Moters gyvenime numatytos trys geležies duobės – paauglystė, nėštumas ir žindymas. Paauglystę išgyvename vieną kartą, o nėštumų ir žindymų – ypač jei auginame pametinukus, – periodas gana ilgas. Konsultuoja gydytoja endokrinologė Lina Orlovskaja.
Kodėl svarbu išlaikyti aukštą hemoglobiną
Geležies stokos mažakraujystė – tai būklė, kai dėl geležies stokos kraujyje sumažėja hemoglobino, kuris padeda pernešti deguonį. O nuo deguonies priklauso gera smegenų, širdies, plaučių ir visų kitų organų veikla. Be geležies deguonis į organus patekti negali.
Gamta apsaugojo augantį vaisių – augdamas įsčiose jie pasiima iš mamos tiek medžiagų, kiek jam reikia, ir jas kaupia. Idealiu atveju vaisius sukaupia geležies tiek, kad jam pakanka iki 6 mėnesių. Tačiau mamai lieka tiek, kiek lieka. Štai kodėl nėštumo metu taip dažnai atliekami kraujo tyrimai, stengiamasi „pagauti“ mažakraujystę ir ją suvaldyti.
Geležis ir žindymas
Mažakraujystė gali išsivysti nebūtinai nėštumo metu, o vėliau. Nors moteriai nebereikia atiduoti geležies vaisiui, ji geležį toliau atiduoda su pienu. Todėl praėjus dviem mėnesiams po gimdymo patariama pasidaryti kraujo tyrimą, kuris parodytų geležies ir hemoglobino kiekį organizme.
Jei geležies pradeda trūkti, pasirodo anemijai būdingų simptomų: nuovargis, mieguistumas, irzlumas, apatija, širdies permušimai, galvos svaigimas. Lūžinėja nagai, slenka plaukai, blykšta gleivinės, pablogėja apetitas, mirga akyse, susilpnėja atmintis. Dažniausiai šiuos simptomus mamos nurašo gyvenimo situacijai – juk auginant vaiką „normalu“ būti pervargusiai, neišsimiegojusiai, kitaip tariant, – vos pavilkti kojas.
Mažakraujystė nustatoma, kai hemoglobino koncentracija kraujyje vaisingo amžiaus moterims būna mažesnė nei 120 g/l. Geležies trūkumą geriausiai įvertinti padės ne bendri kraujo, o papildomi feritino tyrimai. Feritinas yra pagrindinis rodiklis, rodantis geležies trūkumą. Jis atskleidžia jos atsargų kiekį organizme. Paprastas geležies tyrimas gali rodyti, kad geležis yra normos ribose, tačiau jeigu trūksta atsargų, organizmas tinkamai neaprūpinamas deguonimi.
Dėmesio pametinukų mamoms
Ypač savo sveikatą turi stebėti pametinukų mamos. Moters organizmas visiškai atsigauna po nėštumo ir gimdymo maždaug per 2 metus, o jei moteris ilgai žindo, – tik pasibaigus žindymo etapui. Todėl medikai pasisako už gimdymus, tarp kurių būtų 3–4 metų tarpas. Didžiausias krūvis tenka organizmui, jei pastoja dar žindanti moteris. Jeigu šeima svajoja apie pametinukus, tuomet pagrindinis patarimas – rūpintis savimi su dviguba atsakomybe.
Kaip atstatyti geležį
Geležies poreikis nėštumo bei žindymo metu padidėja net 2–3 kartus. Kad būtų paprasčiau apskaičiuoti kiekius, geriausia vartoti specialiai nėščioms ir žindančioms moterims sukurtus maisto papildus.
Mažakraujystės priešas – gera mityba. Su maistu gaunama geležis yra dviejų tipų – gyvulinės (hemo) ir augalinės (ne hemo) kilmės. Iš raudonos mėsos, žuvies, vištienos ir kitų gyvulinių produktų gaunama geležis pasisavinama geriau, o iš augalinės kilmės produktų jos pasisavinama tik 5–15 procentų.
Geležies preparatuose gali būti tiek natūralios hemo (gyvulinės kilmės) geležies su hemolgobinu, tiek ne hemo (augalinės kilmės) geležies. Kai reikia greito rezultato, svarbiausia atkreipti dėmesį, kad papildų sudėtyje būtų geležis su hemoglobinu. Geležies su hemoglobinu preparatai 10 kartų geriau pasisavinami, negu ne hemo geležies ir neturi poveikio virškinamajam traktui (geležies su hemoglobinu neveikia skrandžio rūgštingumas). Beje, hemo geležis padeda įsisavinti ne hemo geležį.
Geležies gausu raudonoje mėsoje (jautienoje, veršienoje, kepenyse), žuvyje, triušienoje, kalakutienoje. Šio elemento atsargas galima papildyti ir valgant augalinės kilmės maistą: burokėlius, pupas, pupeles, žaliuosius žirnelius, raudongūžius kopūstus, krienus, petražoles, dilgėles ir pan.
Geležies pasisavinimą padidina vitaminas C ir jo turintys produktai – citrusiniai vaisiai, vaisių sultys, todėl rekomenduojama, pavyzdžiui, valgant burokėlių salotas, jas apšlakstyti citrinų sultimis. Taip pat svarbu įsidėmėti, kad geležies pasisavinimą mažina pieno produktai, todėl juos reikėtų valgyti atskirai, o ne su maistu, turinčiu daug geležies.
Daržovėse ir vaisiuose yra tokių medžiagų kaip taninai, oksalatai, chitinai, kurios trukdo įsisotinti geležiai, todėl valgant augalinės kilmės produktus, reikia turėti tai omenyje. Ir nors špinatai ar grikiai turi daug geležies, dėl minėtų polifenolių, organizmas jos visiškai nepasisavina. Geležį trukdo įsisavinti nesklandus virškinimo sistemos darbas, refliuksas, padidėjęs rūgštingumas ir kai kurie vaistai (pvz., skrandžio rūgštingumui mažinti). Svarbu paminėti, kad maistas ir vaistai netrukdo įsisavinti vieninteliai geležiai su hemoglobinu.
Gera žinia, kad atkurti geležies trūkumą dažniausiai nėra sudėtinga, – tereikia neignoruoti atsiradusių simptomų, pakoreguoti mitybą ir kurį laiką vartoti geležies papildų.
Susiję straipsniai
