Gana daug vaikų patiria įvairių priepuolių. Matyti savo vaiką, ištiktą priepuolio labai sunku ir baisu. Todėl tėvai paprastai pameta galvą, karštligiškai bando vaikui padėti ir pridaro klaidų. Po priepuolio jie negali pasakyti, kiek jis truko, kaip prasidėjo ir baigėsi. 2 minutės atrodo ilgos kaip 2 valandos.
Kas yra priepuolis?
Tai netikėtas ir staigus savijautos pakitimas. Jis gali ištikti visiškai sveiką vaiką. Priepuolis turi aiškią pradžią ir pabaigą. Ne taip baugu, kai kalbame apie apendicito ar kosulio priepuolius. Tačiau priepuoliai gali būti ir dėl laikinų sutrikimų smegenyse. Kai ištinka toks smegenų kilmės priepuolis, staiga gali pasikeisti vaiko elgesys, pojūčiai, judesiai. Priepuolius dažnai lydi ir traukuliai. Tai tėvus labai baugina. Juolab kad klaidingai manoma, jog bet koks priepuolis – tai epilepsijos požymis.
Priepuoliai būna dėl:
epilepsijos;
deguonies trūkumo;
apsinuodijimo, kai nuodai paveikia smegenis;
isterijos ir pykčio;
miego sutrikimų (košmarų, naktinių vaikščiojimų).
Tokie priepuoliai būdingesni darželinio amžiaus ir vyresniems vaikams. Apie juos pakalbėsime kituose numeriuose. Šį kartą susipažinkime su būdingiausiais kūdikystės – temperatūriniais bei afekto-respiraciniais – priepuoliais.
Rėkiančių kūdikių priepuoliai
Kas tai? Gal ir jums teko matyti kūdikį, kuris rėkdamas staiga sustingsta, pamėlynuoja ir kurį laiką nekvėpuoja. Šis vaizdas varo tėvus iš proto.
Pirmoji mintis – kūdikis tuoj uždus ir numirs. Tai ir yra vadinamasis afekto-respiracinis priepuolis, kai rėkiančio kūdikio smegenyse staiga sumažėja deguonies. Vaikas gali net prarasti sąmonę. Tokį nuožmų rėkimą išprovokuoja paprasčiausios buitinės situacijos: prisivėrė pirštą, nugriuvo, negavo žaislo. Tokių priepuolių pasitaiko vaikams nuo kelių mėnesių iki 4 metų amžiaus.
Kaip atrodo priepuolis? Vaikas užsigauna ar supyksta ir pradeda verkti. Verksmas vis stiprėja ir staiga nutyla. Vaiko burna lieka praverta, veidukas pradeda blykšti ar mėlti, kurį laiką mažylis nekvėpuoja. Jei ši būsena užsitęsia ilgiau, vaikas gali apkvaišti ir prarasti sąmonę. Tada jis trumpam suglemba arba, atvirkščiai, labai įsitempia, jo kūnelis gali patrūkčioti. Per priepuolį vaikas gali pasišlapinti. Visada toks priepuolis baigiasi triukšmingu įkvėpimu. Tarytum ilgai po vandeniu buvęs žmogus išnirtų į paviršių. Po tokio priepuolio vaikutis tik kelias minutes jaučiasi nekaip – būna nejudrus, mieguistas. O toliau – viskas kaip buvę: jis žaidžia, valgo. Tokie priepuoliai niekada neištiks miegant.
