Apsiplikė karštu skysčiu

Kūdikiai dažniausiai nusipliko karšta kava ar arbata

Tai, kas nutiko man ir mano vaikučiui, gali nutikti bet kuriai mamai ir bet kurio amžiaus vaikui. Tokioje situacijoje kiekvienus tėvus ištinka šokas, kuomet negali tinkamai panaudoti turimų žinių, o naujos informacijos arba nėra kada ieškoti, arba ji tiesiog sunkiai prieinama. Aš kalbu apie nusideginimą skysčiais.

Man pačiai buvo 9 mėnesiai, kai dar sėdėdama vežimėlyje sugebėjau patraukti už laido ir užsiversti ant savęs arbatinuką verdančio vandens. Mama tuo metu nežinojo, kad reikia nudegintas vietas skubiai atvėsinti po šaltu vandeniu, o puolė mane nurenginėti. Kur rūbelių buvo nedaug ir jie buvo greitai nuvilkti, žymių beveik neliko.

Bet aš buvau apvilkta ne tik šliaužtinukais, bet ir megztuku, todėl dar ir dabar mano ranką „puošia“ didelis randas. Tais laikais turbūt nebuvo jokių stebuklingų vaistų ar tepalų, kad randai geriau gytų. Žaizda buvo tepama tik šaltalankių aliejumi, kuris skatina gijimą, o kartu ir randėjimą. Todėl aš visą gyvenimą prisiekinėjau, kad savo vaikus nuo nudegimų būtinai apsaugosiu.

Tą šeštadienio rytą, kai vyras man iš virtuvės atnešė klykiantį vaiką, nebesupratau ką daryti. Jis visas buvo apibėgęs kavos tirščiais. Pasirodo, kad anyta užsiplikė puodelį kavos ir pastatė jį vaikui pasiekiamoje vietoje.

Jis ir užsivertė tą puodelį ant savęs. Nežinojau, kurią vietą kišti po čiaupu, nes tirščiai dengė veidą, rankas, krūtinę, kojas. Žinojau, kad reikia ilgai šaldyti po vandeniu, bet vyras pradėjo įtikinėti, kad kava jau nebuvo labai karšta, tad nieko bloga jam negalėjo atsitikti. Ir abu su anyta pradėjo kūdikį nurenginėti. Kai nutraukė ir taip nuo vandens šlapią bei prie rankos prilipusią rankovę, aš vos nepradėjau klykti – beveik visa ranka ir petukas buvo padengti didžiausiomis pūslėmis, kurios nuo rengimo buvo dar ir trūkusios.

Toliau viskas vyko kaip sapne. Atrodo, kad tuo pačiu metu aš vaiką vėl laikau po tekančiu vandeniu, tuo pačiu kerpu visus rūbus, kad pamatyčiau, ar daugiau nėra nudegimų, bandau prisiskambinti greitajai. Greitoji greitai atvažiavo, suleido nuskausminamųjų, išsivežė į priimamąjį. Viskas vyko mūsų gimtajame Molėtų miestelyje. Priimamajame sūnui užtepė vaistų, sutvarstė, pasakė, kad tai antro A laipsnio nudegimas, kad po kelių dienų gali pasimatyti, ar nudegimas rimtesnis, liepė kasdien ateiti į perrišimus.

Sekmadienį ir pirmadienį lankėmės Molėtų ligoninėje, kur vaikui be jokių nuskausminamųjų nuiminėjo tvarsčius, valė žaizdas kažkokiu skysčiu, tepė vaistais ir rišo. Štai taip, tiesiog tau prie akių, kai tėvas laiko klykiantį vaiką už rankų, o motina – už kojų. Kai nuo vaiko riksmo skamba visa ligoninė. Viena gydytoja mums pasakė, kad perrišinėjant vaikui duodama narkozė tik esant 10 proc. kūno nudegimui, o mūsų vaikui nudegę tik 4 proc. Kitas chirurgas pasakė, kad „mūsų ligoninėje nenuskausminama, taip daro tik Vilniuje“.

O paskui jis mus į Vilnių ir išsiuntė. Mat paaiškėjo, kad nudegimas yra gilus, antro B laipsnio ir „Vilniuje geriau žinos, kaip gydyti, kad randų mažiau liktų“.

Vilniaus vaikų universitetinėje ligoninėje, kur mes buvome paguldyti penkias dienas, vaikui darė tris perrišimus. Visus juos – su narkoze.

Gydytojas buvo labai nekalbus. Nenorėjo detaliai paaiškinti, ką reiškia tas gilus nudegimas (tik pasakė, kad odos persodinti nereikės), kokios jo pasekmės, ką mes gerai ar negerai darėme, kaip vaiko sveikatą paveiks narkozė. Grįžus namo, ligoninėje vaiką dar tris kartus perrišo, bet žaizdos jau sparčiai gijo. Netrukus vėl reikės kreiptis į Vilniaus gydytojus, kurie konsultuoja dėl randų gydymo. Tačiau mane vis dar kankina begalė klausimų.

Internete dažniausiai glaustai aprašomi nudegimo lygiai ir tai, kaip elgtis nudegimo atveju. Visur rašo, kad reikia nenurengus drabužių kišti po šaltu vandeniu, bet kita mama, kurios mergaitė irgi buvo nusideginusi, tvirtina, kad reikia būtinai nurengti ir apžiūrėti, kurias vietas reikia šaldyti. Ji manė, kad nudegė tik ranka, o nuvilkusi pamatė, kad ir koja bei šonas, todėl galėjo tinkamai atšaldyti visas vietas ir joms net neprireikė gulėti ligoninėje, o mergaitė net jokių randų neturi. Tad kaip yra iš tikrųjų?

Yra aprašomi keturi nudegimo laipsniai ir kokį jie poveikį daro odai. Tačiau nėra jokių žinių, kas nutinka po to, kai tuos nudegimus gydai. Kuo skiriasi antro A ir antro B laipsnio nudegimo poveikis? Ar ilgesniu gijimu, ar didesne randų tikimybe?

Ką reiškia faktas, kad antro B laipsnio nudegimo metu matyti nekrozės lopas? Ar tai reiškia, kad mirę audiniai nebeatsistatys, ar tose vietose liks randai? Kada reikalingas odos persodinimas?

Kaip ir kada vyksta randėjimo procesas? Ar jis vyksta tik žaizdos gijimo metu, ar visą gyvenimą? Ar vaikui augant ta vieta tempsis ir formuosis nauji randai, kurie trukdys žmogui judėti? Ar šiais laikais yra tepalų, kurie gali visiškai išgydyti randus?

Kokį poveikį metų vaikui gali turėti trys narkozės?

Galbūt didesnė žala nei narkozė, vaikui buvo daroma tuomet, kai buvo perrišinėjama nenaudojant nuskausminamųjų? Ar vaikui tai negali būti kažkokia psichologinė trauma dėl skausmo? Kažkodėl mano šeimos nariai yra įsitikinę, kad aš tokia pikta ir irzli vien dėl to, kad man kūdikystėje teko patirti daug skausmo…

Tad taip mes gyvename ir dalijamės savo patirtimi. Galbūt šios temos bus aktualios ir kitoms mamoms. O jei ne, man dar truputėlį lengviau kažkam išsipasakojus…

Pagarbiai mama Rūta

Gydytojo komentaras

Vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras

Jeigu ištiko nelaimė, būtina susitvardyti ir nedelsiant suteikti pirmąją pagalbą. Apsiplikius karštu skysčiu – kava, arbata, vandeniu, sriuba ir pan. – tuojau pat reikia nuvilkti nusiplikytą kūno dalį dengiančius darbužius, tačiau jei jie yra prilipę dėl nudegimo liepsna ar karštu nuodėguliu, metalu, plėšti negalima. Geriau tada drabužį palikti – jį nuims gydytojai. Nuėmus drabužį reikia nuplikytą vietą 10-15 min. šaldyti, jei įmanoma po tekančiu šaltu vandeniu, tačiau vandens čiurkšlė neturi būti stipri! Galima šaldyti nuplikytą vietą panardinti į šaltą vandenį. Šalto vandens voneles kas kelias minutes reikia keisti arba į tą pačią vonelę pripilti vis naujo šalto vandens, nes kai į šaltą vandenį pamerki nuplikytą vietą, vanduo labai greitai sušyla.

