Lietuvoje panašus pametinukų bumas, koks yra dabar, buvo nebent senovėje, kai moterys gimdydavo tiek vaikų, kiek siųsdavo Dievas (tad tarp jų būrio būdavo keli pametinukai).
Pametinukai ir dvynukai
1-1,5 metų vaikas nėra nesąmoningas. Jo mąstymo, refleksijos, suvokimo ir emocijų raiškos gebėjimai yra riboti, tačiau tai nereiškia, kad tokio amžiaus vaikui naujo vaiko gimimas nesukels jokių emocijų ar streso. Bet kurio amžiaus vaikams broliuko ar sesutės gimimas tampa stresiniu įvykiu, kai kuriems vaikams – net trauminiu, sukeliančiu labai daug neigiamų jausmų.
Tarp dvynukų ir pametinukų galima atrasti ir tam tikrų panašumų, ir tam tikrų skirtumų.
Panašumai – pametinukai irgi dažnai dalijasi tais pačiais žaislais, laikosi vieno dienos režimo, dažnai turi bendrų interesų, kaip ir dvynukai. Vyresnėlis taip pat neprisimins savęs be mažylio.
Kita vertus, kai gimsta antras vaikelis, vyresnysis jau būna pasiekęs tam tikrą psichosocialinio išsivystymo lygį ir užėmęs savo vaidmenį šeimoje, todėl broliuko ar sesutės gimimas sutrikdo įprastą vaiko gyvenimą ir jam reikia prisitaikyti prie šio gyvenimo įvykio. Beje, raidos skirtumai tarp pametinukų išsilygina tik vėlesniame amžiuje, todėl bent jau pirmaisiais 2-3 metais mažyliai turės skirtingus poreikius ir domėjimosi sritis.
1-1,5 metų vaikučio pavydas
Vienerių metų ir vyresni vaikai jaučia pokyčius tėvų elgesyje dėl naujo šeimos nario atėjimo jau nėštumo metu. Aišku, kad 1-1,5 metų vaikai skirtingai reaguoja į naujo šeimos nario atėjimą, nei 2-3 metų ir vyresni vaikai. Kai kurie psichologai mano, kad sunkiausiai broliuko ar sesutės gimimą išgyvena edipinio amžiaus vaikai (sulaukę 3 metų). Bet ir 1 ar 1,5 metų vaikai išgyvena labai įvairius jausmus, susijusius su brolio ar sesers gimimu. Vieni vaikai reaguoja smalsiai ir džiaugsmingai, kiti tampa labai irzlūs, dirglūs arba visai nerodo jokio susidomėjimo. Paprastai jautresni vaikai sunkiau prisitaiko prie naujo šeimos nario gimimo. Natūralu, kad tokio amžiaus vaikai patys nesuvokia, kad išgyvena pavydą, bet jų elgesys liudija apie tai, jog jie gali išgyventi šį jausmą. Neretai vaikai gimus kūdikiui grįžta į ankstesnį išsivystymo lygį, pvz., jeigu jau buvo atpratę nuo čiulptuko, pradeda vėl jo reikalauti arba prabudinėti naktimis, verkti be jokios aiškios priežasties. Taip jie bando „susigrąžinti“ tėvų dėmesį. Kartais vaikai suduoda ar sugriebia kūdikį, tokiu būdu irgi demonstruodami išgyvenamą pyktį jam.
Ar pakaks meilės
Ar gimdant pametinukus neapvagiami abu vaikai – juk jie niekada negalės gauti viso tėvų dėmesio. Vyresnysis VISĄ dėmesį bus gavęs tik 1 metus, jaunėlis irgi negaus VISO dėmesio, nes „vyresnysis“ dar kūdikis… Tai dažniausiai pametinukų tėvus kamuojantys klausimai. Remiantis tam tikromis psichologijos teorijomis, geriausiai, jei vaikas gautų visą mamos dėmesį pirmuosius 2 metus. Per šį laikotarpį vaikas pereina svarbias fazes nuo visiškos priklausomybės nuo mamos iki laipsniško atsiskyrimo nuo jos. Tačiau gyvenime dažnai būna visiškai kitaip, juk vėliau gimę vaikai niekada negauna viso mamos dėmesio, tačiau, nepaisant to, sėkmingai vystosi. Čia svarbiausias dalykas yra tai, kaip patys tėvai sugebės paskirstyti dėmesį tarp abiejų (ar daugiau vaikų) ir atsiliepti į jų skirtingus poreikius.
Kada gimdyti antrą vaiką
Kas kiek laiko geriausia gimdyti vaikus, kad jie augtų pilnavertiškai – vienas iš labiausiai diskutuotinų klausimą. Literatūroje daug kalbama apie 3-5 metų skirtumą kaip labiausiai tinkantį, tačiau gali būti ir labai daug kontrargumentų dėl tokio amžiaus skirtumo. Galima sakyti, kad per pirmus 3 gyvenimo metus susiformuoja prielaidos sėkmingam vaiko vystymuisi (labiausiai tai pasireiškia per saugius prieraišumo ryšius tarp vaiko ir mamos), tačiau sąlygos asmenybės augimui ir tobulėjimui yra visą gyvenimą. Klausimas, ar iš tikrųjų visi tėvai tuo metu, kai gimsta antras vaikas, pradeda stumti nuo savęs vyresnėlį ir visą savo dėmesį skiria tik mažyliui? Dauguma tėvų vis dėlto sėkmingai paskirsto dėmesį ir sugeba užtikrinti saugumą ir meilę abiems vaikams.
Ar auginant pametinukus išskirti vyresnįjį kaip vyresnįjį, o jaunesnįjį kaip jaunesnįjį? Tai priklauso nuo konteksto ir situacijos, be to, kokią prasmę mato tėvai taip išskirdami savo vaikus. Pvz., labai naudinga vyresnėlius įtraukti į rūpinimosi mažyliais procesą ir skirti jiems tam tikras užduotis.
Kai kūdikis yra maudomas, vyresnėlis gali pastovėti šalia ir palaikyti rankšluostį arba atsinešti sauskelnes, kai jūs paprašote. Tačiau jei vyresniam vaikui norisi jūsų dėmesio ir jis prašo jūs palaikyti ant rankų, o girdi tik: „Tu juk jau didelis, dideli vaikai nesiprašo ant rankų“, vaiką tai nuvilia ir kelia pyktį, liūdesį, susierzinimą.
Patarimai pametinukų tėvams
Dauguma pametinukų tėvų patys atranda būdų, kaip lygiagrečiai paskirstyti dėmesį tarp abiejų vaikų. Vienas iš paprasčiausių būdų – išmokti vienu metu lygiagrečiai bendrauti su vaikais. Pvz., žindant kūdikį galima tuo pačiu laiku palaikyti akių kontaktą su vyresnėliu ir pakalbinti jį. Arba išeinant pasivaikščioti į lauką ir stumdant vežimėlį, pažaisti su vyresnėliu, pakalbinti jį.
Labai svarbu rasti laiko pabūti tik dviese su vyresnėliu. Tai gali būti tik kelios minutės per dieną, bet jos labai svarbios tokio amžiaus vaikui. Jūs kartu galite pastatyti bokštą arba nupiešti piešinį. Vaikui labai reikia jaustis svarbiu ir ypatingu jums.
Kaip jau buvo minėta, vyresnėliai gali išgyventi labai daug įvairių jausmų dėl to, kad jie turi dalintis mamos meile su kažkuo kitu. Tai ypač akivaizdu, kai mama maitina arba kitaip rūpinasi kūdikiu, o vyresnis vaikas zuja aplinkui ir vis reikalauja dėmesio („Mama, aš noriu pažaisti“, „Duok man gerti“). Dažnai tai kelia įtampą tėvams ir „kaltas“ lieka vyresnis vaikas („Nejau negali palaukti, aš juk dabar užsiėmusi“). Labai svarbu pripažinti vaiko jausmus ir jo teisę į juos („Aš matau, kad tu dabar liūdnas. Ar nori, kad aš tave apkabinčiau“ arba „Iš tikrųjų sunku yra, kai aš tau reikalinga ir kartu man reikia padėti mažyliui“).
Kartais vyresni vaikai, gimus kūdikiui, lyg ir ignoruoja jo gimimo faktą. Bent jau tai parodo savo elgesiu. Dažniausiai tai netrunka ilgai ir laikui bėgant jie pradeda bendrauti su broliuku ar sesute. Tėvams kartais nemalonu matyti tokį vaiko elgesį ir jie lyg ir stumia vyresnėlį pabendrauti su kūdikiu („Eik pažaisk su sesute“ arba „Parodyk broliukui savo naują žaisliuką“). Tokioje situacijoje nereikėtų vaiko spausti. Jiems reikalingas laikas, kad jie apsiprastų su nauju gyvenimo įvykiu ir patys pajaustų norą užmegzti ryšį su nauju šeimos nariu.
Aišku, labai svarbu vyresnėlį iš anksto paruošti kūdikio gimimui ir tam, kad gimdymo metu jis bus atskirtas nuo mamos (labai dažnai tėvai pamiršta apie tai, o tai sukelia papildomą stresą vaikams). Natūralu, kad auginant pametinukus tėvams prisideda daugiau rūpesčių ir pametinukų auginimas atima nemažai energijos ir pastangų. Galima tik pasidžiaugti, kad vaikų raida išsilygina maždaug 2-3 metais ir jie labai smagiai žaidžia kartu, o tai jau tam tikras palengvėjimas tėvams.
Vienu „vargu“ ir vienu „džiaugsmu“
Tie, kurie ryžtasi auginti pametinukus, argumentuoja apsisprendimą, kad viską „išvargs“ vienu vargu. Psichologai sako – jei vaikų auginimas Jums asocijuojasi tik su vargu, o ne su begaliniu džiaugsmu, gal neverta gimdyti nė to vieno vienintelio?
Privalumai vaikams, kai tarp jų skirtumas mažas:
Vaikai turi žaidimų partnerį bei išmoksta bendradarbiauti – spręsti problemas, kai sunku pasidalinti. Na ir kas, kad kartais pametinukai problemas sprendžia kumščiais – jie sužino ir šio metodo privalumus bei trūkumus.
Vaikai išmoksta ne tik derintis, bet ir apginti savo teises bei ribas tarp bendraamžių.
Vaikai išmoksta išlikti konkurencijos sąlygomis, lanksčiai ieškoti būtų išsiskirti.
Vaikai išbando įvairiausius vaidmenis žaisdami bendrus žaidimus ir kitose veiklose. Tik panašaus amžiaus vaikai gali ilgai ir vienodu lygiu žaisti „gydytojus“, „parduotuvę“, „namus“.
Visada šalia vaiko yra bendraamžis, su kuriuo gali pasidalyti džiaugsmais ir problemomis.
Tokie vaikai dažniausiai lengvai ir be rūpesčių prisitaiko prie naujos aplinkos ir pritampa prie bendraamžių
Sunkumai vaikams, kai tarp jų skirtumas mažas:
Tenka patirti fizinių traumų, kurios lieka po ne visai sėkmingų problemų sprendimų su broliu ar seserimi.
Tenka dalytis tėvų dėmesiu bei meile ir kovoti, kad neprarastum savo dalies.
Tenka susitaikyti su tuo, kad tavo brolis ar sesuo naudojasi tavo žaislais ir dar sugadina juos.
Sunku išlikti „geru“ vaiku, nes nuolat reikia spręsti problemas su broliu ar seserimi, tad tenka susilauki bausmės ar bent jau pastabos iš tėvų.
Jei esi antras – tenka nešioti visus drabužius, kuriuos jau nešiojo vyresnėlis.
Privalumai tėvams, auginantiems pametinukus:
Vaikai daug užsiima kartu, žaidžia ar sprendžia savo problemas. Turi savo pasaulį ir mažiau reikalauja, kad suaugusieji visada užsiimtų su jais.
Vaikų poreikiai panašesni, tad lengviau jiems suorganizuoti laisvalaikį.
Gimus antrajam visos lovytės, vonelės ir vežimėliai dar namuose, nereikia nei ieškoti, nei pirkti.
Sunkumai tėvams, auginantiems pametinukus:
Sunku be pertraukų auginti vaikus namuose keletą metų. Tai reiškia – keletą metų neišsimiegoti, riboti keliones, linksmybes, hobius.
Namuose visada bus daugiau triukšmo. Pailsėti – beviltiška. Tačiau prie nuolatinio šurmulio galima priprasti ir į jį nekreipti dėmesio.
Kai vaikai užauga, jie visi panašiu metu palieka namus. Tai vieniems tėvams bus privalumas, o kitiems – trūkumas.
Psichologė Rima Breidokienė, Vilniaus universiteto psichologijos doktorantė, tyrėja
„Mamos žuralas“
