Daiktai, kuriuos praryja vaikai: magnetukai, monetos, žvejybos kabliukai ir… kokteilių šiaudeliai

prarijo daiktus

Žvejybos kabliukai, sagos ir batų sagtys, monetos ir puponautai – populiariausi daiktai, kuriuos praryja vaikai.

„Padėkite, mano vaikas prarijo svetimkūnį“, – tokį pagalbos šauksmą dažnai išgirsta gydytojai. Kokius daiktus reiktų slėpti nuo savo atžalos, kad jie nepatektų į vaiko organizmą? Ką daryti, jei jūsų vaikas užspringo? Kokia procedūra jam bus atliekama? Apie tai papasakosime plačiau.

Konsultuoja Klaipėdos vaikų ligoninės gastroenterologė Marė Palepšienė

Svetimkūnio „kelionė“ vaiko virškinamuoju traktu

Gastroenetrologė Marė Palepšienė jau ne vienerius metus kaupia įvairius daiktus, kuriuos pašalino vaikams iš skrandžio ar stemplės. Muziejus, anot gastroenterologės, tik skambus pavadinimas. Gydytojai jokių išskirtinių tikslų neturi, jie tik dėl įdomumo pasilieka daiktus, kuriuos vaikams ištraukia iš skrandžio ar stemplės. Šis „muziejus“ nuolat papildomas naujais radiniais. Ant kiekvieno ištraukto daikto medikai užrašo vaiko pavardę, gimimo metus bei datą, kada mažasis pacientas pateko į ligoninę.

„Svetimkūnius, kuriuos prarijo vaikai, saugoti įdomu, ir tai – tarsi daiktinis įrodymas, kad tėvai nesudarė saugios aplinkos savo vaikui. Ši problema iš tiesų aktuali, ypač reikėtų saugoti vaikus nuo 6 mėnesių iki 4 metų. Tačiau atvejų, kai praryjamas svetimkūnis, pasitaiko ir vyresnio amžiaus vaikams, net 17 metų paaugliams“, – sako medikė.

IMGP0146

Vaikai praryja keisčiausių dalykų

Kai vaikas pradeda šliaužioti, jis jau gali pasiekti įvairius daiktus ir juos praryti, kadangi šiuo amžiaus tarpsniu vaikas labai aktyvus ir smalsus. Mažylis nori viską paimti, paliesti, atidaryti, apžiūrėti ir neretai ši pažintis baigiasi tuo, jog vaikas įvairius daiktus pradeda kišti į burną. Įsidėjus žaislą ar kitokį daiktą į burną, jam nuslysti virškinamuoju traktu yra itin paprasta.

Dažniausiai daiktai, kuriuos vaikai įsideda į burną, patenka į virškinamąjį traktą, o ne į kvėpavimo takus. Ryklėje yra dvi angos: viena anga eina į stemplę, kita – į trachėją, tačiau pastaroji labiau apsaugota. Taip jau gamtos numatyta, kad svetimkūniui nėra lengva patekti į kvėpavimo takus, o į stemplę – atvirkščiai, juk čia nuolat patenka maistas ir visa kita, kas yra praryjama. Jeigu vaikas prarijo svetimkūnį, tai šis gali greitai užstrigti stemplėje, turinčioje tris susiaurėjimus.

Jeigu daiktas neužstrigo ir praėjo, tada jis nukeliauja į skrandį. Skrandyje yra daug vietos ir jis gali sutalpinti daug maisto, o svetimkūnis gali užstrigti toje vietoje, kur skrandis pereina į dvylikapirštę žarną, tai yra vadinamajame prievartyje. Jei prarytas daiktas iš skrandžio praėjo į dvylikapirštę žarną, tada jis slenka žemyn, kadangi žarnynas juda, o vadinamosios bangos varo maisto tyrę ir kartu – svetimkūnį keletą metrų per visą žarnyną.

Dar vienas pavojingas užstrigimas galimas ten, kur plonoji žarna įsilieja į storąją žarną, tai dešinė klubo sritis, apendikso vieta. Toje vietoje yra vožtuvas, ir jeigu svetimkūnis ir pro ten sėkmingai praėjo, tuomet jis su išmatų mase iškeliauja lauk.

Ištrauktas žvejybos kabliukas

Ištrauktas žvejybos kabliukas

Požymiai, kurie išduoda, jog vaikas prarijo svetimkūnį

Svetimkūniui įstrigus vaiko stemplėje, jis privalo būti nedelsiant ištrauktas, kadangi stemplė yra labai plona, o jos gleivinė – švelni ir jautri, tad nuo įstrigusio svetimkūnio mažyliui gali būti prakiurdyta stemplė ar net susidaryti pragulos. Be to, įstrigęs daiktas sukelia labai stiprius ir nemalonius simptomus.

„Jeigu vaikas prarijo kažkokį daiktą, jis gali staigiai suklykti, pradėti verkti. Bet  jei svetimkūnis nukeliavo minėtu keliu bei iškeliavo lauk, tai šie simptomai gali ir nepasikartoti. Tėvai gali ir nepastebėti šių simptomų. Jei jau daiktas užstrigo, tada jis vaikui gali sukelti skausmą, kosulį, mažyliui gali būti sunku nuryti, vaikas gali atpilti maistą, jam prasidėti seilėtekis. Minėti simptomai leidžia įtarti, kad stemplėje yra užstrigęs svetimkūnis.

Klinikinių simptomų, iš kurių galėtume spręsti, kad virškinamajame trakte yra svetimkūnis, nėra. Jei daiktas užstringa žarnyne, jis gali sukelti gana grėsmingą būklę – žarnų nepraeinamumą, t.y. kai negalima išvaryti žarnų turinio per susidariusią kliūtį.

„Pasitaikė vienas atvejis, kai tėvai net nežinojo, jog jų vaikas kažką prarijo. Pasirodo, kad 4 metukų berniukas prarijo du magnetukus ir jie slinkdami žarnynu vieną prie kitos pritraukė bei sulipdė žarnas.

Vienas iš magnetukų, įstrigęs žarnoje, pritraukė kitą ir taip sumezgė kilpą. Susidarė gana grėsminga situacija – žarnų nepraeinamumas. Tokiu atveju išsipučia pilvas, vaikas pradeda vemti. Gydytojai atpažįsta šiuos simptomus ir, jei reikia, operuoja, – pasakoja M. Palepšienė. –Neseniai 1,5 metų mergaitė gulėjo mūsų ligoninėje, kadangi mažylė prarijo net 4 magnetukus, ir visi jie sulipo vienas su kitu. Laimei, magnetukai nukeliavo į skrandį, praėjo pro dvylikapirštę žarną. Šiuo atveju jie nebuvo traukiami, tačiau mergaitė buvo nuolat stebima, kaip magnetukai slenka jos žarnynu. Mergaitė išsituštino ir magnetukų traukti nereikėjo,“ – pasakoja gydytoja Marė Palepšienė.

Gydytoja sako, kad visi užstrigę daiktai iš stemplės turi būti ištraukti. Tai gana sudėtingos procedūros, atliekamos gastrohidroskopu ir videoendoskopu. Yra ir kitų specialių prietaisų: žnyplių specialių krepšelių svetimkūniui pašalinti. Šie krepšeliai panašūs į drugelių gaudykles. Jų principas yra toks pat kaip ir drugelių gaudyklės: išsiskleidžia tinklelis, daiktas apkabinamas, po to jis ištraukiamas, tačiau svetimkūnį sugriebti ir pagauti nėra taip paprasta. Šios procedūros sunkios, todėl atliekamos, pritaikius bendrąją nejautrą. Šios procedūros nereikėtų, jei tėvai būtų dėmesingi ir rūpintųsi, kad jų vaikai nepasiektų tų daiktų, kuriuos gali praryti.

IMGP0158(2)

Dažniausiai vaikai praryja monetas

Įspūdingi radiniai

Daiktai, kuriuos praryja vaikai, gali būti labai įvairūs.

Dažnai tėvai savo mažiesiems leidžia pažaisti su monetomis, o vaikai tuoj pat jas deda į burną ir neretai praryja. Monetų gastroenterologės Marės Palepšienės sukauptoje „kolekcijoje“ tikrai netrūksta. Tėvai turėtų būti labai dėmesingi ir neleisti žaistu su monetomis.

„Į mus kreipėsi  9 metų mergaitė, kuri prarijo proginę krepšinio čempionatui skirtą monetą ir ne bet kokią, o su paties legendinio krepšininko Sabonio atvaizdu! Kai Lietuvoje vyko krepšinio čempionatas, daugelis vaikų rinko monetas, ši mergaitė irgi turėjo sukaupusi visą kolekciją monetų su garsiais šalies krepšininkų atvaizdais. Vieną vakarą ji sėdėjo, ruošė pamokas, o šalia mergaitės buvo padėta proginių monetų kolekcija ir vieną iš jų mergaitė įsidėjo į burną ir prarijo. Šeima iš pradžių dar savaitę laukė ir manė, kad mergaitė išsituštins, ir monetos su Sabonio atvaizdu nereikės traukti. Tačiau teko vykti į ligoninę ir ištraukti svetimkūnį.

Dviems mažyliams iš stemplės teko ištraukti aštrius kaulus, kuriuos jie netyčia prarijo. Jei toks kaulas įsiremia į stemplę, ji gali būti smarkiai nubrozdinta ištraukimo metu. Ši procedūra gana sudėtinga.

Dar vienas unikalus atvejis – 4,5 metų berniukas prarijo žvejybos kabliuką, besirausdamas tėčio žvejybos reikmenyse.  Kabliukas buvo įstrigęs stemplėje, o mums teko jį „išmeškerioti“.

Kitas 2 metų vaikas nusikrapštė ir prarijo nuo bato sagtelę. Ji buvo aštriabriaunė, tad buvo stipriai įsikabinusi į vaiko virškinamąjį traktą.

IMGP0150

Viena mergaitė prarijo didelę monetą su A.Sabonio atvazdu

Dar vienas vaikas springo ir negalėjo nuryti maisto, o jo tėvai nepastebėjo, kad jų vaikas kažką prarijo ir neigė tai.

Įkišus fibroskopą iš pradžių nebuvo galima suprasti, koks gi ten daiktas blizga, o pasirodo, ten buvo blizgutis nuo kalėdinio žaisliuko. Jis prilipo prie stemplės ir trukdė maistui pratekėti.

Buvo atvejis, kai 17 metų mergina prarijo kokteilių šiaudelį, ir ji negalėjo paaiškinti, kaip tai įvyko. Apskritai, kas yra ne maistas, to į burną nereikia dėti. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai vaikams užstringa ir maisto gabalėliai. Pavojinga valgyti sriubą su kaulais. Kai verdama vištiena, lieka kaulų atplaišų, tokios sriubos jokiu būdu negalima duoti mažiesiems ir apskritai kaulų vaikams į rankas negalima duoti, nes jie ir juos gali praryti“, – pasakoja gydytoja.

Pavojingiausias amžius

Gastroenterologė Marė Palepšienė sako, kad dažniausi jos pacientai yra vaikai nuo 1 iki 4 metų amžiaus, o pati mažiausia pacientė buvo 3 mėnesių sulaukusi mergaitė.

„Šis 3 mėnesių kūdikis pradėjo kosėti ir atpylinėti maistą. Šeimos gydytojas, patikrinęs ją, išgirdo, kad mergaitės plaučiuose susikaupė karkalai. Tokia nežinia truko apie savaitę, kadangi niekas nežinojo, kas nutiko mažylei. Mergaitei nuolat kartojosi tokie simptomai: vaikas atpylinėjo, kosėjo, buvo nerami.

Gydytojai galiausiai liepė mergaitės tėvams kreiptis į mūsų ligoninę, įtardami bronchitą, kadangi vaikas kosėjo. Padarius rentgeno nuotrauką paaiškėjo, kad mergaitės stemplėje įstrigo apvalus daiktas. Niekas negalėjo patikėti, juk tai buvo tik 3 mėnesių kūdikis!

Kai iš mergaitės organizmo šalinome svetimkūnį, paaiškėjo, jog tai buvo sulipusios vieno ir dešimties centų monetos. Pasirodo, jas į burną mažylei įdėjo 2 metukų brolis.

Vaikams jokiu būdu negalima duoti monetų, tėvai irgi labai atsakingai turi pirkti ir apžiūrėti žaislus, su kuriais žais jų mažieji. Žaislams yra ir bendrųjų reikalavimų: vaikas turi negalėti jų išardyti, šie žaislai turi praeiti patikrinimus bei bandymus prieš juos išleidžiant į prekybą. Žaislinių gyvūnėlių akys turi būti tokios, kad vaikai negalėtų jų ištraukti. Lego kaladėlės tokiame amžiuje irgi visiškai netinkamas žaislas.

Ant žaislų, kurie gali būti išnarstyti, pakuotės turi būti nurodyta, kad vaikui iki 4 metų šis žaislas yra pavojingas, nes mažylis jį gali laisvai išnarstyti, įsidėti į burną ir praryti“, – sako medikė.

Adatos, kabliukai, segtukai – irgi pavojingi daiktai, kuriuos tėvai turėtų slėpti nuo vaikų. Suaugusieji turėtų skirti daugiau dėmesio savo vaikams, ypač jeigu tuo metu vyksta žaidimo procesas. Gydytoja Marė Palepšienė tikina, kad vaikas nuo 1 iki 4 metų amžiaus turėtų žaisti prižiūrimas tėvų arba dar geriau – su jais kartu.

IMGP0151

2 metų vaikas nusikrapštė ir prarijo nuo bato sagtelę

Nurytos… baterijos

Daugelis žaislų yra judantys bei motorizuoti. Į juos dedami maitinimo elementai,ir neretai vaikai juos išima. Maitinimo elementai – tikrai pavojingas svetimkūnis todėl, kad jie turi įvairių cheminių medžiagų. Jei tėvai ilgai nepastebėtų, kad jų vaikas prarijo maitinimo elementus ir kad jie įstrigę stemplėje, tai net ir keletą dienų gulėdami vaiko virškinamajame trakte, jie gali pradeginti gleivinę ir labai įjautrinti vaiką. Jautrumas gali atsirasti nikeliui ar kitoms cheminėms medžiagoms ir gydytojas, tiriantis ultragarsu, ar kiti gydytojai turi juos nedelsiant pašalinti. Baterijų elementai būtinai turi būti pašalinami, net jeigu juos matome skrandyje.

Iš stemplės turi būti šalinami visi svetimkūniai, o iš skrandžio, jei daiktas nedidelis, ir neaštrus, ši procedūra yra nedaroma, nes dažniausiai daiktas pats savaime iškeliauja iš vaiko organizmo, o svetimkūnio kelionės eigą stebi medikai.

IMGP0145

Dviems mažyliams iš stemplės teko ištraukti aštrius kaulus, kuriuos jie netyčia prarijo

Šalinimo procedūra

Prarijusiam svetimkūnį vaikui pirmiausia padaroma apžvalginė rentgeno nuotrauka, tačiau kartais ir joje ir gali nesimatyti tokių svetimkūnių kaip stiklas ar ašakos, kadangi nesusidaro kontrastas. Jei gydytojai žino faktą, kad vaikas prarijo svetimkūnį ir jei jam pasireiškia simptomų, daromas tyrimas ultragarsu ir žiūrima, koks svetimkūnis „svečiuojasi“ vaiko virškinamajame trakte.

„Prieš atliekant šalinimo procedūrą, vaikas būtinai turi būti nevalgęs. Jeigu jis prarijo svetimkūnį ir prieš kokią valandą ar dvi buvo pavalgęs, tai mes būtinai turime išlaukti nuo 4 ar 6 valandų (dažniausiai 6 valandas), nes vaiko skrandis turi būti tuščias. Pirmiausia dėl to, kad maisto košėje nieko nematysime, ir, antra, tai yra pavojinga, nes jam pritaikyta nejautra ir vaikas gali atpilti ir užpilti kvėpavimo takus, kitaip tariant – atpilti į plaučius. Visuomet reikalinga anesteziologo konsultacija, nes pasiruošimas narkozei vyksta labai atsakingai, o procedūros – labai rimtos ir sunkios. Pašalinus svetimkūnį galimos komplikacijos. Nuo to negali būti apsaugotas, nes neaišku, kaip seksis traukimo procesas, koks tas daiktas, jei tai aštrus daiktas – sudėtinga ištraukti, reikia stengtis, kad vaikas nebūtų sužalotas. Galimos komplikacijos yra grėsmingos: organų pradūrimas, prakiurdymas ir t.t. Labai džiaugiuosi, kad tokių situacijų nebuvo“, – sako M. Palepšienė.

Dėmesys vaikams

Gastroenterologė M. Palepšienė sako, kad tėvai turi sudaryti vaikui saugią aplinką ir apie tai visąlaik galvoti, nes maži vaikai yra judrūs ir smalsūs. Jie tokie ir turi būti. Jei tėvai mato, kad vaikas gali ištraukti žaislo detalę, nereikia duoti jam tokio žaislo arba tada tegu tėvai žaidžia su savo atžala kartu. Tada vaikas bus apsaugotas nuo nemalonių svetimkūnio šalinimo procedūrų.

Simona Damanskytė

Nuotrauoje: Klaipėdos vaikų ligoninės gastroenterologė Marė Palepšienė šiuo aparatu ištraukia keisčiausių daiktų

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


7 + = dešimt

Kitos temos: