Išėjęs į kolektyvą vaikutis patirs daugybę permainų. Viena jų – su meile paruoštą naminį maistą pakeis „valdiškas“. Apie naminio ir valdiško maisto skirtumus pasakoja vaikų ligų gydytoja, vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja.
Visi užaugome valgydami darželio ir mokyklos kotletus. Ar tai tema, verta pokalbio?
Visi tėvai linki savo vaikui sveikų dantukų ir akių, tiesaus stuburo, tvirto kūno sudėjimo, ne per didelio ir ne per mažo svorio, taisyklingų mitybos įpročių, gero ir kokybiško miego, savalaikės lytinės brandos ir neatsiliekančio psichomotorinio vystymosi. Visi šie dalykai neatsiranda vaiko gyvenime savaime – reikalingas nuolatinis kruopštus ir atsakingas darbas, priežiūra, domėjimasis, informacijos kaupimas ir atnaujinimas, tėvystės įgūdžių formavimas bei tobulinimas.
Sveika mityba – vienas iš kertinių sveikatos akmenų, būtinų harmoningam vaiko vystymuisi ir svorio kontrolei. O naminė mityba visada laimės prieš valdišką. Jeigu darželis ar mokykla garsėja gera virtuve, jums pasisekė. Nemažai valgyklų ugdymo įstaigose atsirašinėja į skundus, o tėvų forumai kaista nuo pasipiktinimų.
Kuo skiriasi namuose gamintas maistas nuo paruošto darželio ar mokyklos valgykloje?
Yra kelios svarbios priežastys, kodėl naminis maistas laimi.
Valgyklų, kavinių ir restoranų maistas bei parduotuvėse perkami paruoštukai gali būti skanūs ir švieži, bet tik gamindami namuose galite būti visiškai tikri, iš kokių ingredientų susideda valgomas patiekalas. Norint išvengti cukraus ir druskos pertekliaus, glutamatų (skonio stipriklių), sintetinių kvapiklių, dažiklių, maisto galiojimą pratęsti padedančių priedų, nebešviežio maisto, – rekomenduojama gaminti namuose.
Namie gaminto maisto privalumai:
Pirma. Išvengsite druskos ir cukraus pertekliaus. Tai itin svarbu kalbant apie lopšelio-darželio mitybą. Mažylių inkstai nėra visiškai susiformavę ir negali efektyviai apdoroti didelio kiekio natrio, todėl perteklinis druskos vartojimas gali sukelti inkstų perkrovą ir ilgainiui padidinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Ne veltui PSO ir pediatrų asociacijos rekomenduoja vengti bet kokio papildomo druskos pridėjimo į kūdikių maistą bent iki metų.
Anksti pradėtas vartoti pridėtinis cukrus formuoja polinkį saldžiam skoniui, gali skatinti dantų gedimą, priklausomybę nuo cukraus ir blogus mitybos įpročius. Natūralūs cukrūs, esantys vaisiuose ir daržovėse, yra tinkami, tačiau pridėtinio cukraus reikėtų vengti bent iki 2 metų.
Rinkdamiesi produktus parduotuvėse, atidžiai skaitykite sudėtį – ieškokite kuo trumpesnio ingredientų sąrašo be pridėtinių cukrų, druskos ir konservantų.
Antra. Gamindami namuose, galite naudoti aukštesnės kokybės ingredientus, pavyzdžiui, ekologiškus produktus. Turguose, specializuotuose parduotuvių skyriuose ar tiesiai iš tiekėjų galite pirkti daržoves, vaisius, kiaušinius, mėsą, pieno ir duonos produktus. Susilaukusios vaikų šeimos, kurios siekia geresnės vaiko sveikatos, tampa ekologiško maisto gerbėjais.
Ekologiškas maistas yra užaugintas be pesticidų, tad jame gali būti mažiau jų likučių. Keletas tyrimų rodo, kad organiniuose produktuose gali būti šiek tiek daugiau tam tikrų antioksidantų ir omega-3 riebalų rūgščių. Atsižvelkite į vadinamąjį nešvariausių produktų sąrašą (braškės, špinatai, obuoliai, persikai – jie dažnai turi daugiau pesticidų likučių) ir bent juos rinkitės ekologiškus. Ekologiškas maistas dažnai būna brangesnis, todėl jį naudoja nebent brangūs restoranai, bet tikrai ne mokyklos valgyklos.
Trečia. Gamindami namuose, visada žinosite, kad maistas yra šviežias. Natrio glutamatas stebuklingai gerai atgaivina senstančio maisto skonį ir kvapą. Namie jo tikrai nenaudosite.
Ketvirta. Tik namuose pamatysite, kiek vaikas suvalgo. Deja, darželiuose ir mokyklose išmetama tonos maisto. Kodėl? Vaikai jo nesuvalgo.
Nors naminis maistas leidžia tiksliai kontroliuoti ingredientus, jo paruošimas reikalauja laiko ir planavimo. Be to, ne visas „valdiškas“ maistas yra blogas. Pavyzdžiui, kūdikių maistui keliami labai aukšti standartai, todėl laikoma, kad parduotuvinis kūdikių maistas (ypač ekologiškas) yra saugus, geros kokybės ir patogus kelionėse ar skubant.
Ko galima tikėtis pirmaisiais mėnesiais?
Jeigu vaikutis yra išrankesnis valgytojas, jeigu jo skrandukas ir žarnynas yra jautriosios vietos, gali būti, kad rugsėjį vyks organizmo adaptacija prie naujo pobūdžio maisto (perėjimas nuo naminio prie valdiško).
Nenustebkite, jei pradėjęs lankyti darželį ar pirmą klasę vaikas paskelbs bado streiką – valgys tik namie arba tik namini mastą, kurį įdėsite į priešpiečių dėžutę.
Vienas iš sutrikimų gali būtų refliuksas, kai rūgštus skrandžio turinys patenka į stemplę. Vaikai jo nemoka apibūdinti, juolab kad ši būsena ne visada pasireiškia aiškiais požymiais. Dėl refliukso vaikui gali perštėti gerklę, kamuoti neaiškios kilmės kosčiojimas. Kosulys būna pagrindinis skundas, o atlikus tyrimus paaiškėja, kad vaikas kosėja dėl ezofaginio refliukso. Toks kosulys dažniau būna vaikui gulint, naktį ar paryčiais. Vaikai nesupranta sąvokos „rėmuo“, todėl klausinėkite suprantamai: Ar burnytėje nėra per daug seilių, neskanumo? Ar nėra blogo kvapo iš burnos?
Gali pasikeisti vaiko tuštinimasis. Jis priklauso ne tik nuo mitybos, bet ir nuo dienos režimo, valgymų ritmo. Pavyzdžiui, jeigu vaikas neturi pakankamai laiko ryte nueiti į tualetą arba yra skubinamas, jo viduriai gali užkietėti, nors su maistu tai nebus susiję. Vaikui adaptacija naujoje vietoje – kaip mums kelionė. Pirmomis dienomis bene visi patiria tuštinimosi pokyčius.
Pirmąjį „valdiškos“ mitybos mėnesį galite vaikui papildomai duoti gerųjų bakterijų. Jos tikrai nepakenks, nesukels priklausomybės, o padės žarnyno mikrobiotai prisitaikyti prie pasikeitusio valgiaraščio.
Auksiniai patarimai
Kol vaikutis dar nelanko ugdymo įstaigos, geriausias sprendimas – kombinuotas variantas, kai didžioji dalis maisto gaminama namuose, o parduotuviniai produktai naudojami kaip pagalbinė priemonė ypatingomis aplinkybėmis.
Vaikui išėjus į kolektyvą, kompensuokite naminio maisto trūkumą gerai apgalvota priešpiečių dėžute. O vakarais ir savaitgaliais gaminkite namuose.
Susiję straipsniai
