Ana Šmidt-Žilinskienė sako, kad nuo studijų laikų ji turi draugų visame pasaulyje. „Durkite pirštu žemėlapyje į bet kurią šalį, ir aš pasakysiu draugų vardus“, – sako ji. Būtent noras aplankyti draugus, gyvenančius Azerbaidžane, ir buvo pirmasis pretekstas susiplanuoti kelionę į šią šalį.
O keliavo ji su vyru ir dvynukėmis Aleksandra bei Anika, kurioms buvo tik 1 metai ir 7 mėnesiai. Kaip sekėsi kelionė ir kokį įspūdį paliko ši šalis, pasakoja Ana.
Šia nuostabia istorija su mumis dalinasi „Keliaujančios mamos“.
Ką žinojo apie Azerbaidžaną
Dar neturėdama šeimos, Ana buvo kartą lankiusis šioje šalyje. Dabar norėjo, kad Azerbaidžaną pamatytų ir vyras bei vaikai. Azerbaidžanas – saugus ir gražus kraštas, kuriame dera futuristiniai dangoraižiai, sovietinis paveldas ir senovinė Rytų kultūra. Čia istorija ir laikmečiai susipina: gali vaikščioti Baku senamiesčiu su akmeniniais namais, mečetėmis ir siauromis gatvelėmis. Senamiestis įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. O kartu išnyra trys modernūs dangoraižiai, primenantys Dubajų.
Sutemus dėl LED sistemų dangoraižių sienos užsiliepsnoja ugnimi, simbolizuojančia krašto turtą – naftą ir dujas. Nors šalis musulmoniška, bet gana moderni, moterys rengiasi kaip nori, alkoholis nėra draudžiamas – jų gyvenimo būdas panašus į lietuvių.
„Viliojo ir gamta. Sakoma, kai Dievas dalino turtus, azerbaidžaniečiai gavo viską – ir jūrą, ir lygumas, ir kalnus. Baku yra žemiausiai esanti pasaulio sostinė – apie 30 metrų žemiau jūros lygio. Galbūt tai lemia, kad kartais būna labai vėjuota. Net birželio mėnesį patyrėme vėjo gūsius – apvertė paliktą dvynukių vežimėlį. Todėl Baku vadinamas „vėjų ir ugnies miestu“ dėl natūralių dujų liepsnų ir zoroastrizmo paveldo“, – pasakoja Ana.
Pasiruošimas kelionei – svarbi kelionės dalis
Keliaujant su mažais, vaikais būtina apgalvoti visas detales. Visų pirma – kelionės laiką. Ana su šeima skrido birželio mėnesį, kai dar nėra labai karšta. Jų viešnagės metu temperatūra buvo 26–27 laipsniai, o liepą ir rugpjūtį pakyla iki 30 ir daugiau. Taigi į Azerbaidžaną su vaikais geriausia skristi pavasarį ar vasaros pradžioje arba ankstyvą rudenį. Žiemą gali būti ne tik vėsoka, bet ir labai vėjuota.
Ana sako, kad kitas svarbus dalykas buvo geri skrydžio bilietai. Skrydis iš Lietuvos iki Stambulo – apie 3 valandos, tada laukė poros valandų pertrauka iki kito skrydžio į Baku, kuris truko irgi apie 3 valandas.
Daug keliaujanti Ana sako, kad vienos geriausių oro linijų yra „Turkish Airlines“, kurios nė karto nenuvylė. Ypač tai svarbu keliaujant su vaikais, nes šių avialinijų požiūris į vaikus labai atsakingas. Jais pasirūpinama nuo pat atvykimo į oro uostą iki susodinimo lėktuve ir viso skrydžio metu.
Žinodama, kad po skrydžio, nors ir nelabai ilgo, šeima bus pavargusi, Ana iš anksto užsakė pervežimą į viešbutį, kad nereikėtų taksi gaudyti gatvėje. Apsistoti Baku mieste galima žinomuose pasaulinių tinklų viešbučiuose arba šeimyniniuose viešbutukuose, kuriuos paprastai valdo ir juose dirba visi šeimos nariai. Tokie viešbučiai irgi skelbiami populiariose rezervacijos sistemose (pavyzdžiui, booking.com). Užsisakant šeimyninį viešbutį, Ana rekomenduoja iš anksto išsiaiškinti, ar nėra laiptų ar kitų kliūčių, kurios trukdytų keliaujant su vaikišku vežimėliu. Kartais net ir kambariuose būna laiptų, o tai labai pavojinga apsistojus su mažais vaikais.
Jų šeima Baku mieste išsirinko žinomą tarptautinio ženklo viešbutį ir buvo labai patenkinti. „Nustebino jų svetingumas, kažkas gal pavadins jį perdėtu, bet tai jų kultūros dalis. Žmonės paslaugūs ne dėl to, kad už paslaugas jiems sumokėta ar kad tikisi arbatpinigių. Mums dukrytes vežant dviviečiu vežimėliu, mieste nuolat kas nors prišokdavo padėti perkelti per slenkstį ar laiptus.
Restoranuose padavėjai suteikdavo progą pavalgyti ir mums, tėvams, nes tuo metu užimdavo vaikus. Kartais prie stalo ateidavo net du ar trys padavėjai, kad pagelbėtų pietaujant.
Azerbaidžaniečiai – labai šeimyniški žmonės, jų šeimos gausesnės, negu lietuvių, jie labai džiaugiasi vaikais. Be to, šalis nėra išlepinta europiečių turistų, galbūt ir dėl to sulaukdavome daug dėmesio. Daugiausia turistų į šią šalį atvyksta iš Turkijos, Irano, nes tai pigesnė šalis keliauti“, – pasakoja Ana.
Su mažais vaikais
Anos šeima nebijo keliauti su mažas vaikais, ši kelionė dar dvejų metukų neturinčioms dvynukėms – jau ketvirtoji. Jų mama įsitikinusi, kad geriausia kelionės metu išlaikyti įprastą dienos ritmą, kad vaikai nebūtų irzlūs. Kai laikomasi įprastos rutinos, valgymo ir miego grafikų, vaikai tiesiog gyvena savo įprastą gyvenimą. „Labai svarbu pasiimti tinkamų drabužių, kad nereikėtų lakstyti po parduotuves ir skubiai ieškoti, kuo aprengti, nes tai vargina. Taip pat ir vaistinėlę su būtiniausiomis priemonėmis.
Juk vaikas gali būti alergiškas, sloguoti, peršalti. Pavyzdžiui, mūsų dukrytėms šios kelionės metu dygo dantukai, tad paėmiau vaistų, malšinančių skausmą.
Keliaujant į šiltus kraštus, labai svarbu pasiimti kokybišką apsauginį kremą nuo saulės. Ypač atsakingai jį reikia rinktis vaikams, nes jų odelė jautresnė. Geriausia apsauga – kremas su mineraliniais filtrais, kuris nesukels alerginių reakcijų ir nebus per riebus. Ana jau antrus metus renkasi specialiai jautriai vaikų odai sukurtus PHYTS kremus nuo saulės. Jie bekvapiai, be eterinių aliejų ir turi mineralinę apsaugą nuo UVA ir UVB spindulių.
Azerbaidžane saulė gana aktyvi, rekomenduojama jos saugotis nuo 10 valandos ryto iki 16 valandos vakaro (palyginimui, Lietuvoje rekomenduojama nuo 11 iki 15)“, – pasakoja Ana.
Transportas ir maistas
Ana sako, jog Azerbaidžane kainos ne kartą maloniai nustebino. Ten veikia ta pati „Bolt“ programėlė, kaip ir Lietuvoje, taksistų daug, išsikviesti tikrai lengva. Kadangi benzinas šalyje pigus, kelionės kaina į bet kurią Baku vietą kainuodavo tik 2–3 eurus. Brangiausiai teko sumokėti 10 eurų, kai šeima nutarė nuvažiuoti pailsėti prie jūros, o tai nuo sostinės už 23 kilometrų.
„Daug gyventojų važinėja kiniškais automobiliais, nes jie pigesni. Benzino kaina irgi žema, tad Baku gatvėse automobilių daug, bet kuriuo paros metu gali patekti į spūstį, kai važiuojama 15–30 kilometrų per valandą greičiu. Mes važinėjome ir Boltu, ir nuomojomės automobilį kelionei į kalnus“, – sako Ana.
Jau senokai dvynukės valgo nuo bendro šeimos stalo, tad kelionės metu problemų dėl jų maitinimo nekilo. „Kad ir kur mes valgėme, visur buvo labai skanu. Azerbaidžano virtuvė nenaudoja daug prieskonių, jie vertina natūralų skonį, pagardintą tik druska, pipirais ir žalumynais.
Pavyzdžiui, kaimynai armėnai ar sakartvelai naudoja labai daug prieskonių, o azerbaidžanietiškoje virtuvėje karaliauja tik sumakas, šafranas, juodieji pipirai ir druska. Toks natūralus maistas – plovas, kebabai, šašlykai – tiko ir mergytėms. Ten nuostabus vištienos sultinys – jis verdamas keletą valandų, kol tampa panašus į kaimiškų vištų sriubą. Dukrytės labai skaniai valgė tą sultinį“, – pasakoja Ana.
Ką pamatyti ir aplankyti
Keliaujant su vaikais, ekspromtas netinka – geriau iš anksto susiplanuoti kiekvieną dieną. Šeima vieną dieną skyrė Baku senamiesčiui, kur užsisakė ekskursiją su gidu ir praleido visą dieną.
Gražias Baku vietas vėliau atrado ir patys – pavyzdžiui, žymiąją promenadą, juosiančią visą senamiestį. Joje daug medžių, suolelių, vaikų žaidimų aikštelių, tad galima ramiai leisti laiką su vaikais ir mėgautis ledais. Mergytės buvo sužavėtos apžvalgos ratu, kai pakilusios iš viršaus pamatė visą miestą.
Viena diena buvo skirta Heydaro Alijevo muziejui, įsikūrusiam įdomios architektūros pastate ir eksponuojančiam meną, – nuo senovės kūrinių iki modernaus meno. Dar viena diena buvo skirta pažinti vietinį turgų. Birželis – uogų ir šviežių daržovių laikas, tokių kvapnių trešnių, braškių, agurkų, pomidorų Ana jau seniai buvo valgiusi.
Miesto pramogas keitė poilsis pajūryje. Birželis – dar ne sezono pikas, tad skėčiai ir gultai prie jūros buvo nemokami. Dvynukėms labai patiko žaisti su pajūrio akmenukais ir maudytis jūroje.
„Didžiulį įspūdį paliko kelionė į kalnus nuomotu automobiliu, – sako Ana. – Tiesiog mėgavomės gamta, kalnų ganyklomis, vėsa. Kalnuose gėrėme arbatą. Arbatos kultūra Azerbaidžane labai svarbi. Jie geria juodąją arbatą iš mažų kriaušės formos stiklinėlių. Prie arbatos patiekiama įvairiausių uogienių – nuo baltųjų trešnių iki graikiškų riešutų džemo. Kartais arbata geriama su vietiniais saldumynais. Arbata patiekiama ir prieš pietus, ir po pietų, ir prieš vakarienę – tai svarbus ritualas.“
Pasiruošus – kelionė nesunki
Keliauti su vaikais dar paprasčiau, kai pasinaudoji labiau patyrusių keliautojų patirtimi. Tokių naudingų patarimų Ana rado „Keliaujančių mamų“ puslapyje. Pavyzdžiui, jai pravertė patarimai, kokių veiklų ir žaidimų pasiimti į kelionę, kad vaikams skrydis neprailgtų.
Ana sako, kad Azerbaidžanas lietuvių dar nedaug lankoma šalis, nors į šią rytietiškos kultūros šalį nukeliauti nėra labai toli, šalis nėra brangi, o tikrai saugi, provakarietiška ir draugiška. Azerbaidžanas didžiuliais žingsniais žengia į priekį. Šalyje didelis gimstamumas, daug universitetų, visuomenė jauna ir aktyvi. Žmonės nedejuoja, o daug daro, kad šalis modernėtų, gyventų geriau. Vis tolsta nuo sovietinių laikų.
Ginta Liaugminienė
Susiję straipsniai