Nuplikytam vaikui galite sugirdyti vienkartinę paracetamolio dozę (ji priklauso nuo vaiko svorio ir amžiaus). Šių vaistų sugirdymas sumažina skausmą, tačiau neturi įtakos nudegimui. Sumažėjus skausmui, nudegęs vaikas aprimsta, mažiau verkia ir blaškosi. Suteikus pirmąją pagalbą – atšaldžius ir davus nuskausminamųjų – reikia ant nudegusios vietos uždėti sterilų tvarstį ir vaiką vežti specialisto konsultacijai (ar laukti, kol atvažiuos greitoji). Tai, kaip suteiksite pirmąją pagalbą, labai priklausys ir gijimas, randėjimas. Jei greitai ir gerai atšaldysite nuplikytą vietą, ne taip stipriai bus pakenkta nuplikyta oda ir poodis, mažesnė audinių nekrozė, susiformuos mažesni randai.

Yra aprašomi keturi nudegimo laipsniai ir tai, kokį jie poveikį daro odai. Apsiplikius karštu skysčiu paprastai nebūna III-IV laipsnio nudegimų. Gydytojai dabar nebeišskiria IV laipsnio nudegimo, nes būklei nusakyti užtenka ir to, ką apibūdina III laipsnio nudegimas.

I laipsnio nudegimui būdinga skausminga, paraudusi, sausa oda, gali būti atskirų nedidelių pūslelių. Toks nudegimas praeina per savaitę be randų, laikinai oda gali būti paraudusi, patamsėjusi.

II laipsnio nudegimas skirstomas į A ir B. Nudegimui A būdinga įvairaus dydžio sveikos ar jau sprogusios pūslės, pripildytos audinių skysčio (gelsvai skaidrios), kartais susimaišiusio su krauju (tamsesnės, rausvos). B nudegimui būdingos sprogusios pūslės arba jų iš viso nėra, matomas apmirusios odos plotas (nekrozės lopas) – žaizdos paviršius raudonas arba pilkai matinės spalvos. II laipsnio B nudegimas yra gilesnis ir todėl sunkesnis nei A. Jo gijimas užtrunka ilgiau, atsiranda galimybė susiformuoti randams.

III laipsnio nudegimą sukelia labai didelė temperatūra, pvz., liepsna, labai įkaitę paviršiai, pvz., metalo. Jam būdinga tai, kad oda ir po ja esantys audiniai suanglėja. Šis nudegimas yra pats sunkiausias. Užsipylus kavos, arbatos ar sriubos galimas I-II laipsnio nudegimas, o III laipsnio nudegimo nebūna. Trečio laipsnio nudegimas įvyksta kai, mažylis įkiša ranką ar koją į liepsną, pvz., į laužą, rusenančių žarijų krūvą, užsidega užsipylęs degaus skysčio. Taip gali atsitikti tik dėl visiško suaugusiųjų aplaidumo.

Kiekvienas organizmas į nudegimą reaguoja pagal savo sugebėjimą. Todėl vienam mažyliui gijimo procesas užtrunka ilgiau, kitam trumpiau, net esant gydytojų nustatytam tam pačiam nudegimo laipsniui. Randų tikimybė tiesiogiai priklauso nuo nudegimo gilumo, o audinių suirimo gilumas priklauso nuo to, kaip gretai ir kvalifikuotai bus suteikta pirmoji pagalba – nuplikyta vieta atšaldyta ir po to tuojau kreiptasi specialisto pagalbos. Apsiplikimo metu mirę audiniai neatsistato, vietoje jų gali formuotis randai.

Kuo nudegimas gilesnis, tuo didesnė tikimybė, kad randas bus didesnis. Ar reikės odos persodinimo, sprendžia gydytojai, įvertinę kiekvieno nukentėjusiojo būklę, nes kiekvienas apsiplikimas yra skirtingas. Paprastai odos persodinimas reikalingas, kai yra III laipsnio nudegimas.

Randėjimo procesas vyksta žaizdos gijimo metu. Iš pradžių susiformuoja raudoni randai, laikui bėgant jie blykšta. Kad susiformuotų tokie randai, kurie trukdytų atlikti vieną ar kitą judesį, turi būti labai didelis nusiplikymas, pavyzdžiui, jei mažylis įkrenta į verdančio vandens puodą.

Tepalų, kurie galėtų visiškai išgydyti randus, kol kas nėra. Yra tepalų ir kitų vaistų, kurie „tirpdo“ randus. Tepalus turėtų skirti vaikų chirurgai, kurie specializuojasi gydydami vaikų nudegimus. Išimties tvarka vaikų, kurie yra patyrę gilių nudegimų, o ne apsiplikimų karštos kavos puodeliu, randai yra operuojami.

Tam, kad apsiplikęs vaikas išvengtų psichologinės traumos, perrišinėjant duodama trumpalaikė narkozė. Ji neturi jokios įtakos vaiko protinei raidai. Kiekvienas skausmas vaikui ar suaugusiajam sukelia nemalonius prisiminimus, tačiau, kad tai turėtų kokios nors reikšmingos įtakos suaugusio žmogaus elgsenai, kol kas nėra moksliškai įrodyta.

Trumpai apie nudegimus

Pradėję vaikščioti kūdikiai ar maži vaikai gali prisiliesti prie įkaitusių paviršių, užsiversti ant savęs šiltus patiekalus patraukdami staltiesę ir pan. Dėl to gali įvykti įvairaus dydžio ploto ir dažniausiai I ar II laipsnio nudegimai.

Ką daryti?

Nelieskite, nenuiminėkite nudegusios odos skiaučių, nepradurkite pūslių nepriklausomai nuo jų dydžio.

Nenaudokite jokių purškalų (aerozolių), tepalų ar kitų naminių vaistų.

Nespauskite nudegusios vietos.

Jei vaikas nudegė veidą arba didesnį bet kurios kūno dalies plotą, nepriklausomai nuo nudegimo laipsnio, nedelsdami su juo vykite į gydymo įstaigą.

Mažyliui pradėjus klykti, nesutrikite – tai natūrali jo reakcija, nes nudegus, kad ir nedidelį plotą, stipriai skauda.

Jei odos vientisumas nepažeistas – nedelsdami pažeistą vietą panardinkite 15-20 min. į šaltą vandenį. Šaltas vanduo sumažins skausmą, neleis nudegimui pažeisti gilesnius audinius.

Kai nudegusios kūno dalies negalite panardinti į šaltą vandenį ant jos uždėkite švarios nepūkuotos medžiagos skiautę, suvilgytą kuo šaltesniame vandenyje ir nugręžtą. Kas 2-3 min. šaltus kompresus keiskite, kol aprims skausmas.

Skausmui aprimus pakenktą vietą švelniai prisiliesdami nusausinkite sterilia marle arba švarios nepūkuotos medžiagos skiaute.

Pakenktą vietą nespausdami apriškite sterilia marle arba švaria (sausa) nepūkuotos medžiagos skiaute taip, kad mažylis negalėtų prisiliesti prie pakenktos vietos.

Ypač yra pavojingi III laipsnio nudegimai, kai nudegusios vietos oda yra pabalusi arba įvairiai parudavusi ar patamsėjusi. Tuomet būtina, kad žaizdą apžiūrėtų ir sutvarkytų chirurgas.

Konsultavo docentas Algimantas Vingras

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai