Lietuvoje vyksta paramos kampanija „Keiskime istorijas vandenyje“, kurios tikslas – padėti 102 autistiškiems vaikams šešiuose Lietuvos miestuose išmokti plaukti. Ši iniciatyva kilo kaip atsakas į realų pavojų, su kuriuo susiduria autistiški vaikai – jie gali skęsti žymiai dažniau nei jų bendraamžiai, todėl gebėjimas plaukti jiems ne tik įgūdis, bet ir gyvybės klausimas. Taip pat skaudi netektis – prieš kelerius metus nuskendęs penkerių metų berniukas, turėjęs autizmo spektro sutrikimą – ir kiti pavojingi nutikimai prie vandens tapo stipriu impulsu šiai iniciatyvai. Prie kampanijos jungiasi žymūs Lietuvos plaukikai, dalindamiesi savo asmeninėmis istorijomis bei kviesdami visuomenę prisidėti. Surinktos lėšos bus skirtos nemokamoms plaukimo pamokoms autistiškiems vaikams.
Vanduo traukia, bet kelia pavojų
Tyrimai rodo, kad autistiškiems vaikams net 160 kartų didesnė tikimybė patirti mirtiną ar nemirtiną skendimą nei jų įprastos raidos bendraamžiams. Šią riziką dar labiau padidina tai, kad daugelis autistiškų vaikų ypač mėgsta vandenį – jis juos ramina, traukia. Be to, kai kuriems vaikams, ypač tiems, kuriems būdingas hiperaktyvumas, pasitaiko staigių, nenumatytų bėgimų – jie gali netikėtai pradėti bėgti, dažnai nesuvokdami aplinkos pavojų. Visa tai sukuria itin pavojingą situaciją, jei netoliese yra atvirų vandens telkinių.
„Sūnui buvo vienuolika, kai vieną dieną pajūryje jis staiga pasileido bėgti. Bandžiau vytis, bet pargriuvau smėlyje ir jėgos sparčiai seko. Ugnius tiesiog tolo bėgdamas pajūriu, žmonės aplink nesureagavo – niekam nekilo įtarimų, kad kažkas negerai. Tik pradėjusi šaukti ir prašyti pagalbos, sulaukiau vieno vyro, kuris pamėgino padėti, bet ir jam nepavyko jo pavyti. Ugnius nubėgo per gerą kilometrą. Tąkart tikrai išsigandau, nes jei būtų pasukęs į vandenį situacija galėjo baigtis tragiškai. Laimei, jo bėgimo kryptis buvo palei jūrą, o ne į ją ir galiausiai jį sustabdė kaituotojas, supratęs, kad vienas bėgantis vaikas ir iš toli atbėgantys, šaukiantys suaugusieji gali reikšti, kad kažkas negerai“, – prisimena Lina Sasnauskienė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė.
Lina Sasnauskienė akcentuoja, kad tikrai yra daug šeimų, auginančių autistiškus vaikus, kurios susiduria su panašiomis situacijomis ir nuolat jaučia padidintą nerimą dėl savo vaikų saugumo prie vandens: „Ypač baugu tuomet, kai vaikas nemoka plaukti – tėvai supranta, kad nelaimės atveju jis gali nesuvokti, ką daryti, kaip išsigelbėti ar net kaip kviesti pagalbą. Net jei šalia būtų gelbėtojas ar suaugęs žmogus, ne visi autistiški vaikai geba suprasti, kad jiems siūloma pagalba, arba sureaguoti taip, kaip tikimasi. Todėl itin svarbu ne tik aplinkinių sąmoningumas, bet ir nuosekli, autistiškiems vaikams pritaikyta edukacija apie saugų elgesį vandenyje. Būtent dėl šios priežasties pradėjome kampaniją, kuria siekiame suteikti kuo daugiau vaikų galimybę išmokti plaukti ir išsiugdyti gyvybiškai svarbius saugumo įgūdžius.“
Sportas, kuris keičia gyvenimus
Prie kampanijos prisijungė ir žinomi Lietuvos plaukikai bei asociacija „LTU Aquatics“, žinanti, kokią gyvybiškai svarbią reikšmę turi plaukimo įgūdžiai bet kuriam vaikui ir jau keliolika metų vykdanti vaikų mokymo plaukti programą. „Plaukimas – ne tik sportas, tai gebėjimas išgelbėti savo gyvybę. Jei galime prisidėti prie to, kad kuo daugiau vaikų jaustųsi saugiai ir mokėtų elgtis vandenyje, tai yra mūsų pareiga ir garbė,“ – sako „LTU Aquatics“ prezidentas Saulius Binevičius.
„Mano pradžia vandenyje buvo pažymėta ašarų, tiek pirmą, tiek trečią kartą vandenyje verkiau.Tik po keleto bandymų supratau, kad vandenį galima prisijaukinti. Iš pradžių jis atrodo patrauklus, norisi bėgti į jį stačia galva, bet reikia būti labai atidiems – niekada nežinai, kokia jūra ar tvenkinys tavęs laukia, kur baigsis krantas, ar nepasitaikys duobė. Būtent ši nežinomybė ir nuveda prie nelaimių. Aš pats nuo mažens buvau labai atsargus, nes jaučiau pagarbą vandeniui ir jo galiai, ir prisibijojau. Džiaugiuosi, kad man pavyko susidraugauti su vandeniu ir noriu, kad kuo daugiau vaikų jaustųsi saugiai ir pasitikėtų savimi vandenyje“, – sako pasaulio ir Europos čempionas Danas Rapšys.
Kiti prie kampanijos prisidedantys Lietuvos plaukikai sutaria, kad plaukimas vaikui gali tapti ne tik saugumo pagrindu, bet ir asmenybės augimo pamatu. Tajus Juška, pasaulio ir Europos jaunimo čempionas bei Lietuvos rekordininkas, pabrėžia, jog būtent vanduo jį užaugino kaip žmogų: „Plaukimas išmokė disciplinos – tai didžiulė mano gyvenimo dalis. Džiaugiuosi, kad pradėjau, nes sunku net įsivaizduoti, koks būčiau be jo.“
Kotryna Teterevkova, universiados čempionė ir olimpietė, priduria, kad plaukimas ne tik saugo, bet ir stiprina vidinį pasaulį: „Prisidėti prie skendimų prevencijos man labai svarbu. Plaukimas ugdo asmenybę, leidžia pamatyti savo stiprybes ir psichologiškai sutvirtėti. Lengva pasakyti „nebijok“, bet svarbiausia – bandyti, žengti į vandenį ir tada pradedi augti.“
Jiems antrina Andrius Šidlauskas, Europos čempionato prizininkas, pabrėždamas, kad vandens baimės įveikimas – tai žingsnis į priekį: „Baimė atsitraukia, kai peržengi savo ribas. Nuo mažens buvau labai judrus, smalsus vaikas, ir vieną karštą vasaros dieną pusbrolis pakvietė į plaukimo treniruotę. Nuėjau – ir nuo tada iš vandens jau nebeišlipau. Manau, kad labai svarbu suteikti vaikams galimybę saugiai išbandyti vandenį, atrasti plaukimo džiaugsmą. Jei kiekvienas vaikas turėtų saugią vietą pradėti, mokytoją, kuris padrąsina, ir galimybę bandyti, daugybės nelaimių būtų išvengta.“
102 autistiški vaikai
Kampanija „Keiskime istorijas vandenyje“ tikslas labai konkretus: per šešis mėnesius suteikti galimybę 102 autistiškiems vaikams išmokti plaukti šešiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Mažeikiuose ir Kretingoje. Pasak L. Sasnauskienės, siekiama, kad autistiški vaikai turėtų saugią, jiems pritaikytą aplinką, kurioje mokytųsi, kaip elgtis vandenyje, pradėtų mokytis plaukti.
„Esame be galo dėkingi visiems žmonėms, organizacijoms ir partneriams, kurie palaiko šią iniciatyvą ir prisideda prie jos sėkmės. Kiekviena parama – nuo plaukikų viešo žodžio iki bendruomenių, mokytojų ar tėvų įsitraukimo – padeda sukurti saugesnę aplinką tiems, kuriems jos labai reikia. Ši kampanija yra bendras mūsų visų įsipareigojimas: parodyti, kad kiekvienam vaikui turi būti sukurta galimybė drąsiai mokytis, augti ir jaustis saugiam vandenyje“, – įsitikinusi L. Sasnauskienė.
Susiję straipsniai
