Kartais grįžus iš gimdymo namų su, atrodo, sveiku vaikeliu, netrukus vėl tenka grįžti į ligoninę, nes mažiukas netikėtai pradeda karščiuoti, jam supūliuoja bamba, akytės ar nagučiai. Tėvai tada nutaria, kad vaikas buvo užkrėstas ligoninėje (kuris nesame girdėjęs apie pavojingas ligoninės infekcijas).
Apie tai, kodėl tik gimę kūdikėliai suserga naujagimių infekcijomis ir kuo čia dėta ligoninė, kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės specialistais
Kas tai – naujagimių infekcijos? Kaip jos pasireiškia?
Naujagimių infekcijos (kitaip – sepsis), gali būti įgimtos arba įgytos. Įgimtos yra dažnesnės, tokias infekcijas vaikutis gauna iš mamos. Įgimtos ankstyvosios infekcijos požymiai pasireiškia per pirmąsias 3-5 paras po gimimo, tad dažnai pastebimi dar gimdymo namuose. Net 60 procentų įgimto sepsio atvejų pasireiškia per pirmąsias 4-6 valandas. Vėlyva infekcija pasireiškia praėjus 5-10 parų po gimdymo.
Naujagimių infekcijos požymiai (gali būti keli iš karto arba tik vienas):
Naujagimis atrodo nepatenkintas, irzlus arba vangus.
Jo odelės spalva pakitusi: vaikutis atrodo blyškus, melsvas ar marmurinis, atsiranda bėrimų, šlapiuoja bambutė.
Pasireiškia ankstyvoji gelta.
Naujagimis karščiuoja.
Vaikutis prastai valgo, atpylinėja, vemia.
Mamas klaidina tai, kad naujagimių infekcijas ne visada lydi temperatūra. Paprastai pakilusi temperatūra laikoma pirmuoju pavojaus signalu, tada ir kreipiamasi į gydytojus. O juk dažnai infekcijos rusena be temperatūros, todėl reikia atidžiai stebėti vaikutį, kad pamatytume kitus infekcijos požymius.
Reikia sekti, kaip auga mažylio svoris, kaip jis valgo ir miega, kokios jo išmatos, kaip gyja bamba, kaip atrodo vietos apie nagučius.
Kauno II klinikinėje ligoninėje gimdančioms moterims duodame kontaktinius skyriaus telefonus, kuriais jos gali skambinti visą parą ir atvykti pas naujagimių gydytoją konsultacijai.
Paprastai manome, kad infekciją parodo matomi pūlių židiniai: pūliuoja bamba, akutės ar vietos apie nagučius?
Pūliavimas paprastai būna jau įsisenėjusios infekcijos požymis. Tie vėlyvi požymiai – pūliavimai – dažniausiai ir atveja mamas su naujagimiais atgal į ligoninę. Kita vertus, akys paprastai pūliuoja ne dėl infekcijos. Net 1/3 naujagimių būna užakę ašarų latakėliai. Dėl to kaupiasi ašaros, akutės traiškanoja ir pūliuoja. Daugumai tie ašarų latakėliai atsikemša patys, bet kai kuriems vaikučiams juos reikia prazonduoti.
Ar įgimtos infekcijos dažnos? Gal tai labai reta problema, kad net neverta apie tai informuoti mamų?
8 išnešioti naujagimiai iš 1000 serga įgimta infekcija, tai, atrodytų, nedaug. Tačiau iš 1000 neišnešiotų naujagimių su įgimta infekcija gimsta net 160. Tai jau daug.
Kaip mama gali užkrėsti savo vaiką, augantį įsčiose?
Vaikutis gali užsikrėsti keturiais būdais.
Pirma. Vaikutis užkrečiamas per kraują, nes jo ir mamos kraujotaka susijusi. Neretai mamos organizme glūdi kokia nors infekcija, kurios ji net nenutuokia turinti. Paprastai infekcijos slepiasi tonzilėse, sinusuose, neišgydytuose dantyse. Kadaise, tarybiniais metais, kiekvieną nėščiąją privalėjo tikrinti stomatologas ir LOR gydytojas. Dabar būsimų mamų tik paprašoma, patariama apsilankyti pas šiuos specialistus. Vadinasi, viskas paliekama pačios moters savimonei. Geriausia būtų, jei moteris dar prieš pastodama išsigydytų dantis, pasirodytų nosies-gerklės ligų gydytojui ir išsigydytų lėtinį sinusitą ar tonzilitą.
Antra. Naujagimis gali užsikrėsti per gimdymo takus dar nėštumo metu, nes nėštumo pabaigoje padidėja vandens maišo pralaidumas, ir infekcija per makštį gali patekti į vandens maišą ir apkrėsti vaiką.