Ką daryti? Ar tai nepavojinga? Tėvai kremtasi, ar tokie priepuoliai vaikui nepakenks. Galite nusiraminti, vaikas visiškai sveikas, tiesiog jo kiek jautresnė nervų sistema, jis greičiau susijaudina. Tokie priepuoliai paprastai kartojasi, jei jau ištiko kartą, laukite ir kito. Būna vaikų, kurie dėl menko nieko įsirėkia 5 kartus per dieną ir visus tuos kartus juos ištinka afekto-respiraciniai priepuoliai. Kiti taip įsijautrina, kad priepuolis ištinka vos pravirkus ar net… nepradėjus verkti. Tiesiog vaikas užsigauna ar supyksta, jau ruošiasi rėkti, bet net nepradėjęs išblykšta, suglemba, gali sustingti ar patrūkčioti. Jei tokie priepuoliai pradeda labai varginti, neurologas gali skirti nervų sistemą raminančių vaistų. Priepuolio metu nereikia vaiko purtyti, laistyti šaltu vandeniu, rėkti. Priglauskite, glostykite, raminkite. Tačiau ir šios priemonės labiau skirtos Jums. Priepuolis tuoj baigsis, net jei nieko nedarysite.
Priepuoliai dėl temperatūros
Kas tai? Gana dažnai kūdikius kamuoja ir priepuoliai dėl karščiavimo. Šie priepuoliai pasireiškia traukuliais. Medikai juos vadina febriliniais.
Tokie temperatūriniai traukuliukai paprastai kamuoja vaikus nuo 3 mėnesių iki 5 metų. Mažo vaiko smegenys nėra gerai subrendusios, jos jautriau reaguoja ir į temperatūrą. Tokie traukuliai dažnesni vaikučiams, kurie turi neurologinių problemų (pavyzdžiui, gimė pridusę ar neišnešioti ir panašiai).
Kaip atrodo priepuolis? Temperatūriniai traukuliai prasideda netikėtai, jie paprastai būna pirmasis kokios nors virusinės ligos požymis. Kartais tik prasidėjus traukuliams tėvai susigriebia, kad vaikas karščiuoja. Priepuolio ištikto vaiko kūnas tai įsitempia, tai atsipalaiduoja, gali trumpai ir staigiai trūkčioti kokia nors kūno dalis (dažniausiai rankytės lenkiasi per alkūnes, trūkčioja kojos). Tėvai priepuolio ištiktą vaiką ima ant rankų ir jaučia jo kūnelio trūkčiojimus, suglebimą ar įsitempimą.
Dauguma priepuolių praeina savaime per kelias minutes. Neretai kylant temperatūrai vaiką krečia šaltis, o tėvai tai palaiko traukuliais. Šaltkrėčio metu vaikas visiškai sąmoningas, o drebėjimas (lūpų, smakriuko ar kitos kūno dalies) – dažnas ir smulkus. Ištikus temperatūriniam priepuoliui, vaiko kūnelis trūkčioja daug akivaizdžiau. Kuo mažesnis vaikas, tuo traukuliai stipresni.
Ką daryti? Ar tai nepavojinga? Prasidėjus temperatūriniams traukuliams, paguldykite mažylį ant šono, tuomet jis neužsprings, bus lengviau kvėpuoti. Nekratykite kūdikio, nedarykite dirbtinio kvėpavimo, jokiu būdu nieko nekiškite į burną. Jei temperatūriniai traukuliai kartojasi, įsigykite ir namie turėkite specialių raminančių vaistų (klizmučių), kuriuos išrašys gydytojas. Net jei priepuolis buvo trumpas ir gydytojo nekvietėte, apie tai jam pasakykite. Jis patars, kaip elgtis ateityje. Kai mažylis susirgs kitą kartą, labai atidžiai matuokite temperatūrą, nelaukite, kol ji pakils iki 38C, duokite temperatūrą mažinančių vaistų. Jei sutrikote ir nežinote, ką daryti, kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Trumpi traukuliai vaikui visai nepavojingi, tačiau jei jie užsitęsė ilgiau nei 5 minutes, kvieskite medikus.
Jei kartą vaikui sukarščiavus jam prasidėjo traukuliai, dar nereiškia, kad jie kartosis ir kitą kartą, tačiau daliai vaikų (maždaug 25-30 procentų) tokie traukuliai gali kartotis. Jie ištinka visiškai sveikus, normaliai besivystančius vaikus, tad nereikia krimstis, kad Jūsų vaikelio smegenys nesveikos.
„Mamos žurnalas“