Žiema – tai metas, kai pasaulis tarsi sulėtėja, bet kartu atsiveria visai kitoks grožis. Sniego traškėjimas, šalčio gniaužtai, žvilgantis ledas – visa tai ne tik džiugina akis, bet ir tampa puikia erdve vaikų patirtiniam ugdymui. O jei žiemą gamta sniego nepašykšti – puiku, o jei jo nėra, žiemos stebuklus galime susikurti patys namuose, pasitelkdami įdomias, kūrybiškas veiklas. Į šį žiemos pasaulį ir kviečiame leistis drauge!
Idėjomis dalinasi: Greta Slapšytė, Kauno lopšelio-darželio ,,Malūnėlis” mokytoja ir Dr. Jovita Starkutė, Kauno kolegijos lektorė, edukologė
Patirtinis ugdymas namuose
Patirtinis ugdymas namuose – tai kasdieniai atradimai, gimstantys iš paprastų, natūralių situacijų. Kai vaikui leidžiame liesti, tyrinėti, ragauti, maišyti, kurti ir išbandyti, jis mokosi ne iš paaiškinimų, o iš tikrų patirčių. Būtent jos tampa tvirtais pasaulio pažinimo pamatais. Tokios patirtys gimsta iš elementarių veiklų – balų taškymo, sniego gniūžčių lipdymo, ledo tyrinėjimo, kūrybinių bandymų ar bendrų žaidimų. Kiekvienas toks išbandymas, kiekviena smagi situacija ar net maža vaikiška klaida paverčia dieną prasminga augimo ir atradimų kelione.
KALĖDINIS NAMELIS
Ant didelio stalo – tikras kūrybinis šurmulys: stiklainiai pilni spalvotų pagaliukų, karoliukų, šenilinių vielučių, medinių pagaliukų, kartono atraižų, sagų, plunksnų, lipnių juostelių ir blizgučių. Vaikas renkasi medžiagas taip, kaip veda jo mintis ir vaizduotė. Vienas konstruoja kelią, kitas – namą, trečias – pasakų miestą, o dar kitas kuria paveikslą iš spalvotų detalių. Čia nėra vieno teisingo sprendimo – kiekvienas darbas gimsta iš vaiko patirties, jausmų ir idėjų. Kartais vaikai kuria po vieną, o kartais susiburia į komandą: dalijasi detalėmis, siūlo vieni kitiems idėjas, ieško, kaip sujungti skirtingus sumanymus į bendrą kūrinį. Taip natūraliai gimsta bendradarbiavimas, susitarimai, kompromisai ir džiaugsmas kurti kartu.
Ko reikės: kartono arba storesnio popieriaus, medinių pagaliukų, kartoninių detalių, šenilinių vielučių, siūlų, sagų, kamštelių, karoliukų, plunksnų, lipdukų, klijų, žirklių, spalvoto popieriaus, pieštukinių klijų, lipalo, pieštukų ar flomasterių (priemonės gali būti įvairios – priklauso nuo fantazijos ir turimų medžiagų).
Kaip vyksta veikla: Vaikams pateikiama ne užduotis „padaryk taip“, o kūrybinė situacija: „Šiandien iš visko galime sukurti, ką tik norime.“ Vaikai patys renkasi medžiagas, dėlioja, klijuoja, ardo, perkuria, keičia sprendimus. Suaugusysis šalia veikia kaip palaikantis stebėtojas, o ne kaip vadovas. Jis klausia: „Ką tu kuri?“, „Kodėl taip pasirinkai?“, „Kas gyvena tavo name?“. Tokie klausimai padeda vaikui įgarsinti mintis, aiškinti savo sprendimus ir pasakoti kūrybos istoriją.
Ką vaikas patiria ir ko išmoksta: Tai tikras patirtinis ugdymas. Vaikas mokosi per veiksmą, kūną ir pojūčius; pats priima sprendimus; mokosi bandyti, klysti ir taisyti. Jis ugdo kūrybiškumą, smulkiąją motoriką, erdvinį mąstymą, lavina kalbą, pasakojimo gebėjimus, vaizduotę ir mokosi bendradarbiauti komandoje. Vaikas čia ne tik kuria objektą – jis kuria savo patirtį: mąsto, veikia, jaučia, sprendžia ir džiaugiasi savo kūryba.
