Simona Kaunienė – virtualios mokyklos „Pažink. Išmok. Tobulėk“ įkūrėja ir vadovė. Jau daugiau nei 13 metų gyvena emigracijoje – nuo tada, kai išvyko studijuoti. Ji puikiai supranta, ką reiškia gyventi tarp dviejų pasaulių, – savos kultūros ir naujos aplinkos. Simona – kvalifikuota pedagogė nuo 2014 metų, sukaupusi daugiau nei dešimtmetį patirties ugdymo srityje.
Su Simona Kauniene kalbamės apie mokyklą ir apie asmeninę jos patirtį auginant vaikus dvikalbėje aplinkoje.
Simona, kaip kilo idėja įkurti virtualią mokyklą?
Dirbau įvairiose užsienio mokyklose, kur turėjau galimybę artimai susipažinti su skirtingomis švietimo sistemomis bei pažangiais mokymo metodais. Mintis įkurti virtualią mokyklą gimė iš labai asmeninės patirties. Mano vaikai auga dvikalbėje aplinkoje, stebėdama juos, supratau, kaip svarbu lietuvių kalbą paversti ne tik žinių objektu, bet gyvu bendravimo įrankiu, tapatybės dalimi.
Suvokiau, kaip svarbu išlaikyti ryšį su savo kalba, kultūra ir šaknimis. Būtent šis poreikis ir įžiebė norą įkurti virtualią mokyklą, kurioje kalba būtų neatsiejama nuo savasties, kur mokytis būtų natūralu, prasminga, įdomu ir visiems pasaulio lietuvaičiams prieinama.
Kokia jūsų nuomonė – ar daugeliui emigrantų rūpi kalbos išsaugojimas, ar jie nori, kad vaikai mokėtų lietuviškai?
Sunku tiksliai įvardyti procentais, bet iš savo patirties galiu pasakyti – rūpestis kalbos išsaugojimu tarp emigrantų tikrai jaučiamas, ir jis pastaraisiais metais itin stiprėja. Ar tai būtų pusė, ar daugiau – priklauso nuo šalies, bendruomenės ir šeimos vertybių. Pastebiu, kad vis daugiau tėvų suvokia, jog kalba – tai ne tik žodžiai, tai tiltas į savo šaknis, tapatybę, močiutės istorijas ir ryšį su Lietuva. Džiugina, kad vis daugiau tėvų ieško būdų, kaip išlaikyti kalbą gyvą – per pokalbius, bendruomenes, pamokas ir kita. Pastebiu, kad vis daugiau šeimų sąmoningai atsigręžia į kalbos išlaikymą, – ne dėl pareigos, o dėl noro perduoti savo vaikams tai, kas giliai širdyje brangu.
Papasakokite apie asmeninę patirtį, savo vaikus?
Esu dviejų dvikalbių vaikų mama ir puikiai žinau, koks tai gražus, bet kartu ir nelengvas kelias – laviruoti tarp dviejų kalbų, tarp skirtingų kultūrų. Turiu artimų draugų bei giminių, kurie augina vaikus užsienyje. Visi vienaip ar kitaip susiduriame su tais pačiais sunkumais: kaip padėti vaikui išlaikyti kalbą, kaip vaikus motyvuoti kalbėti lietuviškai, ką daryti, jei vaikas atsisako kalbėti lietuviškai. Šios patirtys labai stipriai formuoja mano požiūrį ir padeda kurti tokią mokymosi aplinką, kokios pati norėčiau savo vaikams.
Tik iš pirmo žvilgsnio išlaikyti gimtąją kalbą gyvenant ne Lietuvoje atrodo paprasta. Iš tikrųjų tai darbas… Kaip nuteikiate, motyvuojate šeimas, kurios į jus kreipiasi?
Iš tiesų išlaikyti gimtąją kalbą gyvenant svetur – tai nuoseklus, kantrybės reikalaujantis darbas. Bet kartu tai ir viena gražiausių dovanų, kurią galime suteikti savo vaikams. Kai bendrauju su šeimomis, skatinu juos žiūrėti į viską paprasčiau – tai ne egzaminas, o kelionė, kur svarbus kiekvienas pastangų lašas. Viskas yra įmanoma, kai tikime tuo, ką darome, ir einame žingsnis po žingsnio. Motyvuoju pasitelkdama pozityvias patirtis – pasidaliju sėkmės istorijomis, parodau, kaip kalba vaikui gali tapti ne sunkumu, o tapatybės atrama, saviraiškos būdu. Kartais pakanka vieno kasdienio sakinio, lietuviškos pasakos prieš miegą ar bendro juoko – ir kalba jau įgauna prasmę. Nuolat palaikau glaudų ryšį su tėveliais – kartu stebime vaiko pažangą, aptariame stiprybes, augimo kryptis ir tobulintas sritis.
Visada svarbu parodyti, nuo kokio taško vaikas pradėjo ir kokį gražų kelią jau nuėjo, – tai įkvepia ne tik tėvelius, bet ir patį vaiką didžiuotis savo mokymosi rezultatais.
Ką per penkerius metus nuveikė mokykla „Pažink. Išmok. Tobulėk“?
Mokyklos pradžia buvo labai organiška – viskas kilo iš asmeninio noro mokytis ir kurti. Tuo metu pradėjau mokyti pati, o mokinių buvo daugiausia iš Jungtinės Karalystės. Dabar situacija visai kitokia – mūsų virtuali mokykla „Pažink. Išmok. Tobulėk“ jungia mokinius net iš 23 pasaulio šalių, turime puikią komandą, aiškias vertybes ir kryptį. Mano atsakomybės išsiplėtė: koordinuoju veiklas, planuoju edukacinius renginius, rūpinuosi turinio kokybe, bendrauju su kiekviena šeima, pažįstu ir žinau kiekvieno vaiko situaciją. Didžiausias džiaugsmas – matyti, kaip ši bendruomenė tampa vieta, kur lietuvių kalba atgyja ir suartina, o tėveliai yra patenkinti ugdymo kokybe, atvirai su džiaugsmu dalijasi vaikų pažanga, augančiu pasitikėjimu savimi ir noru mokytis.
Pakalbėkime apie vieną svarbesnių klausimų: kaip emigrantų vaikus sudominti, motyvuoti mokytis?
Sudominti vaiką mokytis kalbos galima keliais kryptingais principais. Pirma – turinys. Jis turi būti aktualus ir įdomus: vaikų pamokose kalbame apie draugus, gyvūnus, mėgstamus filmukus ar net žaidimus – apie tai, kuo jie gyvena. Antra – forma. Tradicinės pamokos nebeveikia. Vaikams reikia žaidimų, interaktyvumo, galimybės išreikšti save, improvizuoti. Trečia – emocija. Jei mokytojas kuria saugią, žaismingą atmosferą, kur nereikia bijoti suklysti, o galima būti savimi, – vaikai atsiveria. Ir tuomet net tie, kurie kalbos vengė, pradeda ją vartoti vis drąsiau. Motyvacija gimsta ne iš spaudimo, o iš vidinio jausmo, kad tai smagu ir prasminga. Būtent tai ir stengiamės kurti kiekvienoje pamokoje.
Kokių įdomių mokymo priemonių taikote?
Siekiame, kad mokymosi procesas būtų dinamiškas ir orientuotas į šiuolaikinio mokinio poreikius. Naudojame įvairius metodus ir priemones, kurios skatina aktyvų dalyvavimą, savarankiškumą bei bendradarbiavimą. Naudojame ne tik „Kahoot“, bet ir kitas edukacines platformas, remdamiesi tarptautine ugdymo praktika ir stebėdami, kas efektyviausiai veikia užsienio mokyklose. Tai leidžia mums kurti šiuolaikišką, vaikui artimą mokymosi aplinką, kurioje žinios įgyjamos per patyrimą, atradimą ir aktyvų įsitraukimą. Pastebime, kad vaikams ypač patrauklu, kai mokymasis tampa patyrimu, kai jie gali tyrinėti, žaisti, spręsti, kurti. Interaktyvumas, vizualumas bei galimybė mokytis per patirtį yra vieni iš esminių akcentų, kurie padeda išlaikyti motyvaciją ir norą mokytis.
Mokymai nuotoliu – kokie didžiausi jų pliusai? Kokių įdomių dalykų pastebite dirbdama?