Infekcija makštyje gali glūdėti beveik nepastebima. Nėščia moteris jaučia, kad padaugėja baltųjų išskyrų, bet kitokio diskomforto gali ir nebūti. Eilinės apžiūros metu moterų konsultacijose nėščioms moterims atliekami paprasti tepinėliai, kurie parodo leukocitus, grybelio sporas ir ar yra bakterijų apskritai. Tačiau kokios tai bakterijos, nenustatoma (tada reikėtų daryti tepinėlio pasėlius, kurie brangūs). Todėl nėščioms moterims, kurių tepinėlis rodo esant bakterijų, skiriamas prevencinis gydymas, įvairios žvakutės.
Trečia. Ne taip retai vaikutis nuo mamos užsikrečia gimdymo metu. Net 70 procentų infekcijų makštyje sukelia tam tikra streptokokų rūšis, jos paprastai tepinėlis neparodo. Tad moteris gali nešioti kūdikį ir ateiti gimdyti nė nežinodama, kad jos makštyje yra infekcija. Tada, jei vaikutis gimsta užsikrėtęs, neįmanoma įrodyti, ar jis užsikrėtė gimdamas nuo mamos, ar ligoninėje.
Ketvirta. Mama gali apkrėsti naujagimį per nešvarias rankas.
Jei įgimta infekcija pasireiškia taip anksti, kodėl tiek daug naujagimių išleidžiami namo (atseit sveiki), o po to turi vėl grįžti į ligoninę, nes infekcijos požymiai išlenda namuose?
Dabar mamos labai anksti su naujagimiais išleidžiamos namo – jau 2-3 parą. Jei mama atvyko gimdyti sveika, vaikutis gimė regimai sveikas, jo netiriame. Jį išlydime namo kaip sveiką, o po dienos kitos gali pasireikšti vėlyva infekcija, kurios simptomų pirmomis paromis gali ir nebūti. Be to, dar nepakalbėjome apie įgytą infekciją, kai vaikutis gimsta iš tiesų sveikas, o jį užkrečia pati mama ar lankytojai.
Kuriuos naujagimius tiriate dėl įgimtos infekcijos, nors jie gimę atrodo visai sveiki?
Tiriame tik tuos naujagimius, kurie patenka į rizikos grupę. Naujagimis bus tiriamas, jei:
Mama turėjo infekciją;
Mama gimdymo metu karščiavo, temperatūra pakilo daugiau nei 37,8ºC;
Gimdymo metu moteriai buvo tachikardija (padažnėjęs pulsas);
Buvo žali vaisiaus vandenys;
Bevandenis periodas (nuo vandenų nutekėjimo iki kūdikio gimimo) užtruko ilgiau nei 18 valandų;
Moteris prieš tai jau buvo pagimdžiusi vaikutį su įgimta infekcija;
Vaikelis gimė neišnešiotas.
Tokiems naujagimiams tiriamas kraujas ir nustatomas C reaktyvinio baltymo kiekis (tai parodo, ar vaikelis užkrėstas). Jei reikia, daromas kraujo pasėlis. Pagal vieno tyrimo rezultatus iškart nevertinama, tyrimas kartojamas kelis kartus per 2-3 dienas, žiūrima, kaip keičiasi.
Vaikučiai be jokių išlygų tiriami, jei per pirmas valandas po gimimo pasireiškia infekcijos požymiai.
Kaip mama ar atėję aplankyti giminaičiai gali apkrėsti naujagimį?
Pagrindinis infekcijos perdavimo kelias – per nešvarias rankas. Jei mama nešvariomis rankomis valys virkštelę, nieko nuostabaus, kad vaikas ,,pasigaus” infekciją. Pagimdžius reikėtų laikytis elementarių higienos taisyklių, bet nepersistengti. Kai kurios mamos uoliai plauna krūtis su muilu prieš kiekvieną maitinimą. To visai nereikia, nes iš mamos vaikutis turi gauti ,,gerųjų” bakterijų. Jokiu būdu nereikia praustis ,,visas žinomas bakterijas naikinančiu muilu”, kuris iš tikrųjų sunaikins ir ,,gerąsias” bakterijas, kurių vaikučiui reikia. Per krūtis naujagimiai retai užsikrečia infekcija (nebent auksiniu stafilokoku, jei būna suskilę speneliai).
Jei vaikutis gimė visiškai sveikas, o grįžęs iš ligoninės susirgo, mamos pirmiausia skuba kaltinti ligoninę… Ar daug tikimybės užsikrėsti ligoninėje?
