SAŽS ir miofunkcinė terapija – kodėl apie tai nežinojome anksčiau? Papasakosime apie tai, kuo mums – tiek tėvams, tiek vaikams – gali padėti žandikaulio kineziterapija ir miofunkcinė terapija.
Konsultuoja „Denticija“ klinikos specialistai. Šiose klinikose Vilniuje ir Kaune taikoma smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) kineziterapija ir miofunkcinė terapija.
Kam ši paslauga aktuali
Žodžiai „SAŽS ir miofunkcinė terapija“ sudėtingi, atrodytų, kad paslauga siaura, specifinė. Tačiau giliau pažvelgus ji reikalinga daugumai suaugusiųjų ir vaikų. Kad būtų paprasčiau, šias terapijas galima pavardinti tiesiog – žandikaulio kineziterapija.
Žandikaulio kineziterapija gali padėti, jei:
- Jaučiate žandikaulio skausmą, „užstrigimo“, traškėjimo ar spragsėjimo jausmą.
- Jaučiate skausmą veide, kakle, galvos srityje (ypač ties smilkiniais).
- Jaučiate ausų skausmą, užgulimą, spengimą.
- Patiriate galvos svaigimą, susijusį su veido ir kaklo raumenų disbalansu, migreninius galvos skausmus.
- Griežiate dantimis, pastebimas dantų dilimas, nuolatinis sukandimas.
- Sunku kramtyti ar ryti maistą, jaučiate diskomfortą žandikaulio sąnaryje.
- Patiriate pasikartojančius sinusito, akių ar ausų maudimo epizodus, kurių priežasties niekas neranda.
- Galite ribotai išsižioti, atveriant burną žandikaulis pasisuka į šoną. Jei negalite išbūti išsižioję valandą vizito metu arba patiriate diskomfortą sąnario srityje, – tai ženklas, kad sistema neveikia taip, kaip turėtų.
- Knarkiate, patiriate miego apnėjas.
- Vaikams ir paaugliams – kai formuojasi netaisyklingas sąkandis.
- Jūsų ar vaiko sąkandis netaisyklingas – pavyzdžiui, liežuvis stumiamas tarp dantų.
- Yra veidinio ir trišakio nervo pažeidimų.
- Po žandikaulio traumų ar operacijų; ortodontinio gydymo metu (nešiojant breketus ar kapas).
Visi šie simptomai rodo, kad yra smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) ir veido-kramtymo raumenų sutrikimų.
Terapijos esmė
SAŽS kineziterapija ir miofunkcinė terapija – tai kompleksinis, neinvazinis gydymo metodas, kuris padeda atkurti taisyklingą žandikaulio, liežuvio, kaklo ir pečių juostos raumenų funkciją, mažinti skausmą ir gerinti gyvenimo kokybę.
Ši terapija koreguoja laikyseną, mažina įtampą kaklo ir pečių juostoje, atkuria taisyklingas kvėpavimo, rijimo, kramtymo funkcijas, gerina veido ir burnos raumenų funkcijas, mažina netaisyklingo sąkandžio, žandikaulio augimo ir ortodontinių problemų ir rizikas.
Kaip atliekama SAŽS terapija
- Per burną atliekamas (intraoralinis) masažas
- Gydomasis veido, kaklo, sprando masažas
- Sąnario stabilumo ar mobilumo pratimai
- Miofunkcinių sutrikimų korekcijos pratimai, įpročių formavimas
- Trigerinių taškų atpalaidavimas
- Laikysenos korekcija ir raumenų balanso atstatymas pratimais
- Manualinė terapija
Terapijos tikslas – atlaisvinti įtemptus raumenis, atkurti normalią žandikaulio sąnario funkciją ir sumažinti skausmą.
Kaip atrodo pirmas vizitas
Pirmosios konsultacijos metu gydytojas įvertina laikyseną, kaklo, pečių ir galvos padėtį. Apžiūri ir įvertina kramtymo ir veido mimikos raumenis. Atliekami žandikaulio sąnario judesių matavimai, žiūrima, kokia amplitudė, simetrija.
Vertinama liežuvio padėtis, sąkandis, kvėpavimo, rijimo funkcijos. Jei reikia, aptariama darbo vietos ergonomika, kasdieniai įpročiai ir stresas.
Remiantis šiuo įvertinimu, sudaromas individualus gydymo planas: SAŽS terapijos ir / ar miofunkcinės terapijos pratimai, masažas, rekomendacijos namų darbams.
Vizitų skaičius priklauso nuo individualios būklės – kai kuriems pacientams pakanka kelių susitikimų, kitiems reikalingas ilgesnis kursas (6–15 ir daugiau vizitų). Tai aptariama per pirmą konsultaciją.
Terapijos metu nenaudojama jokių ypatingų aparatų. Visa esmė – nuoseklus darbas, paremtas raumenų veiklos, kvėpavimo, liežuvio padėties ir kitų veiksnių korekcija.
Kada dažniausiai kreipiasi suaugusieji
Suaugusieji, kuriems reikalinga ši terapija, dažniausiai kreipiasi dėl žandikaulio traškėjimo, sąnario diskomforto ar dantų dilimo. Dėsninga tai, kad iki kol patenka pas SAŽS ir miofunkcinės terapijos specialistą, pacientai ilgai klaidžioja po kitų specialistų kabinetus, ieško pagalbos visai kitoje srityje. Natūralu, nes simptomai, susiję su smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) ir veido-kramtymo raumenų sutrikimais yra labai platūs, klaidinantys. Pavyzdžiui, ausies skausmas, kuriam esant, pirmiausia einama pas otorinolaringologą. Ar migrenos epizodai, kai ieškoma neurologo ant angiochirurgo pagalbos.
Dažniausiai pacientai lankosi pas LOR gydytoją, kuris neranda ausų skausmo ar spengimo ausyse priežasties, tačiau nesusieja skausmo ausyje su žandikauliu. Panašiai ir dėl galvos skausmo – jei jis jaučiamas ties smilkiniais, tai gali signalizuoti apie įtampą žandikaulyje.
Kai kuriems pacientams žandikaulio funkcijos sutrikimas pasireiškia ne skausmu, o mechaniniais požymiais: išsižiojant žandikaulis pasisuka į šoną, sunku burną ilgai laikyti atvertą odontologo kėdėje, kramtant girdimas spragsėjimas.
Kada kreipiasi vaikai
Jeigu jūsų vaikas dažnai būna praverta burna, dažnai serga kvėpavimo takų ligomis, knarkia, griežia dantimis, prastai miega, turi sąkandžio problemų, o liežuvis – netaisyklingoje padėtyje, jam tikrai pravers mūsų aptariamos terapijos. Jos padeda formuoti taisyklingus rijimo, kramtymo, kvėpavimo, liežuvio padėties įgūdžius.
Jei vaikui reikalingas ortodontinis gydymas, taip pat reikalinga ir miofunkcinė terapija. Laiku pastebėjus vaikų apatinio žandikaulio pakitimus, galima pasiekti labai gerų rezultatų.
Kodėl mūsų tokie silpni žandikauliai
Kodėl seniau ši paslauga buvo taikoma labai siaurai, esant ypatingiems atvejams, o šiais laikais jo reikia beveik visiems? SAŽS sutrikimai dažniausiai atsiranda dėl kelių veiksnių derinio – gyvenimo būdo, įpročių ir biomechaninių pokyčių. Valgome vis daugiau minkšto, termiškai apdoroto maisto, mažiau kramtome. Net mažiau kalbame! Net šeimoje kviesdami vaiką vakarienės rašome jam žinutę. Žandikauliai ir kramtymo raumenys, kaip ir visi kiti kūno organai, negaudami apkrovos, silpsta. Ypač vaikystėje – jei liežuvis yra netaisyklingoje padėtyje, nesivysto viršutinis gomurys, netelpa dantys, formuojasi netaisyklingas sąkandis.
Prie sutrikimų dažnai prisideda ir stresas – žmogus nesąmoningai laiko sukąstus dantis, įsitempę raumenys keičia veido kontūrą, sukelia jautrumą, galvos ir kaklo skausmus.
SAŽS disfunkciją gali sukelti ir traumos, operacijos, ortodontinis gydymas. Beveik visiems pacientams, nešiojantiems ortodontinius aparatus, reikalinga ir žandikaulio kineziterapija. Ortodontinis gydymas keičia ne tik dantų padėtį – jis keičia raumenų tonusą, jų padėtį, o kartais net žmogaus laikyseną.
Labai svarbu suprasti, kad SAŽS sutrikimai beveik niekada neturi vienos priežasties.
Ko klausia tėvai
Į dažniausiai užduodamus tėvų klausimus atsako kineziterapeutė Monika Baniulienė
Nuo kokio amžiaus vaikučiams galima taikyti žandikaulio kineziterpiją?
Žandikaulio kineziterapija vaikams dažniausiai pradedama taikyti nuo 3–4 metų, kai vaikas jau gali atlikti paprastas užduotis, o visavertė, struktūruota terapija taikoma nuo 5–7 metų, priklausomai nuo vaiko gebėjimo bendradarbiauti ir vykdyti instrukcijas, siekiant bendro tikslo.
Ar neskauda?
Ne, tinkamai atliekama terapija neturėtų sukelti intensyvaus skausmo. Iš pradžių, jeigu yra stipri disfunkcija ar raumenų įtampa, gali būti jaučiamas lengvas tempimo ar švelnaus diskomforto pojūtis. Tai visiškai normalu. Pratimai atliekami švelniai ir palaipsniui, pritaikant juos prie kiekvieno paciento galimybių, siekiant komforto ir saugumo.
Kiek trunka užsiėmimas?
Užsiėmimas dažniausiai trunka nuo 30 iki 60 minučių, priklausomai nuo indikacijų, paciento amžiaus, gebėjimo susikaupti ir terapijos pobūdžio.
Kokie būna namų darbai tėveliams gydymo metu?
Gydymo metu tėveliams dažnai skiriama namų užduočių, kurios padeda palaikyti teisingus vaiko įpročius. Tai gali būti stebėjimas ir korekcija, ar vaikas kvėpuoja per nosį, tinkamai laiko liežuvį ir teisingai kramto. Pagalba atliekant paprastus pratimus.
Kaip patariate stiprinti vaikų žandikaulius? Gal sugraužti kasdien po morką?
Kieto maisto kramtymas vaikams yra labai svarbus, atliekant miofunkcinę terapiją, tai stiprina žandikaulio raumenis, gerina sąnario judrumą ir koordinaciją. Kramtant tvirtą maistą, aktyvuojami įvairūs veido ir burnos raumenys, kurie dalyvauja rijimo, kvėpavimo ir kalbėjimo procesuose. Be to, reguliarus kietesnio maisto kramtymas skatina žandikaulio vystymąsi, padeda formuotis taisyklingam sąkandžiui ir mažina netinkamų įpročių, pvz., kvėpavimo per burną ar liežuvio stūmimo į dantis, riziką.
Ar galima šios kineziterapijos išmokti ir namie ją daryti pačiam (profilaktiškai, kai problema jau išspręsta)?
Taip, kai problema jau išspręsta, pratimus namuose galima ir net rekomenduojama atlikti profilaktiškai. Bendradarbiavimas tarp specialisto ir paciento yra kritiškai svarbus, o taisyklingai atliekami namų pratimai bei įpročių palaikymas padeda užtikrinti ilgalaikį rezultatą.
Gal pamenate kokį nors realų atvejį, kai žmogus (vaikas ar suaugęs žmogus) „pagijo“ nuo ausų uždegimo/migrenos/knarkimo ar pan.?
Turėjau vyresnio amžiaus pacientę, kuri ilgą laiką jautė žandikaulio skausmus ir niekur negaudavo aiškios pagalbos, o buvo aplankiusi ne vieną specialistą. Atvykus pas mane paaiškėjo, kad tam tikri jos veido ir burnos raumenys buvo labai įtempti. Po kelių vizitų, skirtų raumenims atpalaiduoti, skausmas dingo, o pacientė negalėjo patikėti, kad problema slypėjo būtent čia ir ją buvo galima taip greitai išspręsti.
Skaitydami tekstą atpažinote save ar savo vaiką? Kviečiame į veido ir žandikaulio kineziterapeuto konsultaciją pas klinikos kineziterapeutes.