Vienas didžiausių nuotolinio mokymo privalumų – lankstumas. Vaikai gali mokytis savo tempu, patogioje aplinkoje, turėdami galimybę grįžti prie medžiagos tada, kai reikia. Dėl to jie tampa labiau savarankiški, mokosi planuoti laiką ir atsakingai priimti sprendimus. Pastebime – kai vaikai pradeda drąsiau reikšti mintis, atranda savo stiprybes, o kartais net sužiba tie, kurie tradicinėje aplinkoje būdavo tylesni. Be to, labai malonu stebėti, kaip, augant pasitikėjimui, gimsta kūrybiniai sprendimai, unikalūs projektai, o mokymasis tampa ne pareiga, o įdomus atradimas.
Kodėl vieni emigrantai gana lengvai išmoko vaikus kalbėti lietuviškai, o kiti – sunkiai? Ar daug lemia prigimtinis gabumas kalboms?
Vaikų gebėjimas išmokti lietuvių kalbos užsienyje priklauso nuo daugybės veiksnių. Prigimtinis polinkis į kalbas – be abejo, svarbus, tačiau tai tik vienas iš daugelio komponentų. Daug lemia ir šeimos kalbinė aplinka, nuoseklumas, motyvacija, santykis su kalba bei emocinis fonas, kuriame vyksta mokymasis.
Pastebime, kad vaikams sekasi lengviau tuomet, kai lietuvių kalba jiems ne tik reikalinga, bet ir susijusi su artumu, – su močiute, tėvais, pasakomis ar smagiais prisiminimais. Kita vertus, jei kalba tampa „reikalavimu“ ar vaikas susiduria su spaudimu, jis gali užsiblokuoti. Tad svarbu kurti aplinką, kurioje kalba būtų ne tik mokomasi, bet ir išgyvenama: per žaidimą, emociją, kūrybą.
Ką rekomenduotumėte tiems, kurie dar nesurado mokyklėlių ar nuotolinių mokymų? Nuo ko pradėti ieškoti? Kaip atsirinkti?
Ieškant lituanistinės mokyklėlės ar nuotolinio mokymosi galimybių, tėvams svarbu pirmiausia įsivardinti, ko tikimasi iš ugdymo: ar tai būtų lietuvių kalbos stiprinimas, kultūrinio tapatumo puoselėjimas, ar galbūt tiesiog saugi, įtraukianti edukacinė erdvė vaikui. Šiuo metu užsienyje gyvenančioms šeimoms siūlomos labai įvairios formos: nuo savaitgalinių mokyklėlių bendruomenėse iki asmeninių korepetitorių ar savarankiško mokymo. Vis dėlto dauguma šeimų susiduria su problemomis – tiek dėl atstumo, tiek dėl ribotų galimybių rasti kokybišką, vaikui patrauklų turinį. Tad vis dažniau pasirenkamas nuotolinis mokymasis, kuris pasižymi lankstumu, prieinamumu ir gebėjimu prisitaikyti prie kiekvieno vaiko tempo ir įgūdžių. Tačiau svarbiausias klausimas lieka – kaip atsirinkti kokybišką mokymosi vietą?
Į ką verta atkreipti dėmesį renkantis lituanistinę mokyklą:
• Ar turinys aktualus šiandieniniam vaikui ir pateikiamas šiuolaikiška, įdomia forma?
• Ar mokytojai turi patirties dirbti su vaikais, augančiais dvikalbėje ar daugiakalbėje aplinkoje?
• Ar ugdymo procesas pritaikytas ne tik akademiniam rezultatui, bet ir emociniam ryšiui, bendruomeniškumui?
Kodėl tėveliai renkasi virtualią mokyklą „Pažink. Išmok. Tobulėk“? Tai mokykla, sukurta užsienyje gyvenantiems pasaulio lietuviams. Mūsų išskirtinumas slypi gebėjime derinti aukštą ugdymo kokybę su šiltu žmogišku ryšiu, o kartu – atliepti įvairių amžiaus grupių poreikius interaktyviomis ir įtraukiančiomis pamokomis.
Vaikai iš 23 pasaulio šalių prisijungia į virtualią mokyklą ,,Pažink. Išmok. Tobulėk“, kurioje lietuvių kalba atgyja ne kaip „mokomoji medžiaga“, bet kaip kasdienio bendravimo dalis – su žaidimu, kūryba, saviraiška.
Neila Ramoškienė
Projektą „Emigrantų vaikai“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Projektui skirta suma 9 600 eurų. Straipsnis paskelbtas 2025.03.25.