SNAIGĖS IŠ ZEFYRŲ
Vaikui pasiūloma iš pagaliukų ir zefyrų kurti snaiges – tokias, kokias jis pats įsivaizduoja. Vaikas jungia, bando, išardo ir vėl konstruoja, lygina su draugų kūriniais ar matyta vaizdine medžiaga. Kiekviena snaigė gali būti vis kitokia: didelė ar maža, simetriška arba visai netikėta, kupina unikalių sprendimų.
Ko reikės: zefyrų (mažų arba perpjautų per pusę), medinių pagaliukų, dantų krapštukų ar šiaudelių, kartono lapo pagrindui.
Kaip vyksta veikla: vaikas pats sprendžia, kiek spindulių turės jo snaigė, kur ir kaip sujungti pagaliukus, ką daryti, kad konstrukcija išliktų tvirta. Kartais ji sugriūva, todėl reikia bandyti iš naujo, pritaikyti kitą sprendimą. Baigę kurti, vaikai gali apžiūrėti vieni kitų snaiges, palyginti, kuo jos skiriasi, kokie sprendimai buvo panašūs ar visai kitokie.
Ką vaikas patiria ir ko išmoksta: Šios veiklos metu vaikas mokosi per bandymą, klaidas ir savo pačio priimtus sprendimus. Didėja jo smulkioji motorika, lavėja erdvinis mąstymas, loginis jungimas ir kūrybiškumas. Konstruojant ugdoma kantrybė, nuoseklumas ir atkaklumas. Čia nėra „teisingos snaigės“ – kiekvienas vaikas kuria savaip, savo tempu ir pagal savo idėją. Tai stiprina pasitikėjimą savimi ir leidžia vaikui pasijusti tikru kūrėju.
EGLUTĖS KŪRYBA BE TEPTUKŲ
Kartais paprasčiausi daiktai vaikų rankose virsta netikėtais tyrinėjimo įrankiais. Šiandien kūrybai pasirinkome ne teptukus, o konstravimo kaladėles. Iš pirmo žvilgsnio – pažįstamas žaislas, tačiau vaikų patirtyje jis tampa visai nauju būdu kurti, tyrinėti ir atrasti.
Ko reikės: kaladelių, dažų.
Kaip vyksta veikla: vaikai patys rinkosi kaladėles, apžiūrinėjo jų formas, kampus ir paviršiaus nelygumus. Lygino, kuri kaladėlė platesnė, kuri siauresnė, kuri palieka storesnį, o kuri – plonesnį pėdsaką. Mirkydami kaladėles į dažus jie stebėjo, kaip šios nusidažo, kaip susimaišo spalvos – kartais tamsesnės, kartais šviesesnės. Prispaudus kaladėlę prie popieriaus kiekvieną kartą gimė vis kitoks rezultatas: raštai, linijos, taškai, netikėti atspaudų susijungimai. Eglutės forma pamažu pildėsi spalvomis ir unikaliomis faktūromis.
Ką vaikas patiria ir ko išmoksta: veiklos metu vaikas lavina smulkiąją motoriką ir akies–rankos koordinaciją, stiprina pirštų judesių tikslumą. Jis tyrinėja kaladėlių formas, dydžius ir paviršius, atranda, kaip skirtingi spaudimo būdai keičia atspaudą popieriuje. Vaikas patiria kūrybos džiaugsmą, eksperimentuoja, stebi spalvų maišymąsi, atranda naujas faktūras ir raštus. Tai ugdo jo savarankiškumą, pasitikėjimą savimi ir drąsą bandyti naujus dalykus. Vaikas mokosi džiaugtis pačiu kūrybiniu procesu, supranta priežasties–pasekmės ryšį – kad nuo jo pačio pasirinkimų priklauso rezultatas. Visa tai padeda jam mokytis natūraliai, per savo asmeninę patirtį: bandant, klystant, kartojant ir atrandant vis naujus būdus kurti.
Gerų švenčių laukimo su įdomiomis veiklomis!
Susiję straipsniai
