„G foto“ nuotr. www.gfoto.eu
Neurologė sakė, kad mūsų 3 mėn. vaikutis „įnoringas“. Ką tai reiškia? Kaip padėti tokiam vaikeliui, kuris nuolatos zyzia ir prašosi ant rankų?
„Įnoringas“ – tik bandymas apibūdinti kūdikio elgesį.
Kūdikis zyzimu išreiškia prigimtinį norą bendrauti su suaugusiuoju. Paimtas ant rankų, jis nurimsta. Vis dar pasigirsta mitas, kad imami ant rankų kūdikiai tampa išlepę. Tyrimai rodo, kad nešiojimas kūdikiui būtinas.
Glaudus kontaktas su motina ar kitu suaugusiu šeimos nariu ramina kūdikius, nes nešiojami jie patiria daug įspūdžių, pasijunta tarsi gimdoje. Monrealyje buvo atliktas eksperimentas: 50 motinų prašytos panešioti kūdikį ant rankų arba vaiknešėlyje 3 val. per dieną, o kitos – guldyti mažylį į lovytę ar vežimėlį ir bendrauti su juo – rodyti paveikslėlius ir žaislus, bet neimti ant rankų.
Paaiškėjo, kad nešiojami kūdikiai beveik 2 kartus rečiau verkė ir buvo ramesni už tuos, kurie gulėjo lovytėje ir buvo dominami žaislais.
Antropologai, tyrinėjantys įvairių tautų papročius, susijusius su kūdikių ir mažų vaikų priežiūra, aptinka rekomendacijų, kad kūdikį po gimimo reikia nešioti ne mažiau kaip 9 mėn., kad jis būtų ramus ir neverktų, ir teiginių, jog nešiojimas padeda mažyliui išlikti sveikam.
Mokslininkai ir gydytojai įrodė, kad nešiojami kūdikiai yra ramesni, nes nuolatinis nešiojimas lavina jų pusiausvyros jutimo organą. Anot psichologų, judėjimas kartu su motina ar tėvu, lygaus širdies ritmo ir kvėpavimo jutimas teigiamai veikia chaotišką, nelygų mažylių kvėpavimą, moko pajusti erdvę ir koordinuoti judesius joje. Visa tai taupo mažylio energiją, daugiau jos lieka augti. Nerimas, blaškymasis, netvarkingas makalavimas rankomis ir kojomis, lydimas klyksmo, sekina jo nervų sistemą, dėl to mažylis prasčiau suvokia ir kaupia informaciją. Mokslininkai įrodė, kad bet kokio amžiaus vaikai geriau bendrauja su aplinka ir įgyja naujų įgūdžių tada, kai jų savijauta ir nuotaika gera. Todėl kūdikiui reikia užtikrinti šią būseną kuo ilgiau.
Nešiojamas ant rankų kūdikis dažniausiai nemiega ir ramiai stebi aplinką, „kaupia informaciją“.
Protarpiais ir nešiojamas pravirksta, tačiau nuovoki mama pastebi, kad būdamas vienas jis verkia kitaip.
Vaikutis, būdamas kartu su mama, tėvu ar kitu suaugusiu šeimos nariu, mato, girdi, uodžia ir jaučia tą patį, ką ir jo globėjai. Jis išmoksta pažinti aplinką iš mamos veido išraiškos, balso intonacijos, kūno judesių. Tik būdamas kartu su suaugusiuoju, mažylis mato tai, ką šis daro, įsimena daiktų, kuriuos liečia mama ar tėtis, formą, spalvą, dydį, šviesos žaismą, junta kvapus, išgirsta daug garsų. Visi jutimai, susiję su konkrečiais daiktais, padeda pažinti aplinką ir joje „susigaudyti“, suprasti, kas yra kas. Mažylis, gulėdamas vienas, irgi girdi įvairius garsus, užuodžia įvairius kvapus, tačiau jam jie beprasmiai. Kai kūdikis vienas, nežinomi garsai dažniausiai gąsdina, ir jis pravirksta, nes nesijaučia saugus. Kas kita, kai šalia mama. Jos žodis, judesys, net kūno jutimas ramina, ir kūdikis nepravirksta.
Imami ant rankų ir nešiojami kūdikiai yra dėmesingesni ir labiau stebi suaugusiojo mimiką, akis, „gaudo“ garsus, daugiau šypsosi, taria tik jiems suprantamus garsus, įdėmiai žiūri į suaugusįjį – ieško su juo kontakto. Vaikutis, būdamas kartu su motina, išmoksta klausyti, o tai labai svarbu tolesniam jo, kaip asmenybės, gyvenimui. Nuolat jos kalbinamas, kūdikis greičiau pats pradeda kalbėti, yra nuovokesnis už atokiau nuo motinos augantį vaiką.
Įrodyta ir tai, kad kūdikio artumas stimuliuoja žindymo ir kitų hormonų susidarymą motinos organizme, padeda išvengti depresijos, blogos nuotaikos.
Buvimas kartu ramina ne tik kūdikį, bet ir motiną. Psichologai įrodė, kad kūdikio nešiojimas teigiamai veikia ir motiną, ir tėvą – jie labiau prisiriša prie savo mažylio. Glaudesni kontaktai padeda mažajai asmenybei sparčiau tobulėti. Neleiskite mažyliui verksmu išsiprašyti Jūsų dėmesio. Neleiskite įsirėkti.
Tegul jis supranta, kad klyksmas nėra būdas atkreipti į save dėmesį. Tai pat žinokite – kuo ilgiau kūdikis verks, tuo sunkiau jį bus nuraminti.
Augdamas kūdikis vis dažniau norės judesių laisvės, todėl imti ant rankų ir nešioti teks vis trumpiau. Jei kūdikis nori, imkite jį ant rankų bet kokio amžiaus, nesvarbu, kad jis jau vaikšto.
Docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
