Po gimdymo beveik pusė moterų patiria geležies stokos mažakraujystę, kuri gali užsitęsti ir viso žindymo periodu. O ar žinojote, kad ne visi geležies preparatai, kuriuos rasite vaistinėje, jums tinka?
Ar jau trūksta, ar dar ne
Sveikos moters 1 litre kraujo turėtų būti 116–160 gramų hemoglobino (o geležies kiekis – 14,3-26 mmol/l). Nėštumo pabaigoje anemija diagnozuojama, kai hemoglobino (Hb) koncentracija kraujyje mažesnė kaip 110g/l.
Moteris ir be kraujo tyrimo gali suprasti, kad pradėjo trūkti geležies: išblykšta veido oda ir gleivinės (liežuvis, burna); jaučiamas silpnumas; skauda galvą, ji svaigsta; trūkinėja lūpų kampučiai; slenka plaukai, jie tampa šiurkštūs; nagai tampa trapūs, lūžinėja ir „žydi“; žemas arterinis kraujospūdis (100/60 mm Hg ir mažiau); mirga akyse; sumažėja apetitas; dirbant fizinį darbą greitai pavargstama; padažnėja kvėpavimas; greitai kinta nuotaika ir t.t.
Ką parodo tyrimai
Iš akies mažakraujystė nenustatinėjama. Pagrindas mažakraujystei nustatyti yra bendrasis kraujo tyrimas. Jei bendras kraujo tyrimas parodo sumažėjusį hemoglobino arba eritrocitų kiekį – tai jau požymis, kad yra mažakraujystė.
O kiti bendrojo kraujo tyrimo rodikliai bei papildomi tyrimai parodo, kokia mažakraujystės kilmė. Pavyzdžiui, jei eritrocitai maži, galima įtarti geležies stokos mažakraujystę, o jei dideli – tuomet vitaminų stokos mažakraujystę. Tik įvertinęs bendrojo kraujo tyrimo rezultatus gydytojas skiria atitinkamus papildomus tyrimus diagnozei patikslinti.
Dažniausia mažakraujystės priežastis yra geležies stoka, todėl, be bendrojo kraujo tyrimo, gali būti atliekami geležies kiekio, feritino, transferino ir kiti tyrimai. Labai naudingas ir daug informacijos gydytojui suteikia feritino tyrimas. Jis parodo, kiek geležies atsargų sukaupta organizme. Kai hemoglobino kiekis atitinka normą, bet geležies atsargų nėra, tokia būklė vadinama paslėptąja mažakraujyste. Tuomet nedelsiant reikia imtis priemonių, kad geležies atsargos būtų atstatytos.
Mažakraujystės kilmei nustatyti gali būti atliekami ir geležies įsotinimo, vitaminų B grupės, folinės rūgšties tyrimai. Gana naujas homociteino tyrimas, kuris parodo, ar organizme pakanka B grupės vitaminų.
Kiek reikia geležies
Dauguma tik diagnozavus mažakraujystę pirmą kartą sužino, kad geležis gali būti hemo ir ne hemo.
Geležis yra dviejų tipų: trivalentė arba hemo geležis, kurios yra gyvūninės kilmės maisto produktuose (mėsoje, ypač raudonoje, žuvyje, kiaušiniuose, moliuskuose), ir dvivalentė arba ne hemo geležis – kurios yra augalinės kilmės maisto produktuose (ankštiniuose produktuose, avokaduose, alyvuogėse, grikiuose ir kitose kruopose, džiovintuose abrikosuose kai kuriose daržovėse ir vaisiuose).
Žmogaus organizmas pasisavina 15–30 proc. geležies, esančios gyvūninės kilmės produktuose, ir tik 5 proc. geležies, esančios augalinės kilmės produktuose.
Per parą žmogus turi gauti 2–2,5 mg geležies. Jos yra daugybėje maisto produktų (raudonoje mėsoje, daržovėse, kiaušiniuose, riešutuose ir džiovintuose vaisiuose ir t.t.), tačiau geležis iš virškinamojo trakto labai sunkiai pasisavinama. Iš maisto ar papildų mes pasisaviname tik 5–15 proc. geležies (iš daržovių pasisavinama 2–10 proc. geležies, o iš raudonos mėsos – 20–40 proc.). Ji organizme kaupiasi labai lėtai, todėl neužtenka vartoti papildų savaitę ar mėnesį. Kad geležies atsargos susikauptų, reikia 3 mėnesių.
Jaunų mamų mažakraujystė
Nėštumo metu padidėja geležies poreikis, nes mamos turimą geležį pasiima vaisius. Vaisiui geležies nepritruks, gamtos taip suplanuota, kad vaisius gali pasiimti geležies tiek, kiek reikia, nepriklausomai nuo to, kiek tos geležies liks mamai. Vaisus pradeda kentėti nebent tada, kai mamos kraujyje geležies sumažėja iki kritinės ribos (90 mm Hg ir mažiau).
Maitinant kūdikį krūtimi, žaidimo taisyklės išlieka – vaikelis pasiima su pienu tiek geležies, kiek jam reikia, o mamai – kas lieka, tas lieka. Jei mama valgys nevisavertį maistą, laikysis dietos, aišku, kad kūdikis su pienu iščiulps visas jos geležies atsargas ir susirgs mažakraujyste. Žindančioms moterims patariama vartoti geležies preparatus, kad mažakraujystė neišsivystytų kūdikiui.
Kaip gydytis?
Jei kraujo tyrimas parodė, kad gresia mažakraujystė, paprastai gydytojas pataria, kaip sureguliuoti dietą, skiria geležies preparatų, pamoko, kaip derinti produktus, kad organizmas geriausiai pasisavintų geležį.
Pagrindinis geležies šaltinis yra mėsa. Jei nevalgote mėsos arba tik paukštieną, žuvį, tuomet valgykite kuo daugiau augalinės kilmės produktų, kurių sudėtyje yra geležies: pupelių, špinatų, braškių, bulvių, avižų, kviečių, sėlenų, javų kruopų, lapinių žalumynų, džiovintų vaisių (ypač slyvų, razinų). Geležiai pasisavinti būtinas vitaminas C, tad nepamirškite kartu su šiais produktais vartoti ir produktų, kuriuose gausu vitamino C.
Kai kurios medžiagos, esančios maiste, slopina geležies pasisavinimą, tai: fitinai (esantys grūduose, sėlenose, pupelėse, riešutuose, kukurūzuose, sojoje), taninai (esantys arbatoje), oksalatai (jų yra rūgštynėse, rabarbaruose, špinatuose), polifenoliai (esantys arbatoje, kavoje, kakavoje, špinatuose.) Tačiau reikia atminti, kad šios medžiagos sumažina būtent ne hemo geležies pasisavinimą (kuris, kaip žinia, ir taip yra labai menkas, vos 5 proc.)
Tuo tarpu hemo geležies pasisavinimui neturi įtakos skrandžio rūgštingumas, maistas ir gėrimai.
Geležies preparatuose gali būti natūralios hemo (gyvulinės kilmės) geležies ir ne hemo (augalinės kilmės) geležies. Renkantis geležies papildus, ypač nėštumo metu, kai reikia greito rezultato, svarbiausia atkreipti dėmesį, kad papildai būtų su hemo geležimi. Ne hemo geležies turintys papildai gali būti blogiau toleruojami ir prastai absorbuojami organizme, gana dažnai sukelia skrandžio skausmus, pykinimą ir vidurių užkietėjimą.
Hemo geležies preparatai 4 kartus geriau pasisavinami, negu ne hemo geležies ir neturi poveikio virškinamajam traktui (jau minėjome, kad hemo geležies neveikia skrandžio rūgštingumas, maistas ir gėrimai).
Konsultavo gydytoja Lina Orlovskaja
Susiję straipsniai
