Jeigu šiemet sau pasižadėjote atsisakyti žalingų įpročių, iš savo kasdienybės būtinai išbraukite tas praktikas, kurios spartina dantų emalio nusidėvėjimą. Dantims dylant plonėja danties nervą dengiantis kietųjų audinių sluoksnis, kuriam pranykus gali atsirasti nemalonus dantų jautrumas. Klaipėdos Vingio g. „MediCA klinika“ gydytojas odontologas Dominykas Pilitauskas pažymi, kad dėl negydomo dantų nusidėvėjimo atsiranda kitų sveikatos problemų.
„Dylant dantims įvyksta savotiškas domino efektas. Pavyzdžiui, sąkandis tampa netaisyklingas, dėl ko vėliau gresia įvairūs žandikaulio sąnario sutrikimai: traškėjimas, skausmas ir, labai pažengus būklei, ribotas išsižiojimas. Be to, dėl iltinių dantų nusidėvėjimo žandikaulis netenka šoninio vedimo, galiniai dantys lieka neapsaugoti ir gali pradėti trupėti bei skilinėti. Jeigu dantų nusidėvėjimas stipriai pažengęs, gali atsiverti danties nervas, o visiškai nusidėvėjus dantų vainikams, pacientas gali išvis netekti dantų“, – pažymi D. Pilitauskas.
Gydytojas odontologas priduria, kad dantims dylant taip pat atsiranda ir estetinės problemos: šypsena tampa netolygi, nusišypsojus matomi sumažėję ir nutrupėję dantys, ramybės būsenoje lūpų kampučiuose atsiranda raukšlės.
Dantų dilimą paskatina kasdieniai įpročiai
Priežasčių, kodėl kasmet vis daugiau pacientų kreipiasi į odontologus dėl dantų nudilimo ir jo sukeltų pasekmių, yra net keletas. D. Pilitauskas įvardija, jog vyresnio amžiaus žmonėms dažniau būdingas fiziologinis, per visą gyvenimą pamažu atsiradęs dantų kandamųjų paviršių nusidėvėjimas (atricija), kurią sukelia kasdien naudojami ir vienas į kitą besitrinantys dantys.
„Šio tipo dantų nusidėvėjimas pasireiškia ir jauniems žmonėms, dėl nevalingo „griežimo dantimis“ miego metu ar užsiimant fizine veikla, įdėmiai koncentruojant savo dėmesį į vieną objektą. Dantimis griežiančio žmogaus kramtymo raumenys lengvai sukandus bus kieti, juose bus galima apčiuopti labai skausmingus taškus, taip pat gali būti jaučiamas kramtymo raumenų nuovargis ir žandikaulio sąnario skausmas ryte, tik pabudus. Nors tikslus dantimis griežiančių žmonių skaičius nėra žinomas, manoma, kad tokį įprotį turi apie trečdalis visos žmonių populiacijos“, – pažymi gydytojas odontologas.
Dantys gali nudilti ir dėl išorinių objektų – per kieto dantų šepetėlio ar itin šiurkščios dantų pastos – veikimo, dar kitaip vadinamo abrazija. Šią problemą taip pat sukelia dantų naudojimas ne pagal paskirtį, pavyzdžiui, saulėgrąžų gliaudėjimas, siūlo nukandimas, nagų kramtymas bei rašiklio graužimas, dažnai vartojamas šiurkštus arba kietas maistas: vaisiai, riešutai ir pan. Pasitaiko ir atvejų, kuomet dantų šoniniai paviršiai nudyla dėl išimamo protezo („plokštelės“) nešiojimo. Tokie įpročiai ir pomėgiai sukelia ne tik dantų nusidėvėjimą, bet ir sunkiau išsprendžiamus žandikaulio sąnario sutrikimus.
Gydytojas odontologas D. Pilitauskas pažymi, kad dantų dilimas pasireiškia ir dėl burnoje vykstančių cheminių procesų (erozija). Rūgštis minkština ir tirpina kietuosius dantų audinius, šie pamažu nusidėvi bei įgauna tamsesnę spalvą. Be to, suminkštėjusius dantis daug lengviau paveikia nutrynimas, todėl nerekomenduojama valytis dantų iškart po rūgščių maisto produktų ar gėrimų vartojimo, vėmus.
Kaip laiku pastebėti ir atstatyti nudilusius dantis?
Prasidėjusį dantų dilimo procesą nesunkiai galima pastebėti patiems. Pirmiausia, dantys įgauna tamsesnę spalvą, nes suplonėjus emaliui išryškėja po juo esantis tamsesnio atspalvio dentinas. Antra, kadangi dantys yra pastoviai gludinami ir trinami, jie gali tapti blizgesni ir glotnesni.
„Nudilę dantys taip pat gali pasirodyti šiek tiek trumpesni, kartais netgi atrodo, kad į viršų „iškilo“ dantų plombos. Dar vienas ryškus dantų nudilimo požymis – priekinių dantų nutrupėjimas ar krūminių dantų gumburėlių atsiradusios dentino „facetės“. Tai dantyje esantis gelsvas ar rusvas įdubimas, kurį supa labiau iškilęs, baltesnis emalis“, – pasakoja D. Pilitauskas.
Ant danties šono esančius nudilimus įmanoma atstatyti plombuojant. Tokio pobūdžio nudilimą būtina atstatyti kuo greičiau, kad šis neprogresuotų, o susidariusi ertmė nepasiektų danties pulpos („nervo“). Tai sukelia ypač stiprų danties skausmą ir blogina ilgalaikę dantų sveikatą: jie tampa silpnesni lūžiams, kartu padidėja tikimybė, kad ties danties šaknies viršūne atsiras pūlinys.
„Atstatyti nudilusį dantų kandamąjį paviršių yra kur kas sudėtingiau, nes dantų sukandimo aukštis jau būna pasikeitęs, o kramtymo raumenys prisitaikę prie sąkandžio pokyčių. Tokia problema sprendžiama palaipsniui, mat skubant atstatyti nudilimą gali atsirasti kramtymo raumenų skausmai, žandikaulio sąnario ar dantis supančių raiščių traumos, išskirtinais atvejais dantys netgi gali imti klibėti“, – pabrėžia odontologas.
Nudilusius dantis taip pat galima atstatyti pašalinant didelę dalį danties audinių ir juos netiesiogiai restauruojant (vainikėlių metodas). Nors netiesioginė danties restauracija yra kur kas patikimesnė nei gydymas plombomis, toks kietųjų audinių atstatymo būdas netausoja danties. Dėl to, D. Pilitausko teigimu, geriausia dantų nusidėvėjimo problemas spręsti joms dar nespėjus įsisenėti. Užkirsti kelią dantų dilimui pacientai gali stebėdami savo kasdienius veiksmus ir atsisakydami žalingų įpročių.
