Lietuvoje bendram vaistų suvartojimui kasmet augant, į savo sveikatą kitomis akimis privertusi pažvelgti COVID-19 pandemija visuomenę gali paskatinti koreguoti ir šį įprotį. Šeimos gydytojai pastebi, kad pacientų jautrumas sveikatos klausimais yra padidėjęs: dabar jie linkę konsultuotis net dėl vitaminų, kuriuos planuoja vartoti.
„Dėl pandemijos gerokai išaugo su sveikata susijusio nerimo lygis. Žinodami, kad koronavirusinei infekcijai yra būdinga ir neaukšta temperatūra, žmonės sunerimsta pajutę pirmuosius peršalimo požymius.
Tikrai yra daug pagrįstų baimių, nes koronaviruso klinikinė išraiška neretai mažai skiriasi nuo eilinių kitų virusinių peršalimo ligų. Kita vertus, pacientai dabar kaip tik mažiau kliaujasi savigyda, o dėl paprasčiausių dalykų nori konsultuotis su gydytoju – tai yra geroji šios sudėtingos situacijos pusė“, – sako klinikų tinklo „InMedica“ Šilainių skyriaus šeimos gydytoja Dileta Vaitkuvienė.
Universalusis gūglas prieš gydytoją nuotoliu
Prie gyvo kontakto ir apžiūrų įpratusiems pacientams prireikė laiko, kad persiorientuotų ir įsitikintų, jog nuotolinės gydytojo konsultacijos dažniausiai galima sulaukti tą pačią ar kitą dieną. Pasak šeimos gydytojos, peršalimui būdingi koronaviruso infekcijos simptomai žmones verčia nedelsiant ieškoti gydytojo pagalbos.
„Pacientai dabar jaudinasi, ir kai temperatūra yra subfebrili ir vos perlipa 37 laipsnių ribą. Puola gerti temperatūrą mažinančius vaistus, tačiau tai nėra gerai. Virusai mėgsta žemą temperatūrą, todėl organizmas bando ją pakelti, taip stengdamasis stabdyti viruso dauginimąsi ir plitimą. Sergant nedidelis temperatūros pakilimas yra palankus ligos eigai, todėl skubėti gerti vaistų nereikia.
Tačiau reikia gerti šiltų skysčių, šiltai apsirengti, kad skatintume prakaitavimą. Panašu, kad su infekcijos simptomais žmonės yra gerai susipažinę ir seka, ar nekarščiuoja, ar nėra pradingusi uoslė, nors pastarasis požymis lydi ir paprasčiausią slogą. Žinoma, jei tai būtina, pacientą priimame gyvai, tačiau geras ligos anamnezės surinkimas nuotoliniu būdu taip pat leidžia gan tiksliai spręsti apie ligos eigą, gydymą“, – pastebi šeimos gydytoja.
Jos teigimu, savigydos apraiškų, dėl kurių buvo galima nerimauti, pandemijos metus nepadaugėjo.
Atvirkščiai, žmonės nori ne „skolintų“ vaistų ar bendrų, galbūt nieko bendro su asmenine situacija neturinčių interneto ar artimųjų patarimų, o mokslu paremtos gydytojo konsultacijos.
„Specialistų žinios ir įsigilinimas į asmeninę istoriją šiuo metu yra esminis. Pacientai jautresni, bet ir susidomėjimas, ką ir kaip reikia vartoti, ar tai tikrai būtina ir kokią įtaką preparatas turės savijautai, sveikatai, imunitetui, gerokai išaugo. Dabar mūsų klausia patarimų net dėl vitaminų ir maisto papildų, kuriuos žmonės anksčiau būdavo linkę rinktis savo nuožiūra ar, geriausiu atveju, pasikonsultavę su vaistininku“, – sako D. Vaitkuvienė.
Pasak gydytojos, imunitetą stiprinti dažniausiai pasirenkama vitaminu C, tačiau patariama juo nepiktnaudžiauti.
Vitamino C ir vandens rebusai
Šeimos gydytoja sako, kad žmonės labai mėgsta vitaminą C, o tarp argumentų „kodėl“, atsiduria net ir tai, kad jis tiesiog yra skanus.
„Esu labai „už“ ir savo pacientams rekomenduoju vartoti organinės kilmės vitaminą C. Puikūs jo šaltiniai yra citrusiniai vaisiai, obuoliai, rauginti kopūstai. Tiesiog pakaktų jų saikingai valgyti kasdien. Piktnaudžiauti sintetiniu vitaminu C nepatariu. Saugiau jį vartoti skiriant ir prižiūrint gydytojui, kad savarankiškai perdozavus nekiltų problemų, tokių kaip akmenys inkstuose“, – pataria šeimos gydytoja.
Nederėtų nuvertinti ir vandens poreikio – jo turėtų pakankamai gerti bet kurio amžiaus žmonės. D. Vaitkuvienė atkreipia dėmesį, kad sėdimas gyvenimo būdas daugiausiai problemų kelia vyresnio amžiaus žmonėms.
„Karantino metu labai daug laiko praleidžiame namuose. Dalis visuomenės čia dirba, daliai pagrindinė pramoga yra televizorius. Ilgai pasėdėjus, negeriant pakankamai vandens kartais užtenka tik atsistoti nuo kėdės ar sofos ir trombas pajuda, sukeldamas sveikatai ar net gyvybei pavojingą situaciją. Tam, kad kraujas nebūtų toks tirštas ir rizikų būtų kuo mažiau, vandens patarčiau neužmiršti“, – konstatuoja ji.
Ragina nevengti tyrimų
Šeimos gydytoja pataria stebėti savo savijautą, o kilus nerimui ar atsiradus neaiškumų – konsultuotis su gydytoju.
Dalis šeimų namuose vis dar neturi net termometro, todėl ir jį vertėtų įsigyti vien tam, kad medikai nedelsiant gautų kuo daugiau objektyvių duomenų apie pacientų sveikatą.
Gydytoja ragina dėl COVID-19 pandemijos tirtis ne tik tuos šalies gyventojus, kurie turi COVID-19 simptomų, bet ir tuos, kuriems toks tyrimas rekomenduojamas, vadovaujantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro bei Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis.
Kiek anksčiau klinikų tinklas „InMedica“ skelbė Vilniuje, Kaune ir Tauragėje įrengęs specialius COVID-19 mėginiams imti skirtus laikinus žiemos sezonui pritaikytus namelius. Patalpos juose šildomos, ventiliuojamos, kokybiškai apšviestos. Mėginius ima atskirai suformuotos darbuotojų komandos, kurios nesusitinka su kitu klinikų medicinos personalu, tad srautai nesimaišo. Tarp pacientų priėmimo nameliai išvėdinami, maksimaliai išdezinfekuojami visi paviršiai. Tokie laikini statiniai padeda išvengti viruso platinimo rizikos gydymo įstaigose. Per parą juose klinika priima per 350 žmonių.
Susiję straipsniai
