Ko gero, nėra žmogaus, kuris vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu nebūtų susidūręs su vitamino D trūkumu. Tačiau kur kas sudėtingesnė mįslė – kodėl, net ir vartojant vitaminą D papildomai, rodikliai gali negerėti? Vaistininkė atskleidžia, kad vitamino įsisavinimą gali lemti ne tik jo kiekis, bet ir pasirinkta forma.
Vitamino D papildai gali būti įvairių formų – lašiukų, kapsulių, purškiklių, kramtomų tablečių, o kiekviena iš jų turi savo privalumų.
„Lašiukai ir purškikliai dažnai yra gerai įsisavinami, nes jie greitai patenka į kraują per burnos gleivinę. Tai ypač svarbu žmonėms, turintiems virškinimo sutrikimų, kurie gali trikdyti vitaminų pasisavinimą. Kapsulės, ypač jei jos pagamintos aliejiniu pagrindu, taip pat efektyviai įsisavinamos, nes vitaminas D tirpsta riebaluose“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Evelina Šeibokaitė.
Be tradicinių vitamino D formų, vis dažniau vartojamas ir liposominis vitaminas D, pasižymintis puikiu pasisavinamumu.
„Liposomos – tai mažos riebalinės dalelės, kurios „supakuoja“ vitaminą D ir leidžia jam lengviau patekti į ląsteles, todėl organizmas jį įsisavina greičiau ir efektyviau. Svarbiausia pasirinkti tokią formą, kuri geriausiai atitinka individualius organizmo poreikius ir yra patogiausia vartoti“, – sako vaistininkė.
Pirma – tyrimai, tada vizitas į vaistinę
Renkantis vitamino D papildus, pirmiausia reikėtų atlikti kraujo tyrimus ir pasitikrinti, ar organizmui tikrai trūksta šio vitamino bei kokia yra jo koncentracija kraujyje.
„Kraujo tyrimai leidžia nustatyti, ar reikia didesnių vitamino D dozių, ar pakanka mažesnės, palaikomosios dozės. Be to, tai padeda išvengti perdozavimo, galinčio organizmui pridaryti dar daugiau žalos. Jei tyrimai rodo vitamino D trūkumą, papildus reikėtų vartoti tol, kol pasiekiama optimali jo koncentracija. Po to tyrimą rekomenduojama kartoti kas 3–6 mėnesius arba taip, kaip pataria gydytojas“, – pataria E. Šeibokaitė.
Kaip užtikrinti geriausią pasisavinimą?
Kadangi vitaminas D yra tirpus riebaluose, jis geriau pasisavinamas, jei vartojamas su riebalų turinčiu maistu, pavyzdžiui, avokadais, riešutais ar žuvų taukais.
„Vartojant vitaminą D kartu su vitaminu K2, galima dar labiau pagerinti jo veiksmingumą, nes šie vitaminai veikia sinergiškai – vitaminas K2 padeda kalciui tinkamai pasiskirstyti organizme. Taip pat reikėtų vengti vitaminus užgerti kava, nes kofeinas gali sutrikdyti jų pasisavinimą. Vitaminą D galima gerti tiek valgio metu, tiek tarp valgymų“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Atsargiai – galima perdozuoti
Vaistininkė primena, kad per didelis vitamino D kiekis organizme (hipervitaminozė) gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip hiperkalcemija (per didelis kalcio kiekis kraujyje), inkstų akmenys, nuovargis, pykinimas, vėmimas, silpnumas, raumenų skausmai ar netgi inkstų pažeidimai.
„Dėl šios priežasties labai svarbu neviršyti rekomenduojamų dozių ir reguliariai tikrinti vitamino D kiekį kraujyje. Norint išvengti perdozavimo, nereikėtų šio vitamino vartoti ištisus metus be pertraukos“, – pabrėžia E. Šeibokaitė.
Kada ir kiek vartoti?
Žiemą suaugusiesiems rekomenduojama vartoti 1000–4000 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D per dieną, priklausomai nuo individualių poreikių ir kraujo tyrimų rezultatų. Tuo metu vaikams tinkama dozė siekia 400–1000 TV, atsižvelgiant į jų amžių ir sveikatos būklę.
„Vasarą, jei žmogus bent 15–30 minučių per dieną būna saulėje be stiprios UV apsaugos, papildų gali visai nereikėti. Tačiau tiems, kurie retai būna lauke ar vengia saulės, rekomenduojama tęsti mažesnės dozės papildų vartojimą ir reguliariai stebėti vitamino D kiekį kraujyje“, – teigia vaistininkė.
Kas vyksta esant stipriam trūkumui?
Kai kraujo tyrimai parodo labai žemą vitamino D lygį, gydytojai gali paskirti intensyvesnį gydymą – net 100 000 TV vienkartinę dozę, tačiau tokia terapija taikoma tik esant kritiniam deficitui ir dažniausiai trunka vos kelias savaites.
„Didelės dozės skiriamos žmonėms, kurie patiria ryškius trūkumo simptomus – nuolatinį nuovargį, raumenų silpnumą, kaulų skausmus ar susiduria su padidėjusia osteoporozės rizika. Po šoko terapijos dažniausiai pereinama prie palaikomosios dozės, kad būtų išlaikyta optimali vitamino D pusiausvyra organizme“, – aiškina E. Šeibokaitė.
Ne tik kaulams, bet ir bendrai savijautai
Vitaminas D stiprina imuninę sistemą – kai jo trūksta, organizmo gebėjimas kovoti su virusais ir bakterijomis silpsta, todėl žmogus tampa mažiau atsparus peršalimo ligoms.
„Be to, vitamino D trūkumas gali sukelti nuolatinį nuovargį, raumenų silpnumą ir bendrą energijos stygių. Ilgainiui tai gali lemti ir nuotaikos svyravimus ar net depresijos simptomus, nes vitaminas D svarbus reguliuojant neurotransmiterius, atsakingus už gerą nuotaiką“, – tikina vaistininkė.
Ji užbaigia sakydama, kad svarbiausia – nepamiršti, kad vitamino D vartojimas turėtų būti paremtas kraujo tyrimais, kad būtų išvengta tiek trūkumo, tiek perdozavimo. Tinkamai pasirinkta forma, tinkamas vartojimo laikas ir suderinimas su kitais maistiniais elementais gali užtikrinti, kad šis organizmui itin svarbus vitaminas būtų įsisavinamas maksimaliai efektyviai.
Susiję straipsniai
