veiklią ir šiek tiek išdykusią nėščią moterį.
Taip į mūsų akiratį pateko ir Vilojė Jočienė. Instagrame ieškojome nuotaikingų nuotraukų leidiniui „Nėštukė“, ir nuo Vilojės profilio negalėjome atitraukti akių. Kartu apėmė jausmas – ši moteris tikrai kažkur matyta. Tikriausiai jūs irgi pagalvosite tą patį, ir būsite teisūs. Vijolė turi tiek veiklų, kad jos veidas šmėžuoja reklamose, kolekcijų pristatymuose, renginiuose.
Su Vijole kalbamės, iš kur paimti tokį kiekį energijos. 30 metų moteris augina sūnų Oskarą.
Vijole, kokia jūsų tikroji profesija?
Esu baigusi dailės pedagogiką Edukologijos universitete, tad pagal specialybę esu dailės mokytoja, ja kurį laiką ir dirbau. Vis dėlto didžiausias mano variklis ir pasitikėjimo savimi šaltinis buvo ir yra ne profesija, o hobis. Esu šokėja. Nuo mokyklos laikų šokau įvairius šokius, o studijų metais, kai turėjau kažkaip suktis ir išsilaikyti, dirbau šokėja naktiniuose klubuose, o dienomis – padavėja. Man taip patiko tas darbas (dėl bendravimo su žmonėmis, dinamikos, lakstymo, nuolatinio judesio), kad pati sau sakiau – šoksiu ir dirbsiu padavėja, net jei būsiu nėščia 6 mėnesius (juokiasi).
Aktyviai klubuose ir renginiuose šokau 4 metus, priklausiau šokių agentūrai. Paskutiniame kurse jau dirbau mokyklose mokytoja, ir direktorius liepė pasirinkti: arba dirbu mokytoja ir nešoku, arba šoku, bet nebedirbu mokytoja. Man tada nešokti atrodė svajonės žlugimas, labai norėjau dalyvauti konkursuose, dirbti šokėja, juolab kad man gerai sekėsi. Tad… išėjau iš mokyklos. Veiklos tik daugėjo, tai kažkas pakviesdavo fotosesijai ar reklamai, renginys keitė renginį. Bet tas uraganas sumažėjo, kai prieš 8 metus pradėjau dirbti draudimo įmonėje finansų konsultante. Matyt, mano entuziazmas ir greitumas neliko nepastebėti – gavau pasiūlymą, ir sutikau. Buvo įdomus etapas: naktimis šoku go-go, o dienomis pardavinėju žmonėms draudimo polisus. Visa tokia – iš šokių ir pramogų pasaulio – turiu įrodyti žmogui, kaip jam svarbu atsidėti juodai dienai, tvarkyti savo finansus. Per 2 mėnesius sudariau tiek draudimo sutarčių, kad apsiverkiau prie bankomato pamačiusiu, kiek uždirbau.
Antrą kartą susiklostė situacija, kai turėjau pasirinkti, – darbas arba šokiai. Mat atsirado klientų, kurie siuntė draudimo įmonės vadovybei mano nuotraukas su replikomis – kaip jūsų finansų konsultantė gali šokti naktiniame klube? Šį kartą šokiai pralaimėjo. Iš pradžių dar bandžiau apgaudinėti įmonę ir savaitgaliai pašokti, bet buvo per sunku emociškai. O juk man taip patiko šokti…
Tėvai nepyko, kad dukrelė baigė studijas, gavo diplomą, o vietoje mokytojos darbo pasirinko šokius?
Jie buvo pripratę, juk aš šokau nuo mokyklos, tėvams buvo svarbiausia, kad aš saugiai grįžčiau namo po darbo klube. Tėvai manimi labai pasitikėjo. O ir nebuvo ko nepasitikėti – niekada po darbo nelikdavau klube linksmintis. Tik darbas – ir namo.
Po mokyklos buvau išvykusi šokti ir į Prancūziją, bet esu taip prilipusi prie savo šeimos ir giminės, kad neištvėriau. Neįsivaizdavau, kaip galima gyventi ilgai nematant savo tėčio, mamos.
Kam prie šių veiklų jums dar prireikė tinklaraščio?
Po vestuvių (tą pačią naktį) su vyru išvykome į povestuvinę kelionę Ispanijoje. Ten buvome 3 savaites, ir iš tos kelionės dėjau labai daug nuotraukų į instagramą. Po kelionės labai padaugėjo sekėjų, pajutau, kad esu atsakinga už turinį, juk visi jau laukia – ką aš naujo įkeliu. Pradėjau kelti viską, ką veikiu. Štai, įkeliu, kad atėjau į limfodrenažą ir mane masažuoja, po valandos jau pasakoju, kaip taupyti savo vaikų ateičiai. Nors turinys buvo tarsi nesuderinamas, bet dariau viską organiškai ir rodžiau save tokią, kokia iš tikrųjų esu. Gal tai žmones ir užkabino? Sekėjų daugėjo, atsirado ir norinčių per mane reklamuotis. Tarkime, ateinu į sporto klubą sportuoti ir pasiūlau, kad jų nuolaidų kuponus išdalinsiu savo klientams, taip jiems pritrauksiu sportuojančių. Visos pusės patenkintos.
