Jie skęsta vandens telkiniuose, krenta pro daugiabučio langus ir balkonus. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) specialistai kviečia tėvelius, senelius ir kitus vaikais besirūpinančius asmenis net ir atostogaujant, džiaugiantis vasaros malonumais neprarasti budrumo, įsitikinti ar vaikai yra saugioje aplinkoje ar bus kas jais tinkamai pasirūpins.

Itin dažnai šią vasarą nutinka nelaimės, kuomet vaikai iškrenta per langą ar iš balkono. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, kad to priežastys gali būti įvairios.

„Kiekvienas atvejis skirtingas, juos reikia analizuoti, todėl neskubame konstatuoti, jog toks atsitikimas yra nepriežiūros šeimoje pasekmė. Vaikai iš prigimties yra smalsūs, jie nori pasižiūrėti per langą, gali persisverti, bandyti ką nors pasiekti ir panašiai. Deja, bet net ir minutei suaugusiems nuo jų nusisukus, gali nutikti kokia nors nelaimė“, – primena I. Skuodienė.

Kad tokių atvejų būtų išvengta, suaugusieji turėtų neprarasti budrumo. Labai svarbu vaikams užtikrinti tinkamą fizinę aplinką. Geriau, kai šalia langų ar balkone nėra pastatyta baldų – sofų, kėdžių, stalų, ar kitų aukštų daiktų, ant kurių palypėję vaikai galėtų pasiekti langą, užlipti ant palangės, persisverti.

Svarbu atsiminti, kad įvairūs apsauginiai tinkleliai nuo vabzdžių nėra vaikų saugumą užtikrinanti priemonė – jie neišlaiko vaiko svorio, nėra tam pritaikyti.

Vertėtų įvertinti ir kiek kaskart langus bei balkono duris atveriame – mažiesiems saugiau būti kambaryje, kuriame atidarytas tik lango ar durų viršus, o ne viskas plačiai.

Jei nutarėte išvėdinti patalpą, geriau tokiu atveju iš jos išeikite kartu su vaikais, nepalikite jų be priežiūros kambaryje, kuriame plačiai pravertas langas. Jei namuose yra langų užraktai – atvėrimo ribotuvai, veikiantys kaip apsaugos priemonė, kad langų neatidarytų patys vaikai, tokie įrengimai turėtų būti maksimaliai saugūs – mažiesiems nepasiekiamoje vietoje.

Specialistė ragina itin apgalvotai elgtis prie vandens telkinių, nepalikti ten vaikų be priežiūros. „Vandenyje ir žaidžiant prie vandens vaikams gali kilti staigus pavojus, užtenka gurkštelėti vandens, pavirsti ar tiesiog gali pritrūkti plaukimo įgūdžių. Vaikai judrūs, greitai atsiduria vandenyje, net jei prieš sekundę ir nebuvo. Todėl labai svarbu apgalvoti, kaip arti vaiko derėtų būti, iš kur jį stebėti, kad prireikus, pavyktų užtikrinti jo saugumą“, – sako VTAĮT direktorė. Poilsiaujant prie jūros ar kitų vandens telkinių būtina paisyti Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių.

Ne tik atostogų metu, bet ir kasdien mažamečių saugumui pavojų gali sukelti lengvai jiems prieinami, namuose esantys aštrūs ar karšti daiktai. Rekomenduojama žirkles, įvairius darbo, virtuvės ar kitokius įrankius laikyti ten, kur vaikai savarankiškai jų nepasiektų.

Taip pat būtina apsauga nuo ugnies ir karščio. Patartina pagal galimybes naudoti orkaičių ir kaitlenčių apsaugos nuo vaikų funkcijas. Degtukų, degiklių ar kitų ugnį įžiebti galinčių daiktų nelaikyti mažiesiems matomose ir lengvai prieinamose vietose. Jei namuose gaminamas karštas maistas, ar verdamas vanduo – labai svarbu neprileisti vaikų arti. Pasitaiko atsitiktinumų, kuomet paprasčiausias karštos arbatos puodelis ne juokais nupliko mažamečius. „Vaikų oda plonesnė, jautresnė išorės dirgikliams, todėl suaugusiajam gerti tinkamas karštas gėrimas vaikui gali būti rimtų nudegimų ir odos bei gleivinių pažeidimų priežastimi“, – informuoja I. Skuodienė.

Nors karštu oru daugelis nori atsipalaiduoti, atostogauja ir pramogauja, VTAĮT specialistai kviečia nepamiršti, kokia svarbi yra vaikų priežiūra ypatingai mažamečių vaikų. Nesvarbu kur leidžiate laiką – gamtoje, prie jūros ar namuose, be priežiūros palikti vaikai gali susižeisti, patirti ne tik fizinius, bet ir psichologinius sukrėtimus, ar net žūti.

Norime priminti, kad vaikai iki 6 metų, taip pat vaikai su negalia, atsižvelgiant į jų specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės negali likti be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.

Palikimu be priežiūros nėra laikomas trumpalaikis – iki 15 minučių trukmės, vaiko palikimas saugioje aplinkoje su 7–13 metų amžiaus asmenimis, tačiau ir jie pagal savo brandą turėtų būti pajėgūs esamoje situacijoje pasirūpinti mažesniuoju.

Jei vaikas yra vyresnis nei 6 metų, taip pat kviečiame tėvus įvertinti vaiko galimybes likti vienam namuose, įvertinti ar tuo metu vaikas bus pajėgus pasirūpinti savo fiziniais ir emociniai poreikiais.

The post Šią vasarą vaikai kaip niekad skęsta ir krenta pro langus. Geri patarimai, kurie išsaugos budrumą appeared first on Mamos Žurnalas.

Žmonių gyvybes nusinešančios skaudžiausios avarijos formuoja nuomonę, kad Lietuvoje rizikingiausia sėsti į didelį greitį mėgstančio vairuotojo automobilį. Tačiau draudikai atkreipia dėmesį ir perspėja, kad didžiausia galimybė susižaloti bei patirti traumą yra viešajame transporte, kuriuo, ypač didžiuosiuose šalies miestuose, kasdien keliauja dideli žmonių srautai.

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, autobusai ir troleibusai 2017 m. iš visų transporto priemonių pasižymėjo aukščiausiu asmens traumų rizikos faktoriumi. Statistiškai, tokio aukšto traumų ir sužalojimų rodiklio, kaip viešojo transporto priemonės, nepasiekia nei populiariausios šalyje „Volkswagen“ markės automobiliai, nei stereotipiškai rizikingais laikomi BMW.

„Daug kalbame apie lengvųjų automobilių vairuotojų elgesį ir eismo kultūrą, tačiau aišku, kad tam tikras taisykles verta priminti ir viešojo transporto keleiviams. Pastaruoju metu stebime tam tikrą paradoksą, kuris indikuoja intensyvaus eismo nulemtas problemas viešajame transporte: žmonės susižaloja ne tik važiuodami viešuoju transportu, tačiau ir laukdami atvykstančio autobuso, troleibuso, išlipę iš jo“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Dažniausios traumos viešajame transporte yra kritimai, nulemti staigaus, netikėto stabdymo dėl kliūties ar priekyje stabdančios transporto priemonės.

„Tikrai ne veltui transporte skambančiuose garsiniuose pranešimuose keleiviams pirmiausiai siūloma atsisėsti, jei tik salone yra laisvų vietų. Tokia padėtis tikrai yra pati saugiausia. Tačiau ir čia reiktų žinoti, kad sėdėti reikia taisyklingai: abi kojas laikant ant žemės, atsirėmus nugara, puiku, jei dar prisilaikoma ranka. Patartina sėdint nekryžiuoti kojų, nepersikreipti, nes vairuotojui staiga nuspaudus stabdžio pedalą tokią sėdėjimo padėtį pasirinkę keleiviai praktiškai neturi šansų išlaikyti pusiausvyros ir nukrenta“, – teigia A. Žiukelis.

Pasak jo, stovintiems keleiviams autobuse ir troleibuse svarbu laikytis už turėklų, sėdynių atlošų, jei yra – įsikibti į specialias kabančias rankenas, kurios taip pat įrengtos dėl keleivių saugumo. Neįgalių asmenų ar vaikų vežimėliai turi būti statomi numatytose vietose ir, jei tik yra įmanoma, prisegami specialiais diržais.

„Deja, nesilaikant elementarių savisaugos taisyklių, salone krenta ir susižaloja net ir mamos su vaikais ant rankų. Vaikus nuo mažų dienų reikia mokyti laikytis už turėklų, jei jie dar maži – paprašyti užleisti vietą ir juos pasodinti arba atsisėsti kartu. Juk jei stabdymo metu pusiausvyrą praranda tėvai, vaikai taip pat jos neišlaiko ir dar rizikuoja būti užgriūti suaugusio žmogaus“, – teigia ekspertas.

Dažniausios traumos nukritus viešajame transporte: galvos, galūnių sutrenkimai ar patempimai bei minkštųjų audinių sumušimai, kaulų lūžiai. Ne mažiau rizikuojama ir įlipimo-išlipimo zonoje: čia žmones prispaudžia durys, pernai pasitaikė einančių per gatvę pėsčiųjų kliudymo atvejų, susidūrimų su kitomis transporto priemonėmis. Pernai vienas autobusas nuo kelio nulėkė vien dėl labai stipraus šoninio vėjo.

Būtina prisiminti, kad eisme gali nutikti įvairių netikėtumų ir vairuotojas prieš sureaguodamas į juos neturės laiko perspėti keleivių, o pirmiausiai bandys apsisaugoti nuo susidūrimo su kliūtimi. Todėl keleiviams pravartu neužmiršti elementariausių dalykų: jei yra vietų – atsisėsti, stovint laikytis už turėklų, iš vidaus nesiremti į duris, neskubėti išlipti arba įlipti į transporto priemonę, o stotelėje atvykstančio transporto laukti saugiu atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies.

BTA statistika rodo, kad daugiausiai eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, Lietuvoje įvyksta kovo mėnesį ir tai nestebina: permainingi orai, šlapia ar apledėjusi kelio danga, lietūs ar sniegas apsunkina vairavimo sąlygas.

The post Daugiausiai traumų vaikai patiria ne ant dviračių, o … viešajame transporte appeared first on Mamos Žurnalas.