Nuo sienų mikrobai nekrenta, nors taip populiaru sakyti, kad ,,ligoninės sienos persigėrusios infekcijomis”. Galbūt apie ligoninės infekcijas galima buvo kalbėti prieš 10 metų. Tada ligoninės būdavo uždaromos planinėms dezinfekcijoms. Dabar to nebereikia, nes atsirado naujos kartos dezinfekcinių priemonių. Galima sakyti, kad dezinfekcijos srityje įvyko tikra revoliucija. Liko tik rekomendacija kartą per 5 metus suremontuoti ligoninių patalpas. Ligoninės infekcijų pavojus sumažėjo ir dėl kitų priežasčių: pavyzdžiui, dabar gimdymo skyriai nėra tokie perpildyti, kaip kadaise, moterims nereikia gulėti palatose po 6-8 (dabar mūsų ligoninėje moterys guli tik po vieną). Atsirado daugybė vienkartinių priemonių, kurių nereikia virinti ir sterilizuoti. O anksčiau net guminės pirštinės būdavo daugkartinės, jas panaudojus virindavo. Tik vėliau buvo įrodyta, kad po vieno persterilizavimo tokios pirštinės nebeizoliuoja.
Žinoma, naujagimį gali užkrėsti ir ligoninės personalas, jei lies vaikutį nešvariomis rankomis. Bet tai mažai tikėtina, nes yra griežtos instrukcijos dažnai ir kruopščiai plautis rankas. Patogeniniai mikrobai turi daugiau galimybių naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, kur guli daug sunkių ligonių ir atliekama labai daug intervencijų.
Ar patronažinės slaugytojos, lankančios naujagimį pirmaisiais mėnesiais, lengvai atpažįsta infekciją? Tenka išgirsti istorijų, kaip patronažinės slaugytojos tik ranka numoja į mamų nuogąstavimus, o paskui vaikas atsiduria ligoninėje…
Geriausia savo vaiką pažįsta mama. Juk patronažinė slaugytoja nemato jo visą dieną ir naktį, ji negali palyginti, koks jis yra dabar, ir koks buvo prieš kelias valandas. Jei vaikutis elgiasi ir atrodo ne taip, kaip įprasta, mama turi kreiptis į gydytoją.
Ar veido pūlinukai rodo infekciją?
Jei tai tikrai pūlinukai, jie gali rodyti infekciją. Tačiau mamos dažnai supainioja ir pūliniais palaiko užsikimšusias riebalų liaukutes. Tai nedideli balti taškeliai ant naujagimio nosytės ir skruostų. Teko matyti 3 mėnesių vaikutį su didžiulėmis mėlynėmis po akimis. Kai paklausėme, kas nutiko, mama atsekė, kad bandė išspausti tuos baltus taškelius, o dezinfekavo spiritu ir vandenilio peroksidu. Tokiems veiksmams nėra net komentarų…
Kokie naujagimiai dažniau už kitus serga naujagimių infekcija?
Dažniau serga berniukai, dvynukai, mažo svorio ar neišnešioti naujagimiai ir tie, kurie turi įgimtų anomalijų ar odos pažeidimų.
Kaip gydomos naujagimių infekcijos?
Be antibiotikų infekcijos neišgydysi. Yra sudarytos specialios gydymo schemos, pritaikytos pagal naujagimio svorį. Namie naujagimių infekcijos negydomos, nes gydomą vaikutį reikia stebėti. Ligoninėje stengiamasi išauginti pasėlį ir sužinoti infekcijos sukėlėją, tada skirti efektyviausią gydymą. Negydoma infekcija nusėda kokiame nors organe, kūdikis gali susirgti meningitu, osteomielitu ar kita sunkia, gyvybei pavojinga liga.
Kaip elgtis, kad vaikutis neužsikrėstų infekcija dar įsčiose, ligoninėje ar namuose?
Tai paprasti patarimai, kuriuos dauguma moterų ir taip žino.
Dar prieš nėštumą išsigydykite visas infekcijas (dantis, sinusus, tonziles, lėtinius ausų uždegimus). Jei neišsigydėte iki nėštumo, gydykitės pastojusi. Geriau nėštumo metu gauti antibiotikų kursą nei paskui per kraują infekciją perduoti vaikeliui.
Po gimdymo laikykitės higienos ir plaukitės rankas.
Apribokite lankytojų srautą pirmomis dienomis. Panašu, kad laisvas požiūris į lankytojus dabar jau perlenktas. Lankytojai į gimdyvės palatą veržiasi būriais, čiupinėja ir kilnoja vaikutį, sėdasi ant gimdyvės lovos. Vis dėlto geras buvo senovės lietuvių paprotys nelankyti vaikelio pirmąjį mėnesį. Tai neliečia šeimos narių – vyro, sesučių ir broliukų ar senelių, kurie gyvena tame pačiame bute, nes naujagimis turi susipažinti su tuo mikroorganizmų fonu, kuris jį supa namie. Tačiau bendradarbių ir kaimynų vizitai į gimdymo namus tikrai nereikalingi.
Įsileisdamos lankytojus mamos mano: nei jie čiaudi, nei kosėja, vaikučio neapkrės. Tačiau čiaudint ir kosint perduodami virusai, nuo kurių naujagimis gauna apsaugą su mamos pienu. Nuo bakterijų jis neapsaugotas, o būtent jos perduodamos imant ant rankų ir nešiojant.
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