Kai sekėjų buvo 25 000, supratau, kad viena nebeaprėpiu, todėl dabar turiu 2 asistentes.
Kai pradėjau lauktis, prisijungė naujos auditorijos – jaunos mamos. Dabar turiu 51 000 sekėjų. Keldama turinį apie save, noriu, kad mamos jaustųsi geriau, smagiau, o kartu reklamuoju projektą „Vijolė15“ – per mane mano sekėjai gali gauti nuolaidas prekėms ir paslaugoms. Kaip tik šiuo metu ruošiu staigmeną, kuri Lietuvos rinkoje bus pirmas ir vienintelis toks sumanymas.
Kaip sekasi derinti motinystę ir tiek veiklų?
Gimus vaikui, man niekas nevyksta lėčiau, viskas ir toliau vyksta labai greitai, nes aš taip noriu. Pagrindinis klausimas, kurį girdžiu, – kaip aš viską spėju ir iš kur tas pozityvumas. Aš pati save motyvuoju, jaučiuosi, tarytum mano viduje būtų 2 žmonės, kurių vienas motyvuoja kitą (juokiasi). Tarkime, sportas – aš kasdien bėgioju, stengiuosi nubėgti po 10 km, tačiau kas gi liepia man tai daryti? Aišku, kad aš pati. Neturiu idealo, į kurį norėčiau būti panaši, bet imu ir bėgu, nes esu taip nusprendusi.
Galbūt viską spėti padeda tai, kad viską viską kruopščiai planuoju. Telefono kalendoriuje žymiuosi viską, kas tik įmanoma, – kur turiu būti, kur nepavėluoti. Dabar darosi sunkiau, nes Oskaras jau vaikšto, mažiau miega. Turiu priderinti prie sūnaus, tardamasi laiką, kai filmuosiuosi reklamai, turiu paisyti sūnaus pietų miego laiko. Turiu auklę, bet ją samdau labai retai. Per dieną ji su Oskaru pabūna 1–1,5 valandos. Noriu sūnų auginti pati. Dažniausiai per mano filmavimus ar susitikimus jis miega lauke vežimėlyje. Berniukas nėra „rankinukas“, jam nebūtina būti tik ant mano rankų, kaip pasakoja kitos mamos. Beje, per karantiną instagrame susipažinau su daugybe mamų, todėl puikiai žinau, kokie gali būti reiklūs kūdikiai. Oskaras, pavyzdžiui, šiuo metu, kai su jumis kalbuosi, žaidžia ant savo žaidimų kilimėlio su žaisliukais. Man tai didelis pliusas, nes kol vaikas žaidžia, aš šalia būdama kompiuteriu galiu nudirbti labai daug darbų.
Ar vyras nepyksta, kad žmona amžinai kažkuo užsiėmusi?
Jis pripratęs. Be to, yra susitarimai – aš niekada nekelsiu į instagramą istorijų, jei tuo metu su vyru kažkur važiuojame, einame pasivaikščioti ar pietaujame. Viską padarysiu vėliau. Laikas su vyru šventas.
Visuose savo įrašuose ir istorijose jūs šypsotės, išduokite pozityvumo paslaptį?
Būna dienų, kai nieko nesinori, ir pati nežinau, kas man darosi, bet tokių dienų būna labai labai nedaug. Būna, mane fotografuoja reklamai ir prašo nesišypsoti. Kai atsiunčia nuotraukas, suprantu – ne aš. Man netinka nesišypsoti! Geriausia mano investicija buvo į estetinį plombavimą, kad šypsena dar labiau šviestų.
Beje, pozityvumui didelės reikšmės turi tai, kad aš jau antrus metus kiekvieną savaitę bendrauju su psichologu. Tai mano investicija į save. Santuokos pradžioje į psichologą kreipėmės dėl įtemptų santykių su vyru, pamačiau, koks tai stebuklas, kaip tai mums padėjo. Paskui psichologo konsultacijas atnaujinau, kai laukiausi, tai tapo kiekvieno ketvirtadienio įpročiu. Bendravimas su psichologu man padeda adekvačiai reaguoti į smulkias kasdienes problemėles.
Ačiū už pokalbį.
Neila Ramoškienė
Nuotraukos:
Makiažas: