Tęsiame straipsnių ciklą apie kūdikių žaidimėlius, šį kartą žaisime su 4–6 mėnesių kūdikiais.
Kaip žaisti su 0–4 mėnesių kūdikiais, skaitykite ČIA.
Kaip žaisti su 4–6 mėnesių kūdikiais, skaitykite ČIA.
Kaip žaisti su 7–9 mėnesių kūdikiais, skaitykite ČIA.
Kaip žaisti su 10–12 mėnesių kūdikiais, skaitykite ČIA.
Kaip žaisti su 10–12 mėnesių kūdikiais, skaitykite ČIA
Kaip žaisti su 12–18 mėnesių vaikais, skaitykite ČIA
Kaip žaisti su 1,5–2 metų vaikais, skaitykite ČIA
Kaip žaisti su 2–3 metų vaikais, skaitykite ČIA
Kodėl mes už žaidimėlius
Žaidimai tobulina kūdikio gebėjimą mąstyti, suprasti, bendrauti, pažinti, kurti prisiminimus, įsivaizduoti ir išsiaiškinti, kas bus toliau.
Žaisdami kūdikiai sužino, kaip bendrauti, ir atranda, ką gali padaryti jų kūnas.
Judesio žaidimai kūdikį stiprina ir daro labiau koordinuotą.
Kai žaidžiant su kūdikiu reaguojama į jo siunčiamus signalus, jis pasijaučia saugus ir mylimas.
Kiek žaidimų išmokti? Kur semtis idėjų? Tėvai be reikalo taip jaudinasi dėl žaidimėlių skaičiaus ir įvairovės. Atsiminkite 3 gerus dalykus:
- Nors viena kita detale paįvairintas tas pats žaidimas mažyliui atrodo kaip naujas.
- Tas pats žaidimas su kitu asmeniu – mama, tėčiu, senele – kūdikiui irgi atrodo kaip naujas.
- Kas kelias dienas pasikartojantis žaidimas mažajam taip pat atrodo kaip naujas.
Žaidimėlių idėjos:
Biblioteka. Pradėkite nuo knygų kietais storais lapais, nedidelio formato, su realiais ryškių spalvų piešinėliais. Leiskite kūdikiui jų puslapius paliesti ir paragauti. Skaitydami būkite išraiškingi: rodykite paveikslėlius, įvairia intonacija pasakokite, kas juose nupiešta, keiskite veido išraišką, judėkite. Kai rodote gyvūnus, imituokite jų garsus.
Įgarsinimas. Visuomet paaiškinkite, ką darote, pvz., keičiate sauskelnes, nešiojate, maudote, ką mato kūdikis, gulėdamas ant pilvuko, ir kai jį nešiojate. Kalbėkite trumpais aiškiais sakiniais. Pasakę sakinį leiskite mažajam susikaupti ir jums atsakyti – išklausykite jo gugavimą, burkavimą, ulbavimą. Kai kūdikis šypsosi, kikena, krizena, juokiasi, – jį padrąsinkite, išdarinėkite juokingas grimasas, keiskite mimiką, visapusiškai rodykite pasitenkinimą jo rodoma reakcija.
Vizitacija. Kasdien su kūdikiu ant rankų pasivaikščiokite po namus, aplankykite visus kambarius. Aiškinkite, ką jis mato, leiskite paliesti matomus daiktus.
Daiktų tyrinėjimas. Leiskite kūdikiui prisiliesti prie šaltesnių už kambario temperatūros paviršių – pažaisti su kriauše, obuoliu, išimtu iš šaldytuvo.
Garsų simfonija. Klausykitės įvairių garsų – barškučių, varpelių, būgnų, muzikinių žaislų. Leiskite pasiklausyti, kaip skamba varpeliai ar barškučiai, paslėpti po rankšluosčiu. Leiskite pasiklausyti įvairių garsų, kurių šaltinis yra įvairiai nutolęs nuo mažylio, jo matomas arba nematomas. Skambantį daiktą lėtai vedžiokite aukštyn, žemyn, į šonus. Tegul kūdikis sukinėja galvą, ieškodamas garso šaltinio.
Atspindžiai. Prieš ant pilvuko gulintį kūdikį padėkite veidrodį taip, kad kūdikis galėtų jame pamatyti savo atspindį ir juo gėrėtis. Galite padėti veidrodį taip, kad jame atsispindėtų koks nors sujudantis žaislas, kai jis priliečiamas, patraukiamas, paridenamas.
Vartymosi treniruotės. Ant grindų patieskite per pusę sulenktą antklodę, paguldykite kūdikį ir aplink jį padėkite kelis mažylį dominančius žaislus taip, kad norėdamas juos pasiekti, turėtų atlikti judesių, – pasiversti ant šono, nuo pilvuko ant nugaros. Padėkite kūdikiui pasiversti iš vienos padėties į kitą. Pasivertęs ant šono kūdikis aplinką pamato kitaip nei gulėdamas ant pilvuko ar nugaros, todėl leiskite pabūti pasivertusiam tiek laiko, kiek jis norės.
Žaidimai su muilo burbulais. Jums prireiks muiluoto vandens ir vamzdelio. Pūskite muilo burbulus taip, kad kūdikis juos galėtų paliesti, sekti kaip jie juda, sprogsta. Pradėkite pūsti burbulus taip, kad jie nusileistų ant kūdikio rankų, pilvuko, kojų. Pavyzdžiui, pūskite keletą burbuliukų ant kojų ir garsiai pasakykite kūno dalies pavadinimą. Taip padėsite kūdikiui sužinoti, kokias kūno dalis jis turi.
Dainavimas. Nesvarbu, koks jūsų balsas, muzikinis išprusimas, – jūs esate mėgstamiausias savo kūdikio dainininkas. Jūsų balso negali pakeisti jokie įrašai. Sukurkite paprastą dainą, kurioje būtų visų brangiausių kūdikiui žmonių – mamos, tėčio, močiutės – vardai. Kuo dažniau kūdikis girdės tuos žodžius, tuo greičiau juos atsimins. Dainuodami rodykite įvairias mimikas, grimasas, šypsokitės, juokitės. Tai dar labiau sudomins kūdikį ir jis galės ilgėliau jumis gėrėtis.
Žaidimas su kamuoliais. Tiks įvairių faktūrų ir spalvų didesni nei 5 cm skersmens kamuoliai. Leiskite paimti ir tyrinėti. Parodykite, kaip juos paimti, ridenti, pastumti, numesti, įdėti į dėžutę, iš jos išimti ir pan.
Dingusio žaislo paieškos. Paimkite mėgstamiausią kūdikio žaislą, kurį jis gerai atpažįsta. Padėkite jį pusiau paslėptą po antklode ir judinkite, balsu skatinkite pasiimti žaislą. Kai kūdikis bandys žaislą pasiekti, lėtai traukite jį po rankšluosčiu. Po neilgo tempimo leiskite pagriebti žaislą ir juo pasidžiaugti. Žaidimą pakartokite su kitais žaislais tol, kol kūdikis nepraras susidomėjimo žaidimu.
Žaislų dėžės tikrinimas. Priešais ant kelių laikomą kūdikį padėkite žaislų dėžę, taip, kad jis pasiektų joje esančius žaislus. Kai sugriebs žaislą ir jį išmes, pasigėrėkite jo veiksmu ir jį palydėkite garsu „bum“. Pasakokite, kokį žaislą paėmė, kokios jis spalvos, koks jis yra didelis, mažas, sunkus, lengvas. Kas kelias dienas keičiami žaislai kūdikiui atrodys nauji ir įdomūs.
Muzika ir šokis. Klausykitės muzikos, su kūdikiu ant rankų šokite pagal jos ritmą. Nesivaržykite prie melodijos pridėti savo garso efektų ir žodžių. Pasisodinkite kūdikį ant kelių ir judėkite, krypuokite, judinkite kūdikio rankas pagal muzikos ritmą. Žaidimą paįvairinkite su kūdikiu atsisėsdami prieš veidrodį, kad mažylis matytų, kas daroma, ir gėrėtųsi savimi ir jumis.
Kvapų uostymas. Apie 10 cm atstumu nuo kūdikio nosies palaikykite šaukšte įdėtų šviežių trintų uogų (pvz., braškių, aviečių), vaisių (pvz., obuolių, kriaušių), daržovių (pvz., agurkų, moliūgų), prieskoninių žolelių (petražolių, bazilikų, čiobrelių, mėtų). Duokite kūdikiui pakankamai laiko pajusti aromatą ir stebėkite jo reakciją. Jei mažylis uostomas gėrybes palaižys, nepakenks. Tvarkingai nuplautų ir susmulkintų uogų ir vaisių galite duoti ir paragauti. Netinka aštrūs kvapai – svogūnų, česnakų, ridikų, krienų.
Kramtukų paieška. Pasiruoškite storoką rankšluostį, nedidelį dubenį, kelis įvairių spalvų ir formų kramtukus, drungno vandens arba miltų. Į dubenį įpilkite vandens arba miltų ir įdėkite kramtukus. Dubenį uždėkite ant rankšluosčio. Ant rankų laikomam kūdikiui leiskite atrasti vandenyje arba miltuose paslėptus kramtukus, juos tyrinėti. Pasakokite, ką jis atlieka, pagirkite už kramtukų atradimą.
Žaidimas „Kū–kū“. Jis kūdikiui padeda suvokti, kad mama yra ir tuomet, kai jos nematyti. Vienam suaugusiajam laikant ant rankų kūdikį, slėpkitės už užuolaidos. Kai mažylis mato jus tai darančią, pasakykite ką nors už užuolaidos, kad patrauktumėte jo dėmesį. Tada staiga iš užuolaidos kampo pasirodykite nuotaikingai tardami „kū–kū“. Pakartokite tai kelis kartus parodydami, kad išeinate iš užuolaidos skirtingais laiko intervalais ir iš skirtingų vietų. Žaidimą galite žaisti atidarydami ir uždarydami duris, užuot pasislėpdamos už užuolaidos.
Žaidimas su kubeliais. Kai tik kūdikis pradės sėdėti, kartu statykite įvairius statinius iš spalvingų kubelių (5–7 cm kraštinės ilgio) ir juos nugriaukite, dėstykite įvairias formas, stumdykite, ridenkite kamuolį į sustatytus kubelius. Pasakokite, kokios spalvos koks kubelis, kas ant šonų nupiešta, kokį bokštą pastatėte.
Kur garso šaltinis. Laikykite kūdikį pasisodinę ant kelių, kol tėtis ar kitas namiškis slepiasi už sofos ar užuolaidos ir linksmai įvairiomis intonacijomis kartoja kūdikio vardą. Mažylis, atpažindamas balsą ir vardą, pradeda dairytis aplink. Ištieskite kūdikio rankutę garso kryptimi, kai kūdikis pats neparodo, iš kur sklinda garsas.
Tūpčiojimai. Laikydami kūdikį už pažastų leiskite jam tvirtai atsiremti kojomis ir tūpčioti – spyruokliuoti. Kūdikiui šypsokitės, pasakokite, kaip jis gerai šokinėja. Pratimą kartokite kelis kartus per dieną.
Pasiek žaisliuką. Gerai ant pilvuko gulinčiam kūdikiui jo regėjimo lauke, padėkite žaislą su pririštu 20–25 cm ilgio kaspinu. Kol supras, ką reikia daryti, kartu su kūdikio rankute sugriebkite kaspiną ir patraukite jį mažylio link. Leiskite mažajam treniruotis – sugriebti kaspiną ir jį truktelti. Patraukus už kaspino, žaislas gali suskambėti, blykčioti.
Virvelės tampymas. Iš spalvingų vilnos sruogų ar kelių spalvotų kaspinų supinkite virvelę. Viename jos gale pririškite varpelį ar barškutį. Vieną jos galą įdėkite kūdikiui į ranką, parodykite, kaip ją suspausti ir po to patraukti į save taip, kad suskambėtų varpelis. Vietoje varpelio ar barškučio galite pririšti šviečiančių žaisliukų. Nuo virvelės tampymo intensyvumo priklausys skambesys ar spalvų žaismas.
Ramiai, lėtai, saugiai
Žaidimų galite sugalvoti visokiausių. Svarbu, kad kūdikiui jie būtų saugūs.
Nesijaudinkite, jei kūdikis nesugeba iš karto žaisti jam pasiūlyto žaidimo. Būkite kantrūs, kol kūdikis suvokia žaidimą. Neskubinkite, nes kūdikis gali prarasti norą žaisti.
Po kelių dienų vėl pasiūlykite tą patį žaidimą, jį vienaip ar kitaip pakeisdami.
Kūdikis nežais, jei bus pavargęs.
Kuo jaunesnis kūdikis, tuo trumpiau jis sukaupia dėmesį į žaidimą, todėl bet kuris žaidimas negali trukti ilgai.
Kiekvieno žaidimo metu su kūdikiui kalbėkitės, nes tai jam padeda išlaikyti budrumą ir ilgiau sutelkti dėmesį, įsisavinti vieną ar kitą įgūdį.
Į žaidimus su kūdikiu įtraukite kitus šeimos narius: kuo daugiau su kūdikiu žaidžia žmonių tuo daugiau socialinių įgūdžių mažylis įgyja.
Namai yra kūdikių žaidimų aikštelė. Ant grindų neturi būti jokių smulkių – iki 4 cm skersmens – daiktų, taip pat smailių, aštrių arba nestabilų daiktų, kurie juos prilietus gali kristi, virsti.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
