Monika (33 m.) ir Povilas (33 m.) Kaušylai – 4 pametinukų tėvai. Per 4,5 metų gimė Anikė (6 m.), Vincentas (5 m.), Juozapas (3,5 m.) ir Etelė (2m.).
Monika gali papasakoti daug istorijų apie pametinukų auginimą, tačiau norėjome sužinoti apie ją pačią – ką reiškia būti pametinukų mama? Mitų daug. Monika sutiko juos patvirtinti arba paneigti.
Kūnas ir nėštumai
Mitas. Moters kūnas sunkiai išveria kelis nėštumus iš eilės, todėl kiekvienas naujas nėštumas būna sunkesnis už ankstesnįjį.
Pametinukų mama: Esu įsitikinusi, jog moters kūnas atlaiko daugiau negu mes galime įsivaizduoti, ypač kol nepabandėme. Juk ne veltui vyrai negali išnešioti ir pagimdyti vaikų. Bet kalbant rimčiau, kiekvienos moters kūnas tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai yra labai individualus, ir kiekvienai tinka ir patinka skirtingi dalykai. Mane taip jau sutvėrė, jog esu kantri ir nemėgstu skųstis, todėl ir apie savo nėštumus visuomet atsiliepiu pozityviai.
Suprantu, jog organizme augant naujai gyvybei, negali viskas būti lyg niekur nieko, tad skausmus, pykinimus, nepatogumus priimu kaip visiškai normalius, nes po gimdymo jie praeina. Taip, kiekvienas nėštumas vis anksčiau pradeda matytis, nes pilvo raumenys pasitampę, raiščiai atsipalaidavę, o ir pats organizmas jau žino, kas jo laukia, lyginant su pirmuoju, bet nė vieną iš keturių kartų neturėjau tokio pilvo, kad negalėčiau apsisukti, susitvarkyti buityje ar pasirūpinti jau esamais vaikais.
Kiekvieno nėštumo metu turėjau problemų dėl skrandžio rūgšties, laukdamasi ketvirtą kartą paskutinius porą mėnesių negalėdavau net prigulti – miegodavau pusiau sėdomis.
Bet žinojau, kad tai laikina, todėl nebuvo dėl ko jaudintis. Kita vertus, su kiekvienu nėštumu vis mažiau pykindavo, nes jau turėjau patirties. Jeigu per pirmą nėštumą vemdavau beveik kas rytą, tai per ketvirtą tik vos jausdavau šleikštulį, ir tuo metu tai prilygo stebuklui.
Pametinukų žindymas
Mitas. Pametinukų gimdymas sutrikdo žindymą – ankstesnis vaikelis negali gauti tiek pieno, kiek galėtų gauti, jeigu mama nesilauktų iš naujo.
Pametinukų mama: Iš esmės taip – mano vaikai negavo tiek mamos pieno, kiek galėjo gauti, jei būtų augę po vieną. Gerai, kad gyvenimas net ir nepretenduoja būti idealus.
Laukdamasi pirmos dukros, buvau aiškiai nusprendusi, kad maitinsiu pati. Pradžia buvo ypač sunki, bet sprendimo laikiausi. Aštuntą Anikės mėnesį pradėjau lauktis Vincento, ir po kokio mėnesio vieną dieną iš niekur nieko dukra tiesiog atsisakė žįsti. Supratau, kad hormonai turėjo įtakos pieno struktūrai, skoniui, ir jai tiesiog nebepatiko. Suprantu, kad 9 mėnesiai – gana anksti nutraukti žindymą, bet kadangi tai buvo vaiko sprendimas, jaučiausi padariusi tai, ką galėjau geriausiai.
Vincentą maitinau iki 14 mėnesių ir, nors tuo metu jau 4 mėnesius laukiausi, tai jam visai netrukdė. Tiesa, gydytojai buvo mane beveik apšaukę, kad taip netausoju savo organizmo – ir laukiuosi, ir maitinu, kaip taip galima!
O man viskas klojosi gerai, ir žindymą nutraukiau tuomet, kai pavargau keltis naktimis. Trečiasis vaikas, Juozapas, identiškai pakartojo Anikės istoriją – jį žindžiau 9 mėnesius, o paskui atsisakė pats, nes jau vėl laukiausi, ir visiškai neparodė jokio nepasitenkinimo.
Ketvirtąją dukrą maitinau iki 14 mėnesių, kaip ir Vincentą. Šį kartą jau nesilaukiau, bet motyvacija buvo ta pati – pavargau ir norėjosi daugiau miego naktį. Etelė tuo nesidžiaugė, bet kadangi jau valgė maistą su mumis, greitai susitaikė.
Mamos imunitetas
Mitas. Dėl nuolatinio krūvio organizmui ir neišsimiegojimo susilpnėja mamos imunitetas, kabinasi ligos.
Tiesa, krūvis su mažais vaikais didelis, miegas sąlyginis, bet prie viso to pripranti. Aš nesergu, nes tiesiog neturiu kada, ir galbūt mano organizmas yra nuolatinės mobilizacijos būsenos. O gal imunitetas vis dėlto visai gerai atlieka savo darbą, nes beveik neserga ir mūsų vaikai. Daug laiko leidžiame lauke visais metų laikais, geriame rimtus žuvų taukus ir, atrodo, esame sveiki. Žinoma, esame sirgę.
Kai laukiausi ketvirtos dukros, buvo užpuolęs kovidas, kuomet su Povilu pasliki gulėjome ant grindų, jis kažkokiu būdu prižiūrėjo, kad vaikai nenusisuktų sprando, o aš susirietusi bandžiau patenkinti šeimos gyvybinius poreikius. Bet tuomet sulaukėme bendruomenės pagalbos, buvo, kas nupirko produktų, buvo, kas pagamino ir atvežė karšto maisto. Išgyvenome.
Kitą kartą taip rimtai sirgome prieš metus, kai labai netikėtai užpuolė gripas. Tąsyk išgriuvau aš su visais vaikais trims savaitėms su 40°C temperatūra, šalutiniais poveikiais, ir papildomai rotavirusu „ant viršaus“.
Per tą laiką į ligoninės priimamąjį važiavome 4 ar 5 kartus, ir tas mėnuo beveik iškrito iš mūsų gyvenimo. Atsimenu, kaip buvo sunku pačiai su temperatūra keltis po 15 kartų per naktį prie visų, bet mums labai padėjo vaikų prosenelė, pas kurią tuo metu buvome išvažiavę į svečius – ir vėl išgyvenome, nuo to laiko daugiau praktiškai ir nesirgome.
Dantys, nagai, oda
Mitas. Moters organizmas išeikvoja mineralų ir vitaminų ištekliai, todėl slenka plaukai, kenčia dantys, nagai, oda.
Pametinukų mama: Žinoma, kad organizmas tiek nėštumo, tiek žindymo metu naudoja visus įmanomus išteklius, kitaip jis negali užauginti naujos gyvybės. Hormonai irgi šoka savo salsą, bet mano plaukai vietoje, auga itin greitai, dantys sveiki, niekas nebyra, nagų kirpti nespėju. Viską, kas nuo manęs priklauso, darau, prižiūriu, apsilankau pas kosmetologę. Suprantu, kad tai labai individualu, kiekviena turime silpnų vietų, kurios kenčia pirmiausiai. Jei tai žinome, ir jei nėra kokių rimtų fiziologinių sutrikimų, viską galima sutvarkyti arba tiesiog kreipti į tai mažiau dėmesio.
Įdomumo dėlei vasarą dariausi kūno skenavimą, kuris nusako raumenų, riebalų, kaulų masę, skysčių kiekį organizme ir dar begalę dalykų, kurių jau nepamenu. Laukdama atsakymo, tarsi tikėjausi, kad viskas bus blogai, nes juk keturi nėštumai iš eilės, mažai miego, stresas, viskas bėgte. Mitybos specialistas, atlikęs tyrimą, buvo nustebęs, kad mano vidaus organų biologinis amžius 18 metų, sakė – ką jūs darote, ką valgote?
Matyt, kamieninės ląstelės, auginančios naujus žmones manyje, apdovanoja ir mano organizmą. Net galvoju, kad iki nėštumo fiziškai nesijaučiau taip gerai, kaip dabar, – anksčiau, pavyzdžiui, labai šaldavo galūnės, o dabar kraujotaka nepalyginamai geresnė.
Gimdymai lengvėja
Mitas. Kiekvienas gimdymas (skirtingai nei nėštumai) gali būti lengvesnis vienas už kitą, nes kūnas atsimena.
Pametinukų mama: Ir vėl nėra vieno teisingo atsakymo. Pamenu, po pirmojo gimdymo mane prižiūrinti akušerė dar gimdyklos palatoje juokais liepė niekam nesakyti, kad taip lengvai viskas praėjo. Į ligoninę atvykome ryte, o 17 val. jau laikėme Anikę ant rankų. Žinoma, lengva nebuvo, bet buvau nusprendusi gimdyti be vaistų, ir viskas praėjo sklandžiai.
Antrojo vaikelio gimdyti negalėjau dėl jo patologijos, pirma laiko darė cezario pjūvį, tad turiu ir šios patirties savo kišenėje. Kiti du vaikučiai gimė savu laiku natūraliais takais, abu gimdžiau be vaistų, viskas vyko gana greitai ir sklandžiai, tik gimę gavo aukščiausius įvertinimus.
Kadangi nesu turėjusi traumuojančios gimdymo patirties, tai sakau, kad visi mano gimdymai nebuvo sunkūs, nei pirmas, nei ketvirtas, ilgainiui lengviau gal tik tiek, kad jau žinai, kas bu, ir ko laukti.
Svoris didėja
Mitas. Sakoma, kad kiekvienas nėštumas moteriai prideda 5 kg.
Pametinukų mama: Kilogramai – kiekvienos moters organizmo ir gyvenimo būdo ypatybė. Po kiekvieno gimdymo į savo svorį, buvusį prieš nėštumą, natūraliai grįždavau per maždaug pusmetį. Per daug dėl to nieko nedariau, bet lakstymas paskui mažus vaikus ir miego stygius visai neblogai pasitarnavo, – tiesiog neturiu kada sėdėti ir nieko neveikti.
Tik per ketvirtąjį nėštumą priaugau daugiau svorio, nei įprastai, ir praėjus pusmečiui vis dar turėjau manęs netenkinančių kilogramų. Teko sąmoningai prižiūrėti mitybą, ir per kelias savaites viskas stojo į savo vietas. Kurį laiką sportavau reguliariai, dabar to daryti nepavyksta, bet apskritai gyvename aktyviai, tad judėjimas kasdienis palydovas.
Šiandien turiu vieną kitą papildomą kilogramą ir atsikišusį pilvą, bet kai pasiskundžiu vyrui, kad atrodau nebe taip, kaip anksčiau, jis man maloniai primena, jog, pagimdžius 4 vaikus, galima atrodyti kaip tik norisi.
Auginti sunkiau nei dvynukus
Mitas. Pametinukus auginti sunkiau nei dvynukus, nes jie valgo, miega, žaidžia skirtingai.
Pametinukų mama: Šiuo klausimu neturiu užtektinai kompetencijos, todėl būtų tikrai įdomu išbandyti ir dvynukus! Kartą kalbėjausi su pažįstama moterimi, kuri, tuo metu, kai aš laukiausi antrojo vaiko, o pirmajai dar nebuvo metų, augino tokio paties amžiaus dvynukus. Ji sakė neabejojanti, kad su dvynukais jai lengviau (nors atviravo, jog lengva tikrai nebuvo), nei man su pametinukais, būtent dėl to, kad jos vaikai, jei ką nors daro, tai vienu metu, o štai mano vaikams reikės visko to paties, bet skirtingu laiku.
Gal tai tiesa, bet, manau, jog tiek dvynukai, tiek pametinukai, nėra lengvas riešutėlis, ir tam reikia truputį kitokio nusiteikimo nei auginant vieną vaiką.
Patarimai moterims, kurios suplanavo pametinukus
Pametinukus ne visada gali suplanuoti. Bet jei jau pasiseks, labai linkiu pasidžiaugti tuo laiku, kol jie abu (visi) dar leliukai.
Puikiai žinau, koks jis nelengvas, bet tuo pačiu jis neįtikėtino mielumo ir praeina be galo greitai. Pakartoti šio ypatingo laiko, kai bus lengviau, ar būsite tam labiau nusiteikusi galimybės, deja, nebebus, tad stabtelkite akimirkai.
Būtinai miegokite kartu su vaikais, kol jie miega pietų, nes tai ne tik gyvybiškai svarbu, bet ir nuostabus laikas kartu, prisiglaudus.
Knygos palauks, indai, grindys irgi niekur nedings, pasaulis tikrai nesustos suktis, jei tuo metu netobulėsite karjeros srityje ar nepradėsite naujų mokslų, visa tai gali metus kitus palaukti, priešingai negu jūsų maži vaikai.
Jei sunku, o taip tikrai gali būti, būtinai prašykite pagalbos. Tai man iki šiol ne taip jau paprastai pavyksta, bet kitą pamokyti juk lengviau nei save. Ir, jei tik galite, bendraukite su kitomis mamomis.
Vaikeliai atneša daug džiaugsmo, bet ir nemažai vargo, o juo dalinantis su tomis, kurios tave gali suprasti nesmerkdamos, vargas tikrai sumažėja.
Pametinukų gyvenimą galite stebėti instagramo paskyroje Nuotykiai šaukia (adventures_are_calling) bei tokio pat pavadinimo jutubo kanale.
Neila Ramoškienė, nuotraukos Rugilės Čeliauskienės
